Miuncheno saugumo konferencijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą akis į akį susitiks su JAV viceprezidentu JD Vance’u. Konferencijos paraštėse neabejotinai vyks Ukrainos taikos plano dėlionės ir aštrūs ginčai dėl transatlantinės įtampos bei muitų konflikto. Apie tai, ko galima tikėtis Miuncheno saugumo konferencijoje, – LRT RADIJO laidoje „LRT aktualijų studija“.
Taip pat JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Miuncheno konferencijos metu turėtų susitikti JAV, Ukrainos ir Rusijos atstovai.
Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės, Miuncheno saugumo konferencijoje prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus keliose diskusijose. Viena jų – Rytų Europos ir rytinio NATO flango stiprinimas, o kita – transatlantinės naštos pasidalinimas.
„Kalbant apie pasirengimą Hagai (NATO viršūnių susitikimui – LRT.lt) ir rytinio NATO flango stiprinimą, pirmiausia kalbama apie išlaidas gynybai. Ne paslaptis, kad europinės NATO narės skiria tik 1,9 proc. BVP (Bendrojo vidaus produkto – LRT.lt) gynybai. Tai yra labai mažai – net nėra 2 proc., kurie kažkada buvo sutarti.
Prezidentas pateiks Lietuvos pavyzdį, kai skiriami 4 proc. gynybai, o planuose yra 5–6 proc. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikisi, kad Hagoje bus susitarta dėl 3 proc. Manau, kad viceprezidentas JD Vance’as atvažiuos su kitu skaičiumi, skatins europiečius prisidėti“, – sako A. Skaisgirytė.
Prezidento vyriausioji patarėja, kalbėdama apie transatlantinės gynybos saugumą, teigia, kad Europa tam tikrų žingsnių imasi, tačiau per lėtai ir nepakankamai.
„Jau dabar Europos Komisija (EK) turi komisarą, atsakingą už saugumą ir gynybą, – Andrių Kubilių. Bet komisaro portfelis dar nėra užpildytas fondais ir pinigais. Šitą reikia padaryti. Prezidentas kalbėjo su Vilniuje savaitgalį viešėjusia EK pirmininke Ursula von der Leyen. Apie pinigų klausimą galvoja ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys“, – teigia ji.
Prezidento žinutė – parama Ukrainai
Anot pašnekovės, į Miuncheno saugumo konferenciją prezidentas atvyksta su žinute, jog svarbu stiprinti Ukrainą, ją remti, tiekti ginkluotę.
„JAV šiuo metu yra didžiausias karinės pagalbos donoras Ukrainai. Jo pasitraukimas būtų labai neigiamas ir tą pajustume visi. Europiečiai irgi prisideda, negali sakyti, kad nieko nedaro. Ir Vokietija, ir Baltijos bei Šiaurės šalys yra didelės donorės pagal savo apimtis. Esame įsipareigoję kasmet skirti 0,25 proc. BVP Ukrainai, bet realiai skiriame daugiau. (...) Ginkluotės skyrimas Ukrainai, dronai, antidronai, priešraketinės sistemos, oro gynybos sistemos yra darbotvarkėje kaip tolimesnė karinė pagalba Ukrainai“, – sako A. Skaisgirytė.
Kaip pastebi Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala, konferencijos organizatoriai šį renginį bando paversti globaliu ir įtraukti tas valstybes, kurios nėra nei Vakarų sąjungininkės, nei priešininkės, nėra ir su Rusija.
„Stiprus dėmesys įtraukti vadinamuosius globaliuosius Pietus. Dažniausiai taip apibūdinamos valstybės, kurios nėra nei Vakarų sąjungininkės, priešininkės ar nėra galbūt su Rusija. Jos kažkur per vidurį ir nenori tapatintis nei su vienais, nei su kitais. Tokių valstybių daug ir jų svoris auga, pavyzdžiui, Indija. Tai yra būdas pasikalbėti vakariečiams tarpusavyje ir išplėsti problemų supratimą į kitas šalis, kad galima būtų efektyviau priimti sprendimus“, – teigia L. Kojala.
Anot LRT RADIJO bendradarbio Ukrainoje Maksimo Miltos, Ukrainai Miuncheno saugumo konferencija yra svarbus dalykas, tačiau šalis kasdien turi atlaikyti svarbesnius iššūkius.
