Lenkijos prezidentu išrinktas konservatyvių pažiūrų Karolis Nawrockis, nedidele persvara įveikęs premjero Donaldo Tusko remiamą Varšuvos merą Rafałą Trzaskowskį. Ekspertų teigimu, dėl sudėtingos dabartinės valdančiosios koalicijos padėties ir prezidento Andrzejaus Dudos partijos remiamo K. Nawrockio išrinkimo Lenkijoje kyla politinio nestabilumo galimybė.
LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas teigia, kad nors buvo tikimasi, jog didelis rinkėjų aktyvumas miestuose lems liberalaus kandidato R. Trzaskowskio pergalę, prezidento rinkimų antro turo rezultatai nestebina.
„Jei pažiūrėtume į pirmo rinkimų [turo] rezultatus, tai būtent dešiniosios jėgos surinko daugiau nei 51 proc. ir dabar atrodo, kad tas 51 proc. signalizavo, kad taip gali baigtis ir antras rinkimų [turas], nes per pastarąjį dešimtmetį Lenkija smarkiai pasislinko į dešinę pusę, kaip ir didelė dalis Vakarų pasaulio“, – pažymi pašnekovas.
Aktyvumas rinkimuose rekordinis – juose dalyvavo kiek daugiau nei 70 proc. rinkėjų. Anot L. Vaičiūno, daugelis politologų ir sociologų tikėjosi, kad didelis rinkimų aktyvumas bus palankesnis Donaldo Tusko vadovaujamos Vyriausybės remiamam kandidatui, tačiau prognozės nepasitvirtino.
„Daugelis sociologų ir politologų tikėjosi, kad didesnis nei 70 proc. aktyvumas bus naudingas R. Trzaskowskiui, nes konservatyvūs rinkėjai dažniausiai yra labai susitelkę, juos lengviau įvertinti, kad jie tikrai ateis ir kažkiek procentų parems būtent K. Nawrockį. O tie, kas bus daugiau nei 70 proc., bus lyg ir palankesni R. Trzaskowskiui. Visgi matome, kad sociologai ir politologai apsiskaičiavo ir rezultatai netgi labiau įtikinantys nei paskutinės visuomenės apklausos ar dauguma prognozių“, – sako L. Vaičiūnas.
Jo teigimu, abejoti dėl rinkimų rezultatų patikimumo nėra pagrindo, nes skirtumas tarp surinktų kandidatų balsų yra per didelis.
„Viena ar kita pusė galėtų taip galvoti, jei skirtumas būtų keliasdešimt tūkstančių balsų. Šiuo metu jau žinome, kad skirtumas yra apie 360 tūkst. balsų. Tai per didelis skirtumas, todėl jokia klaida negalėjo įsivelti, o ir pažeidimų nebuvo fiksuota tiek jau daug, jog būtų galima abejoti rinkimų rezultatais“, – įvertina L. Vaičiūnas.
Geopolitikos ir saugumo studijų analitikas Adamas Roževičius akcentuoja, jog šie rinkimai parodė Lenkijos visuomenės poliarizaciją. Pasak jo, neapsisprendusių rinkėjų buvo mažai, o visuomenės politinis susiskaldymas išsidėstęs pagal regionus žemėlapyje.
„Žmonių, kurie nebuvo apsisprendę, skaičius labai mažas – apie 6–7 proc., nors dažniausiai demokratijose tas skaičius būna žymiai didesnis. Poliarizacija yra būtent dėl esamo prezidento Andrzejaus Dudos ir dėl nepopuliarios dabartinės Vyriausybės. O aktyvumas labai didelis – apie 71 proc., bet iš esmės nepalieka jokios vietos neapibrėžtumui. Skirtis yra maždaug 50 proc. – apie pusę gyventojų. Vakarų Lenkijoje balsuoja tradiciškai už liberalesnį kandidatą, o Rytų – už konservatyvesnį. Lenkija yra iš esmės padalinta per Vyslos upę“, – teigia analitikas.
Pasak L. Vaičiūno, D. Tusko vadovaujamos koalicijos padėtis šiuo metu yra labai sudėtinga – blokuojami svarbūs sprendimai ir įstatymai, stringa Vyriausybės darbas. Eksperto teigimu, Lenkijoje kyla politinio nestabilumo grėsmė ir situacijai nesikeičiant gali prireikti pirmalaikių rinkimų.
„[Valdančioji koalicija] braška – kai kurių įstatymų dėl moterų teisių ar civilinės partnerystės net pati Vyriausybė negalėjo pateikti. Tai dabar iškyla nemaža rizika, kad jei K. Nawrockis siųs tokius signalus Vyriausybei, ką greičiausiai ir darys, Vyriausybės mažesnės partijos jaus pagundą pradėti derybas su „Teise ir teisingumu“ ar kitomis opozicinėmis partijomis. Kyla rizika, kad Lenkijoje rinkimai bus anksčiau, nors turėtų vykti po dvejų su puse metų. Kita vertus, dabartinės valdančiosios partijos susitelks suprasdamos, jog kiti rinkimai bus tikrai ne jų naudai, ir sieks išsilaikyti valdžioje kiek galima ilgiau. Tad laukia labai sudėtingi dveji su puse metų“, – pažymi L. Vaičiūnas.
Tačiau, jo teigimu, gynybos klausimai išliks stabilūs.
„Tiek prezidentas, tiek Vyriausybė supranta grėsmes ir kad investicijos į gynybą yra labai svarbios“, – teigia L. Vaičiūnas.
Pasak A. Roževičiaus, K. Nawrockiui pradėjus eiti prezidento pareigas Lenkijos užsienio politikos kryptis reikšmingai keistis neturėtų, tačiau gali kilti nesutarimų dėl ES darbotvarkės ar karių siuntimo į Ukrainą klausimų. Bet jų, pasak analitiko, kilo ir A. Dudai būnant prezidentu.
„Jei būtų laimėjęs R. Trzaskowskis, būtų mažiau įtampų europinėje darbotvarkėje ir mums [Lietuvai] nereikėtų rinktis tarp Europos ir Lenkijos, bet laimėjo K. Nawrockis, kurio užsienio politikos ramstis – JAV. Tai irgi nėra blogai. Kažkokios didelės skirties nuo A. Dudos šiuo klausimu nereikėtų tikėtis. Galbūt bus tam tikrų nesutarimų, pavyzdžiui, jei prireiks siųsti karių į Ukrainą. K. Nawrockis buvo labai aiškiai pasisakęs, jog tokiam sprendimui nepritartų. Bet ši pozicija nesiskiria nuo A. Dudos. Tai nemanau, kad reikėtų labai išgyventi“, – sako A. Roževičius.
