Ukrainoje besilankantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ teigia, kad Ukrainos įsiveržimas į Kurską yra akivaizdus Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažeminimas. Kartu jis pabrėžė, kad pagaliau negirdime Vakarų retorikos apie raudonąsias linijas, o tai, pasak ministro, yra sveiko proto požiūris.
– Ministre, nors po praėjusią savaitę vykusio Ukrainos įsiveržimo nepaprastoji padėtis paskelbta jau ne tik Kursko srityje, bet ir Belgorodo regione, Rusija bando sumenkinti šitą operaciją sakydama, kad blickrygas nepavyko ir ukrainiečių veržimasis toliau yra sustabdytas. Kas jums yra žinoma iš pirmų lūpų?
– Pirmiausia, matyt, čia toks bandymas niveliuoti situaciją, nors, aišku, žvelgiant taip realistiškai, tai yra akivaizdus Vladimiro Putino pažeminimas. Vadinamosios gynybinės linijos, matyt, net nebuvo tokios, kokios turėjo būti projektuotos, sudėliotos. Dabar paėmė tiek teritorijos, kiek per praeitų metų kontrpuolimą sugebėjo paimti, kitaip tariant, tie skaičiai yra gana įspūdingi. Kokie tolesni scenarijai, kaip susidėlios, kiek ukrainiečiams pavyks laikytis, čia ateities klausimai ir, matyt, palikime juos kovos mūšiams ir patiems ukrainiečiams, kaip jie modeliuos situaciją. Manau, to, kas dabar įvyko, svarbiausias dalykas, ką aš matau, yra pakelta moralė, to labai labai reikėjo. Iš tikrųjų to seniai reikėjo, nes visiems jau dabar tas persidavė – ir mums, ir Vakarams, nes matydami situaciją pradėdavo kalbėti apie tam tikras derybas, turbūt labiau pagal rusišką scenarijų, nes jie dabar stipresnėje pozicijoje. Ukrainiečiai nusprendė žaisti taip įdomiai, stiprina savo pozicijas ir jeigu jiems pavyks išlaikyti šitos teritorijos kontrolę arba tam tikros teritorijos centrų kontrolę, tai labai stipriai didina jų derybinę galią. Tad, jeigu kalbėtume apie kažkokias derybas, jau ukrainiečiai bus stipresnėje pozicijoje.
– Ukrainos užsienio reikalų ministerija sako, kad Kyjivo tikslas nėra užvaldyti užimtas teritorijas ir kad jie gali sustabdyti reidus per sieną, jeigu Maskva sės prie teisingos taikos derybų. Anot JAV prezidento Joe Bideno, V. Putinas dabar turi dilemą. Ką galvojat jūs?
– Pritariu ponui Bidenui. Iš tikrųjų dilema yra didelė, viskas ne pagal Rusijos scenarijų ir visą laiką mes kalbam apie tai, toms jėgoms, kurios kalba apie įvairias derybas, esminė taisyklė yra paprasta – Ukraina turi būti iš kuo stipresnės pozicijos ateinanti į derybas ir pati Ukraina turi apsispręsti, kada tos derybos turi prasidėti. Manau, kad, išlaikius tos teritorijos bent jau laikiną kontrolę, ta derybinė, struktūrinė Ukrainos galia būtų daug didesnė.

