Vokietijoje kilo nauja diskusijų banga dėl būsimo karinės paramos Ukrainai finansavimo. Žiniasklaida viešina ministrų susirašinėjimus, kurie atskleidžia ketinimus nedalyti laisva ranka papildomų pinigų Ukrainai. Arši kritika pasigirdo ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiųjų gretų. Vyriausybės atstovai ramina, kad triukšmas perdėtas, o Ukraina nebus palikta likimo valiai.
Ministro laiškas
Naujausią diskusiją savaitgalį sukėlė laikraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“, pranešęs apie finansų ministro liberalo Christiano Lindnerio (FDP) rugpjūčio 5 d. laišką kitiems dviem vadinamosios Šviesoforo koalicijos partneriams – socialdemokratų gynybos ministrui Borisui Pistoriusui (SPD) ir žaliųjų užsienio reikalų ministrei Annalenai Baerbock („Grüne“). Laiške, kurį gavo ir naujienų agentūra DPA, Ch. Lindneris pabrėžė, kad naujų priemonių gali būti imtasi tik tuo atveju, jei šių ir ateinančių metų biudžeto planuose bus užtikrintas finansavimas. „Prašau užtikrinti, kad būtų neviršytos nustatytos ribos“, – žiniasklaidos priemonės cituoja laišką. Beje, rašoma, kad Ch. Lindneris veikia kanclerio Olafo Scholzo nurodymu. Pirmadienį iš atostogų grįžęs Vyriausybės vadovas kol kas kilusių debatų nekomentavo.
DPA rašo, kad ir einamųjų metų biudžete buvo iš pradžių numatyti 4 mlrd. Eur, tačiau Bundestage vis būdavo išreikalaujami papildomi pinigai ir sąskaita išaugo iki 7,5 mlrd. Eur. Naujienų agentūros šaltinis Bundestago Biudžeto komitete teigė, kad būtent tokio sąskaitos išaugimo ateityje norima išvengti.
Kitų metų biudžete taip pat numatyti 4 mlrd. Eur paramai Ukrainai. „Spiegel“ duomenimis, jau dabar aišku, kad tokios sumos nepakaks, nes Ukraina jau pateikė papildomų pageidavimų, apie 30 projektų sąrašą. Pavyzdžiui, prašoma „Patriot“ priešlėktuvinių raketų, kurių vertė siekia 820 mln. Eur, artilerijos amunicijos už 75 mln. Eur, „Iris-T“ raketų už 212 mln. Eur, atsarginių dalių „Leopard“ ir „Marder“ tankams už 3,3 mln. Eur ir kt.
Kritika iš visų pusių
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas sureagavo į kilusius ginčus ir „Bild am Sonntag“ paragino Vokietiją išlikti pavyzdžiu: „Europos saugumas priklauso nuo Vokietijos gebėjimo bei politinės valios ir toliau atlikti lyderės vaidmenį remiant Ukrainą.“
Opozicija pasinaudojo proga griežtai sukritikuoti Vyriausybę. Krikščionių demokratų (CDU/CSU) frakcijos Bundestage vadovas Thorstenas Frei suabejojo strategija remtis įšaldyto Rusijos turto lėšomis. „Niekas nežino, ar, kada ir kiek pinigų iš tikrųjų bus galima gauti. Net federalinėje vyriausybėje niekas nežino, kada bus galima užbaigti tarptautines derybas šiuo klausimu. Tai dar vienas skyrius iš pasakojimo „Maskuotis, klaidinti, apgaudinėti“, – žiniasklaidos grupei „Funke“ kalbėjo jis. Kitas jo kolega, konservatorius Johannas Wadephulas „Spiegel“ sakė: „Dabar Ukrainos laisvės kova kenčia ir dėl kanclerio politinio silpnumo.“ Trečias konservatorius Roderichas Kiesewetteris kalbėdamas su „Tagesspiegel“ apkaltino kanclerį O. Scholzą keliaklupsčiaujant prieš Ukrainos nedraugus rytinėje šalies dalyje, kurioje daug pasipriešinimo paramai Ukrainai, o rugsėjo mėnesį vyks svarbūs trijų žemių parlamentų rinkimai.
Opozicijos riksmas yra įprastas, tačiau su ja panašia gaida suskambo ir keli balsai valdančiųjų gretose. Tai dar labiau pakurstė kalbas apie įtampą valdančiojoje koalicijoje. Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Michaelis Rothas žiniasklaidos grupei „Funke“ priekaištavo: „Ukrainos kariuomenė pirmą kartą per kelis mėnesius vėl puola, šaliai dabar reikia visiškos svarbiausios karinės sąjungininkės Europoje – Vokietijos – paramos. Vietoj to diskusijos dėl būsimo karinės pagalbos finansavimo atrodo kaip užmaskuotas Vokietijos atsitraukimas iš atsakomybės.“
Žaliųjų lyderis Omidas Nouripouras visuomeniniam transliuotojui ARD interviu pripažino, kad tai nėra geras signalas ateičiai Ukrainai ir Vokietijos partnerėms. Jis užtikrino, kad bent jau viskas, kas iki šiol buvo tvirtai pažadėta Ukrainai, bet kokiu atveju ir toliau bus finansuojama.