„Natūralieji ištekliai, retieji metalai yra tam tikri koziriai, kurie turi apčiuopiamą piniginę vertę. Jų turėjimas leidžia užtikrinti Ukrainai vietą prie stalo pirmiausia Jungtinių Valstijų akyse. Tai vienas iš svertų, kuriuo reikia pasinaudoti strategiškai. (...) Šiuo požiūriu Zelenskiui ir visai jo komandai nemenkas iššūkis išlaikyti Ukrainą plačiajame medijų diskurse ir reaguoti į Rusijos atakas. (...) Konferencija yra svarbus dalykas viešajame diskurse, bet Ukraina turi svarbesnių iššūkių, su kuriais susiduria kiekvieną dieną“, – sako M. Milta.
Be to, jis priduria, kad V. Zelenskis konferencijoje gali bandyti kalbėti ir apie Europos saugumą, atstojantį amerikiečių karius.
„Ukraina galėtų būti saugumo garantu Europoje. (...) Manau, kad ukrainiečiai bandys apie tai kalbėti ir ieškoti progos parodyti, kad Ukraina gali duoti tam tikrų pajamų D. Trumpo administracijai, kad galėtų įgyvendinti jo norimą darbotvarkę“, – svarsto LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje.
Prekybos karai
Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės teigimu, JAV verslo tipo susitarimai Miuncheno konferencijoje dalyvaujančių šalių darbotvarkėse bus dominuojanti tema. Pasak jos, tai galima vertinti ir kaip cinizmą, ir kaip pagrįstą priekaištą Europai.
„NATO europinės dalies investicijos yra neproporcingos finansiniam, ekonominiam pajėgumui. Tas spaudimas turi pagrindo, tačiau neaišku, koks bus galutinis rezultatas – bus taikomos Europai drastiškos priemonės ar griežtos derybos.
Lietuvos kontekste turime ką pasakyti, kad visada buvome JAV advokatai Europos formate, turime bendrų matymų kalbant apie Kiniją ar Taivaną. Esu vienintelė gynybos ministrė, sankcionuota Kinijos. Tai yra tam tikra žinutė mums bendradarbiaujant transatlantiniame kontekste“, – tikina krašto apsaugos ministrė.
GSSC vadovas akcentuoja, kad pavienių prekybos karų rizika egzistuoja. Vis dėlto, jis pabrėžia, kad Lietuva turi išnaudoti bendrą Europos Sąjungos svorį.
„Mes turime bendrą rinką ir mūsų išorės santykiai yra bendra ES kompetencija. Muitai teoriškai gali būti taikomi atskiroms valstybėms, bet jei tai bus daroma, kentės visa Europa“, – sako L. Kojala.
„Reikėtų priminti, ką reikštų JAV atsitraukimas iš Europos saugumo architektūros – čia yra daugybė amerikiečių kapitalo, kurį Jungtinių Valstijų kariuomenė yra linkusi ginti“, – priduria jis.
JAV – nauja grėsmė?
Nors JAV retorika kartais skamba kaip grėsmė nusistovėjusiai pasaulio tvarkai po Šaltojo karo su savo teritorinėmis ambicijomis ir neapibrėžtumu, tačiau krašto apsaugos ministrė akcentuoja, kad dabar taisyklėmis grįstai tvarkai yra iškilusi didelė grėsmė.
„Visi suprantame, kad dabar išgyvename sudėtingą tranziciją. (...) Elgesys, kuris prognozuojamas iš demokratinio pasaulio, matyt, nelabai pasiteisino. Tam tikrose situacijose kietumo, radikalių pareiškimų kartais reikia. Matome, kad Rusija gali ignoruoti Vakarų poziciją. (...) Naujosios Jungtinių Valstijų administracijos pozicija – projektuos ne atsargumą, o jėgą, imsis rimtų investicijų į savo pačių gynybą, spaus Europą investuoti į savo gynybą ir kad su Amerika reikia skaitytis“, – sako D. Šakalienė.
Be to, yra parengtas ir prieškonferencinis dokumentas, pavadinimu „Multipoliarizacija“. Šį žodį 2007 m. vartojo Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Vis dėlto, pašnekovė nesutinka, kad JAV gali tapti dar viena grėsme pasauliui.
„Toks interpretavimas būtų dovanėlė Putinui. (...) Galios centrai išsiskirsto, pasaulis darosi bipoliarinis, grįžtame į Šaltojo karo laikus. Dabar vyksta kažkas panašaus – vienoje pusėje demokratinės šalys, o kitoje – Rusija ir jos satelitai arba autoritarinės šalys, kurios remia Rusiją“, – teigia krašto apsaugos ministrė.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „LRT aktualijų studija“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
