Rusija plečia karinę infrastruktūrą prie Suomijos ir branduolinių ginklų bazes Lietuvos pašonėje, be to, kaip įtariama, organizuoja sabotažo aktus Baltijos jūroje. Suomijos saugumo ekspertai LRT.lt sako, kad Rusija aktyviai testuoja regioną, tačiau artimiausiu metu pajėgumų pulti neturi.
Birželį Suomijos transliuotojo „Yle“ paskelbtos palydovinės nuotraukos patvirtino ankstesnius pranešimus, kad Rusija plėtoja karines bazes prie Suomijos sienų.
Straipsnis trumpai
- Rusija plečia karinę infrastruktūrą prie Suomijos sienų, vysto branduolinių ginklų bazes Kaliningrade ir Baltarusijoje.
- Pasak Lietuvos pareigūnų ir kalbintų Suomijos saugumo ekspertų, šiuo metu tai didelės grėsmės nekelia.
- Tačiau Rusijos veiksmai rodo jos ilgalaikes ambicijas dominuoti Baltijos jūros regione.
- Buvęs Vakarų Suomijos pakrančių apsaugos tarnybos vadas J. Savolainenas: Rusija testuoja hibridinių operacijų Baltijos jūroje poveikį ir regiono atsparumą.
- Iki šiol povandeninius kabelius pažeisdavo vienas laivas. Koordinuota kelių laivų ataka skirtingose vietose galėtų reikšmingai sutrikdyti šalių visuomenes.
- Suomijos saugumo ekspertas M. Pesu: Vakarai turi gebėti nubausti Rusiją hibridinėje sferoje ir smogti atgal.
- NATO misija „Baltic Sentry“ – gera pradžia, tačiau būtinas aktyvesnis šalių bendradarbiavimas Baltijos jūroje, teigia ekspertai.
Nuotraukose užfiksuotos intensyvios statybos Kandalaškoje Murmansko srityje, kur statomas centras naujoms artilerijos ir inžinerijos brigadoms. Taip pat regione atkuriama 1998 m. uždaryta oro pajėgų bazė „Severomorsk 2“.
Tuo metu Petrozavodske, 175 km nuo sienos, įrengti trys sandėliai šarvuotai technikai, o Leningrado srityje esančioje Kamenkos bazėje – palapinių miestelis tūkstančiams karių.
Suomijos tarptautinių santykių instituto (FIIA) vyresnysis mokslo darbuotojas Matti Pesu teigia, kad pastaruoju metu daug tarptautinės žiniasklaidos dėmesio susilaukianti Rusijos veikla prie Suomijos sienų realios grėsmės šiuo metu nekelia, o atmosfera visuomenėje išlieka rami.
„Pastaruosius 25–30 metų Rusijos žinutė buvo labai aiški: jūsų reikalas, ar prisijungti prie NATO, bet jei tai padarysite, atsakysime vadinamosiomis karinėmis techninėmis priemonėmis. Dabar tas priemones ir matome“, – LRT.lt teigia Šiaurės Europos saugumo ekspertas.
Tačiau, pasak jo, kol kas šios priemonės yra labai kuklios – karių skaičius prie šalies sienų yra mažesnis nei prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, jūrų ir oro pajėgumų nepadidėjo, o spartus Suomijos integravimas į NATO gynybos planus dar labiau sumažino Maskvos galimybes tiesiogiai užpulti kaimynę.
Helsinkio karinės žvalgybos vertinimu, Rusija kuria naują infrastruktūrą bei vadovavimo ir kontrolės pajėgumus, siekdama artimiausiais metais padvigubinti ar net patrigubinti karių skaičių prie Suomijos sienų.
„Tačiau pajėgų stiprinimas greičiausiai vyks palaipsniui, ne vienerius metus. Tad neatidėliotino pavojaus nėra“, – pažymi M. Pesu.
Su panašia ramybe Lietuvos pareigūnai vertina ir Švedijos transliuotojo SVT birželį paskelbtą informaciją, kad per pastaruosius metus Rusija išplėtė ir atnaujino mažiausiai penkias branduolinių ginklų bazes, įskaitant bazes Baltarusijoje ir Kaliningrade.
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvos žvalgybai ir valstybės vadovams ši informacija žinoma ir „papildomų grėsmių dėl to nekyla“.
Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, „tai labai nuosekliai sutampa su Rusijos grasinimų fonu“ bandant daryti spaudimą NATO. Visgi, ministrė praėjusį mėnesį akcentavo, kad lygiai taip pat savo branduolinius pajėgumus modernizuoja ir NATO, o aljanso branduolinis atgrasymas „veikia labai tvarkingai“.
Karo Ukrainoje nualinta ir tebekariaujanti Rusija, ekspertų ir politikų vertinimu, šiuo metu neturi pajėgumų užpulti dar vienos kaimynės. Ypač NATO narės. Tačiau karinių bazių plėtimas šalia vakarinių šalies sienų yra vienas iš signalų, kad imperialistiniai Kremliaus siekiai ilguoju laikotarpiu neapsiriboja Ukraina.
„Mes visi turėtume nerimauti dėl ateities Baltijos jūros regione“, – LRT.lt sako Europos kompetencijos centro kovai su hibridinėmis grėsmėmis (Hybrid CoE) pažeidžiamumo ir atsparumo skyriaus direktorius Jukka Savolainenas.
„Jeigu dabartinėje Rusijos logikoje ir valdymo sistemoje niekas nepasikeis, ji ir toliau naudos išorinius konfliktus savo valdžiai pateisinti. Todėl turime būti labai atsargūs dėl Rusijos ateities planų sukelti kokį nors eskalavimą Šiaurės Europoje, kai jie bus tam pasirengę“, – priduria jis.
J. Savolainenas pažymi, kad Kremlius jau dabar „išradingomis priemonėmis“ tikrina galimybes daryti žalą Baltijos jūros regiono šalių visuomenėms.
„Testai“ Baltijos jūroje
Birželį Suomijos policija baigė tyrimą dėl su Rusijos šešėliniu laivynu siejamo tanklaivio „Eagle S“. Įtariama, kad pernai Kalėdų dieną vyriausieji šio laivo įgulos nariai tyčia pažeidė elektros jungtį „Eastlink 2“ ir dar keturis telekomunikacijų kabelius, jungiančius Suomiją ir Estiją, pro juos dugnu tempdami numestą inkarą.
Pagrindiniai įtariamieji – laivo kapitonas, vyresnysis kapitono padėjėjas ir antrasis kapitono padėjėjas. Visgi tyrimas nenustatė, ar už šio incidento stovi konkrečios valstybės veikėjai.
Ekspertai pažymi, kad ribotos galimybės pagrįstai susieti hibridines atakas su agresyvia šalimi išlieka vienu pagrindinių Vakarų pareigūnų iššūkių.
„Pirmiausia tai yra testavimas“, – pabrėžia J. Savolainenas, įsitikinęs, kad keturi identiški atvejai per kiek daugiau nei metus negali būti nelaimingi atsitikimai.
Šiais „testais“, pasak jo, Rusija greičiausiai apskaičiavo, kad ji nebaudžiama gali panaudoti palyginti pigų laivą, kad pažeistų daugybę kartų brangesnę ir kritiškai svarbią infrastruktūrą.
„Manau, tuo buvo įrodyta, jog tokie metodai pasiteisina ir gali būti naudojami toliau“, – svarsto J. Savolainenas, nuo 2012 iki 2017 m. ėjęs Vakarų Suomijos pakrančių apsaugos tarnybos vado pareigas.
Jis įspėja, kad Rusija, įsitikinusi tokių operacijų efektyvumu, galėtų sukelti kur kas daugiau problemų, jei vienu metu skirtingose vietose panaudotų kelis tanklaivius, kad masiškai sabotuotų Šiaurės Europos ir Baltijos šalių infrastruktūrą.
„Kol kas vienas laivas visada taikėsi į individualias sistemas. O kas jeigu būtų panaudota dešimt laivų vienu metu?“ – klausia jis.
Tokio scenarijaus galimybę „Hybrid CoE“ ekspertas įžvelgia tiek Baltijos, tiek Šiaurės jūroje – gal net vienu metu.
„Galimas daiktas, kad kelių skirtingų laivų koordinuotas išpuolis, surengtas tuo pačiu metu, smarkiai paralyžiuotų mūsų visuomenes“, – teigia J. Savolainenas.