Vyriausybė atmeta priekaištus
Finansų ministerija į kilusias diskusijas reagavo pareiškimu, kad ji ir toliau yra pasirengusi dialogui. Tačiau konkretūs poreikiai turi būti pranešti ir pagrįsti. Kol kas neva negauta pagrįstų prašymų. Taip vėl permestas kamuolys Gynybos ministerijai. „Spiegel“ duomenimis, B. Pistoriuso komanda iš tiesų nepagrindė papildomo poreikio, tačiau vadovavosi Vyriausybės kanceliarijos rekomendacijomis ir viltimis paimti pinigų iš kitų šaltinių.
Lyginant su šiųmetėmis faktinėmis išlaidomis kitąmet įvyksiantis mažinimas biudžeto projekte grindžiamas ir tuo, kad kitas reikiamas pinigų sumas pavyks paimti iš kitos kišenės. Tikimasi, kad milijardus pavyks sukrapštyti iš ES ir G7 šalių sukurtos finansinės priemonės, kuri panaudos įšaldytus Rusijos turtus. Minimas G7 aukščiausiojo lygio susitikimo birželio mėnesį Italijoje sprendimas, pagal kurį iki metų pabaigos Ukrainai turėtų būti skirta apie 50 mlrd. JAV dolerių paramos, taip pat naudojant palūkanas už įšaldytą Rusijos turtą.
Savaitgalį ir pirmadienį skambėjusią kritiką ir svarstymus pirmadienį įvertino Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai pavaduotojas Wolfgangas Büchneris. Jis atmetė teiginius, kad karinė pagalba Ukrainai bus apribota. „Vokietija yra toliau absoliučiai angažuota, galioja kanclerio duotas žodis, kad mes ir toliau teiksime pagalbą Ukrainai, kol ji bus būtina, tad niekas, visų pirma, Rusijos prezidentas, negali tikėtis, kad mes atsitrauksime“, – pirmadienį Berlyne sakė jis.
Vyriausybės atstovas opozicijos spekuliacijas, kad Vyriausybė prieš žemių rinkimus Rytų Vokietijoje nori pasiųsti signalą, jog pagalbos išmokos Ukrainai bus apribotos, pavadino „gėdingomis“.
Vokietijos vyriausybė pirmadienį visaip stengėsi malšinti įsiplieskusias aistras ir paskelbė apie atnaujintą karinės įrangos tiekimo Ukrainai sąrašą. Iki metų pabaigos Ukrainai bus pristatytos dar keturios skirtingo nuotolio oro gynybos sistemos „Iris-T“. Be to, bus pristatyta dešimt priešlėktuvinių tankų „Gepard“, 16 savaeigių haubicų, 10 pagrindinių kovinių tankų „Leopard“, koviniai dronai ir keli tūkstančiai artilerijos ir tankų šaudmenų.
Ukraina – erzinanti rinkimų tema
Įdomu tai, kad krikdemų mestas priekaištas dėl rinkimų rytinėse Vokietijos žemėse greitai atsisuko prieš juos pačius. Pirmadienį Saksonijos žemės, kurioje būtent ir vyks rinkimai rugsėjį, ministras pirmininkas krikdemas Michaelis Kretschmeris prieš prasidedant partijos prezidiumui Berlyne pareiškė, kad metas karą bandyti užbaigti derybomis, o ne ginklais. Jis jau ne pirmą kartą reiškia idėjas mažinti finansavimą Ukrainai, dengiasi pacifistinėmis idėjomis. Pasak jo, milijardus reikia investuoti ne į karą, o į taiką.
Rytinėse Vokietijos žemėse sparčiai simpatikų gretas auginantis naujas politinis darinys, nuo kairiųjų „Linke“ atskilusios Sahros Wagenknecht judėjimas „Bündnis Sahra Wagenknecht“ (BSW) irgi kiekviena pasitaikiusia proga kalba apie poreikį keisti kursą. Šviežiausioje diskusijoje S. Wagenknecht irgi paragino atšaukti ginklų tiekimui Ukrainai skirtas lėšas iš 2025 m. federalinio biudžeto. „Šios lėšos turėtų būti visiškai atšauktos, vėliausiai atsižvelgiant į naujus atskleistus faktus apie išpuolius prieš „Nord Stream“, – laikraščiui „Rheinische Post“ sakė ji.
LRT.lt jau rašė, kad ir Brandenburgo ministras pirmininkas socdemas Dietmaras Woidke (SPD) paragino Vokietijos Vyriausybę aktyviau tarpininkauti taikos derybose tarp Rusijos ir Ukrainos. O kraštutinis kairysis Tiuringijos ministras pirmininkas Bodo Ramelowas („Linke“) pasiūlė siekti naujų taikos susitarimų Europoje, prabilo apie poreikį ateityje sudaryti „nepuolimo paktą“ su Rusija.
Diskusija dėl ginklų tiekimo Ukrainai neginčijamai turi įtakos vidaus politikai, ypač prieš artėjančius žemių parlamentų rinkimus trijose rytinėse Vokietijos žemėse – Brandenburge, Saksonijoje ir Tiuringijoje. Čia raumenis auginasi tiek radikali dešinioji politinė jėga „Alternatyva Vokietijai“, tiek naujas radikalių kairiųjų politinis judėjimas BSW. Skirtingų stovyklų radikalus vienija aiškus skepticizmas dėl ginklų tiekimo Ukrainai.
