Berlyne dirbantis tarptautinių santykių mokslų daktaras, Vokietijos užsienio reikalų tarybos tyrėjas Benjaminas Tallis LRT RADIJUI sako, kad tai, jog „Nemuno aušra“ priimta į valdančiąją koaliciją, Vokietijoje yra vertinama vienareikšmiškai neigiamai, o kuo labiau politikai susipažįsta su padėtimi, tuo labiau stiprėja neigiama reakcija. Anot eksperto, tai gali kelti klausimų ir dėl vokiečių brigados klausimo Lietuvoje.
B. Tallis prieš keletą dienų viešėjo Vilniuje ir iš arčiau susipažino su koalicijos formavimo subtilybėmis. Su politologu išsamiau pasikalbėjo Vytautas Jokubauskas.
– Suprantu, kad Berlynas šiuo metu patiria savo Vyriausybės krizę, tačiau kai kurie Vokietijos politikai jau pasisakė prieš Lietuvoje formuojamą Vyriausybę su populistine „Nemuno Aušros“ partija. Tai kritikavo Michaelis Rothas, Bundestago narys, pasisakė kai kurie liberalai. Kaip Berlyne yra vertinama ši koalicija, ar buvo naujų pasisakymų apie ją ir koks bendras požiūris?
– Kuo daugiau vokiečių politikų sužino apie tai, tuo labiau jie tai smerkia. Gaila, kad Lietuvos vidaus politika nėra labai plačiai žinoma Berlyne, tai nėra dienotvarkės epicentre, nes, kaip ir minėjote, Vyriausybė čia griuvo, nors pats nemanau, kad tai yra krizė. Tai labiau galimybė dirbti geriau. Bet kalbant šia tema, kadangi ji yra tokia skaldanti ir kartu tokia aiški čia, nėra jokio kito būdo, kaip jie galėtų tai vertinti kitaip, nei kad tai yra siaubinga idėja įtraukti šią partiją su šiuo lyderiu, kuris yra nuteistas Lietuvos Konstitucinio Teismo. Jis nuosekliai elgėsi antisemitiškai ir laužė Konstituciją, o Vokietijoje šiuo klausimu yra tik viena nuomonė, ir ji – itin bloga.
– Savo neseniai paskelbtame įraše socialiniuose tinkluose teigėte, kad nemažai vokiečių gali kelti klausimą dėl savo karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Praplėskite šią mintį plačiau, ar tai galėtų nukelti brigados dislokavimą arba kaip nors kitaip paveikti šį procesą?
– Tai labai sudėtinga problema, nes akivaizdu, kad brigados dislokavimo klausimas yra vienintelis vienareikšmiškai teigiamas aspektas tame, ką Vokietija anksčiau vadino Zeitenwende, bet ką manau dabar, galima paprasčiau apibūdinti kaip Vokietijos saugumo politiką per pastaruosius keletą metų. Dislokavimą čia palaiko visas platus politinis spektras, tačiau tai neabejotinai kels didelių klausimų tiek politinio elito lygmeniu, tiek apskritai visuomenėje, jei taps aišku, kad vokiečių kariai eis ginti šalies, kur Vyriausybėje yra antisemitas.
Tai tiesiog iškelia per daug praeities šešėlių, tai kels nepatogių klausimų dėl antisemitizmo, rasizmo, ksenofobijos Vidurio ir Rytų Europoje, taip pat ir pačioje Vokietijoje. Yra tapę valstybės mąstymo modeliu, kad Izraelį, jo egzistavimą reikia ginti, o tai matome debatuose dėl padėties Gazoje. Vokiečiai tvirtai pasisako už Izraelį, yra labai priešiški antisemitizmui. Ir tai kels didelių klausimų. Ypač tuo metu, kai Vokietijos kariuomenės resursai yra išsemti, o kariniai pajėgumai yra riboti. Daug kas klaus, kodėl mes siunčiame savo karių padėti Vyriausybei, kuri nepritaria mūsų vertybėms.
– Kalbant ne tik apie brigadą, bet ir apskritai apie bendradarbiavimą saugumo srityje tarp Vokietijos ir Lietuvos, taip pat ir apie kitas šalis, tokias kaip Lenkija, Šiaurės šalys ir kiti, ar tai turėtų neigiamą poveikį tolesniam bendradarbiavimui ateityje?
– Sunku konkrečiai prognozuoti, kokį tai turėtų efektą, bet tai tikrai nebūtų teigiamas efektas. Vis labiau suvokiama tai, kad mes esame varžybose tarp demokratijų ir autoritarinių režimų. O tolerancija yra neatsiejamas demokratijos aspektas ir antisemitizmas čia neturi vietos. Todėl akyse tų šalių, kurios suvokia, kad jos yra šiose varžybose prieš autoritarizmą, šis manevras bus suvoktas kaip pralaimėjimas. Ir dėl to labai gaila, nes tai vyksta iškart po to, kai Lietuva labai sustiprino savo reputaciją, parodžiusi daugybei žmonių Vakarų Europoje, kad ji išdidi, klestinti, ekonomiškai dinamiška, technologiškai pažangi ir liberali vieta. Vieta, kur Europa iš tiesų yra gyva. Ir šiuo vienu manevru ši potenciali Vyriausybė galėtų tai sugriauti. Tai ypač nesuvokiama, atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai turi kitų alternatyvų formuoti Vyriausybę.
– Žemaitaitis bando sušvelninti situaciją, sakydamas, kad pats nesiekia jokio ministro portfelio, nors jo partija ir būtų Vyriausybėje. Ar tai ką nors keistų ir ar apskritai tai būtų svarbu?
– Ne, tai visiškai nieko nepakeistų. Vis tiek liktų įtarimų, kad jis valdo partiją, kad yra jos lyderis. Būtų suprasta, kad yra priežastis, kodėl jis taip elgiasi, kaip ir tada, kai bandė išvengti apkaltos ir tyrimo atsistatydindamas iš parlamento. Visa tai padaro valdžią tik dar mažiau atskaitingą už savo veiksmus ir tenka kalbėti apie dar vieną kertinę demokratijos vertybę, kurią, panašu, ši partija yra pasiryžusi paminti.
Todėl itin svarbu, kad kitos partijos visame spektre, įskaitant socialdemokratus, Tėvynes sąjungą- Lietuvos krikščionis demokratus, kad visi suprastų situacijos svarbą, suprastų, kaip reikia ginti demokratiją, ir elgtųsi atitinkamai. Ir žinoma, dabar, kai Europa susiduria su didžiulėmis išorės grėsmėmis, ypač iš Rusijos, su skubiomis ir potencialiai egzistencinėmis grėsmėmis mūsų demokratijoms, mažiausiai reikia to, kad jos būtų pažeistos iš vidaus. Dabar yra laikas, kai be perstojo turime stiprinti tiek intelektualinius, tiek materialinius išteklius, kad atremtume šias grėsmes. Todėl dabar tai yra labai nelauktas blaškymasis ir nelaukta politika.
