Naujasis JAV valstybės sekretorius paragino Kyjivą ir Maskvą „ką nors paaukoti“ dėl taikos. O prisiekęs Donaldas Trumpas žavėjimąsi Vladimiru Putinu pakeitė kritika, kad „jis griauna Rusiją“. Lietuvos politikai D. Trumpo retorikos pasikeitimą laiko geru ženklu Ukrainai. Politologas Alvydas Medalinskas sako, kad kol kas bet kokias išvadas daryti anksti. O D. Trumpui Ukraina svarbi tik kaip galimybė tapti taikdariu ar pretenduoti į taikos premiją.
D. Trumpo inauguracinės kalbos klausytasi ir apkasuose Ukrainoje. Į D. Trumpo pažadus baigti karą amerikiečių savanoriai paramedikai žiūrėjo skeptiškai.
„Nemanau, kad jis pats gali greitai baigti karą, tiesiog pasakydamas „aš baigsiu karą“. Manau, tai daug sudėtingiau, nei jis sako“, – teigia viena jų.
Trumpas apie Rusiją ir Ukrainą kalbėjo tik paklaustas, pasirašinėdamas įsakus. Jis jau nesakė, kad pasieks taiką per parą, apie laiką išvis nekalbėjo. O rinkiminį žavėjimąsi Putinu pakeitė kritika.
„Zelenskis nori tartis. Nežinau, ar Putinas nori. Gal ir nenori. Reikėtų susitarti. Manau, kad jis griauna Rusiją nesutikdamas tartis“, – sakė JAV prezidentas D. Trumpas.
„Jau kaip derybininkas jam duoda signalą tartis, jei nenori sužlugdyti Rusijos. O sužlugdyti Rusiją tai yra dar skausmingesnės sankcijos, o mes žinom, kai jau Trumpas užgula savo sankcijom, tai gali būti ne juokai“, – teigia Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau Ukrainoje optimizmo nedaug, sako iš Kyjivo grįžęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
„Kalba, sakyčiau, labai atsargiai ir bendra išvada, kad, jų manymu, yra labai daug nežinomųjų. <...> Jie neturi jokių iliuzijų, kad pavyktų tos derybos dėl karo baigties“, – nurodo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Kartu su R. Motuzu Kyjive buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas ukrainiečių nuotaikas mato kitaip.
„Tas D. Trumpo atėjimas vertinamas pozityviai, nes matome, kad atsiranda nauja viltis. <...> Apskritai yra optimizmas ir toks jaudulys, kad ateina D. Trumpas, kuris yra neprognozuojamas, ir tai yra blogai Putinui“, – nurodo Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
D. Trumpas sakė esąs pasirengęs kalbėtis su V. Putinu. V. Putinas sveikino D. Trumpo norą kalbėtis. Jeigu V. Putinas sėstų prie derybų stalo, Ukraina gali būti spaudžiama priimti gan nepalankias sąlygas, svarsto politologas A. Medalinskas.
Jei V. Putinas nesėstų prie derybų stalo, anot jo, scenarijus gali pakrypti kitaip: „Čia atsiranda galimybė, kad Trumpas gali suteikti papildomos ginkluotės ar leidimų Ukrainai.“
Naujasis JAV diplomatijos vadovas sako, kad karą pradėjo Rusija, bet dabar abi pusės turi nusileisti dėl taikos.
„Apie Ukrainą kalbama pirmiausia kaip apie galimybę Trumpui tapti taikdariu, galbūt net pretenduoti į Nobelio taikos premiją“, – mini A. Medalinskas.
Nors Volodymyras Zelenskis sveikino D. Trumpą, jį gyrė dėl siekio išgauti daugiau naftos, užbaigti karą, jis ragino pabusti Europą.
„Neaišku, ar Europa turės vietą prie stalo, kai baigsis karas prieš mūsų šalį. <...> Tačiau ar prezidentas Trumpas girdės Europą, ar jis derėsis su Rusija ir Kinija be Europos? Europa turi pasirūpinti savimi, kad pasaulis negalėtų jos ignoruoti“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis kalbėjo panašiai kaip D. Trumpas – Europa pati turi rūpintis savo saugumu. Ypač kai D. Trumpas apie NATO kalba trečiuoju asmeniu.
„Mes skiriame Ukrainai 200 milijardų dolerių daugiau nei NATO. Tai absurdiška, nes tai juos liečia gerokai labiau. Mus skiria vandenynas“, – tikina D. Trumpas.
„Jo santykis su NATO nėra toks, kad NATO – tai aš. <...> Tai nėra labai įkvepiantis dalykas, toks jau turbūt mentališkai kultūriškai susiklostęs jo suvokimas“, – sako L. Kasčiūnas.
Tad laukia nauja realybė su D. Trumpu.
„Bus daug visko, daug triukšmo, nes jis yra centrinis žaidėjas. Jis yra galios centras ir jis žais su visais“, – tvirtina G. Jeglinskas.
Ir dabar Ukrainos laukia, kaip įvardija Baltieji rūmai, 100 dienų iki taikos. Tai bene svarbiausias laikas visame kare.