Reaguodama į pastarųjų metų incidentus NATO sustiprino savo karinį buvimą Baltijos jūroje, o Europos Sąjunga gegužės pabaigoje įvedė naują sankcijų paketą, nukreiptą į Rusijos šešėlinį laivyną, padedantį šaliai eksportuoti naftą apeinant Vakarų taikomas sankcijas.
Tačiau, pasak FIIA saugumo eksperto M. Pesu, to neužtenka. Labiausiai prieštaringa, tačiau reikalinga atgrasymo priemonė – gebėjimas prireikus „smogti atgal“.
„Turėtume gebėti nubausti Rusiją hibridinėje srityje ir parodyti, kad galime sukelti grėsmę ir jos kritinei infrastruktūrai“, – svarsto M. Pesu.
Tiesa, imtis tokių priemonių savarankiškai šalys negali. „Mažai valstybei, tokiai kaip Suomija ar Lietuva, tai – rizikinga strategija, nes Rusija yra žymiai didesnė veikėja ir tam tikra prasme turi eskalavimo pranašumą – ji visada gali smogti atgal dar stipriau“, – paaiškina M. Pesu.
Ragina veikti kartu
Ekspertai pabrėžia šiuo metu nematantys praktinių ženklų, kad JAV įsipareigojimai NATO partneriams Europoje mažėtų. Tačiau Donaldo Trumpo administracijos užuominos apie siekį atkurti santykius su Rusija, nuolat besikeičiantis požiūris į Ukrainą ir pareiškimai, kad europiečių saugumas yra jų pačių reikalas, kelia nuogąstavimų, ar ištikus krizei partneriai nesusvyruos.
O norint Rusijos provokacijas atgrasyti jėga, NATO ir didžiųjų sąjungininkų užnugaris yra būtinas.
„Ar JAV, Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija būtų pasirengusios paremti ir pasiųsti signalą Maskvai, kad Vakarai taip pat turi priemonių veikti prieš Rusiją hibridinėje srityje, jei (bus įrodyta), kad Rusija veikia prieš Vakarus?“ – tai, pasak M. Pesu, yra esminis klausimas.
Rusija jau įrodė, kad savo neteisėtą naftos prekybą yra pasirengusi užtikrinti jėga, kai gegužės 15 d. trumpam pasiuntė savo naikintuvą į NATO oro erdvę, Estijos kariniam laivui pabandžius sustabdyti tanklaivį, kuris, kaip įtariama, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui.
J. Savolainenas įspėja, kad ateityje Kremlius gali eskaluoti padėtį Baltijos jūroje dar griežtesnėmis karinėmis priemonėmis.
Jis pateikia hipotetinį pavyzdį, kai Rusija surengia karines pratybas netoli Lietuvos krantų Baltijos jūroje, užblokuodama komercinę laivybą ir atsisakydama komunikuoti su lietuvių pareigūnais. Ekspertas tai vadina „labai galimu ir lengvai įgyvendinamu“ scenarijumi.
„Jei bandysite tai sustabdyti, naudodami tik savo pajėgas, pavyzdžiui, pranešdami, kad kariniais laivais lydėsite komercinius laivus pro šaudymo zoną, – tai bus pavojinga, nes tokiu atveju būsite vieni“, – sako J. Savolainenas.
Todėl, anot jo, būtina kuo greičiau sukurti tarptautinį mechanizmą, kaip į tokius scenarijus būtų reaguojama kartu – jeigu ne NATO, tai bent jau regioninio bendradarbiavimo lygmeniu.
„Dar prieš iškylant tokioms situacijoms mes privalome būti parengę veiklos modelius ir užtikrinti, kad į juos būtų įtraukta daug valstybių.
NATO operaciją „Baltic Sentry“ matau kaip labai gerą tokių pastangų pradžią“, – pažymi J. Savolainenas, turėdamas omenyje sausį Baltijos jūroje pradėtą stebėjimo misiją, kuria siekiama užkirsti kelią tolesniems povandeninės infrastruktūros pažeidimams.
„Tai gali būti organizuojama įvairiais būdais, bet kai kas nors įvyks, už mūsų atsako turėtų plevėsuoti kuo daugiau vėliavų“, – sako J. Savolainenas.