– Kai kurie analitikai sako, jūs irgi užsiminėte, kad ir pats Kyjivas dabar turi dilemą, nes atsakomasis smūgis, atsakomoji kova užpuoliko teritorijoje yra tikrai neabejotinai drąsiausias, rizikingiausias Kyjivo žingsnius bent jau šiais metais. Tada kyla klausimas, kas toliau, nes yra du tokie scenarijai: pirmas, ukrainiečiai lieka ir mėgina prispausti Maskvą dėl tų teisingos taikos derybų, kitas variantas, parodžius, kad Kremliui galima sukruvinti nosį, atsitraukti nelaukiant, kol Rusija sukaups ten pakankamai pajėgų, kad paimtų į nelaisvę arba nužudytų ukrainiečius. Ar jūs matote kitų kelių?
– Matyt, jūs visiškai teisi. Taip, žingsnis nėra paprastas, jisai turi nemažai rizikos, bet, mano požiūriu (...), ukrainiečiai norėjo parodyti, kad jie gali padaryti tokį veiksmą, jie gali kontratakuoti, jie gali manevruoti. Tiems balsams, kurie sako, kad ne, Rusijos nugalėti neįmanoma ir panašiai, manau, dabar verta pritilti ir daryti tai, ką darome ir mes, Lietuva visa daro, – toliau remti ukrainiečius, duoti tokius ginklus, kuriais jie galėtų ne tik gintis, bet ir atsikovoti tai, kas jiems priklauso. Kitaip tariant, ši situacija yra puikus įrodymas, kad ukrainiečiai gali ir jiems tik duokime daugiau įrankių, pavyzdžiui, tolimojo smūgio galimybių, tiek pačių ginklų, tiek raketų, tiek ir leidimo smogti į Rusijos gilumą. Tokiu atveju visa Ukrainos kovinė galia ir galimybės atkurti savo teritorinį vientisumą ir toliau neleisti rusams diktuoti žaidimo taisyklių būtų smarkiai sustiprinta.

– Neleistų rusams diktuoti taisyklių, kaip jūs sakot, ir tuo pat metu, vėlgi, cituoju jus, Ukraina padeda demilitarizuoti Kaliningrado sritį, nes, pasak jūsų, kariai iš ten yra perkeliami į Kursko sritį. Kas jums tiksliai žinoma apie šių pajėgų judėjimą?
– Detalių neatskleisiu, ne vieta, bet čia pati logika sako, kad Kaliningrado srities karinis potencialas cikliškai mažėja, po to yra atkuriamas priklausomai nuo situacijos fronte kare prieš Ukrainą, tai yra dėsningumas, tai yra taisyklė, tai yra tradicija per šituos pastaruosius trejus metus. Kai tiktai Ukraina sukuria kokią nors papildomą dilemą rusams, jiems reikia ieškoti resursų kitose kryptyse, kad galėtų tą dilemą spręsti. Dar svarbiau šitam kontekste tai, kad tai įrodymas, kad ukrainiečiai laužo Rusijos karinę mašiną, laužo jos karinę galią. Laužydami jos karinę galią, atitolina scenarijus nuo mūsų, kitų valstybių. Trečias iš to kylantis žingsnis yra suvokimas, kad mūsų parama Ukrainai – ar Lietuvos, ar visų Vakarų, – kuri galėtų būt daug didesnė, kaip jau minėjau, yra tai, ko reikia tam, kad ukrainiečiai galėtų ir toliau sėkmingai tą karinę mašiną stabdyti, laužyti ir sulaikyti.
– Jūs su Volodymyru Zelenskiu aptarėte Ukrainos gynybos poreikius. Kur dabar yra prioritetai?
– Yra baziniai dalykai, kurie nekinta, tai, aišku, amunicija, artilerija, pėstininkų kovos mašinos, taip pat ir tankai. Jeigu man reikėtų pasakyti vieną pagrindinį Ukrainos prioritetą dabar, aš neabejodamas pasakyčiau, kad tolimojo smūgio galimybės. Tai yra tiek ginklai, tiek amunicija, tiek ir leidimas be jokių geografinių apribojimų naudoti tolimojo smūgio galimybes. Tai labai (...) sustiprintų visą Ukrainos karinį potencialą. Matyt, į pirmą, antrą, trečią vietas įrašyčiau tą patį tolimojo smūgio priemonių tiekimą ukrainiečiams.

– Kokios yra Vakarų valstybių galimybės išpildyti šituos Ukrainos ir jūsų norus?
– Pirmiausia, yra gerai, kad kai Ukraina pradėjo šitą šiaurinį manevrą, mes iš Vakarų negirdėjome kalbų apie peržengtas raudonąsias linijas, nes buvo tokios rizikos, kad gali pasigirsti tokių balsų. Vis tik tai buvo aiškiai pasakyta, kad gynimosi strategijoje Ukraina gali manevruoti ir turėti ir tokių galimybių. Tai yra gera, džiugi žinia ir sveiko proto pergalė, tačiau yra kitų dalykų, kuriuos reikia daryti.
Antras žingsnis – panaikinti bet kokius geografinius apribojimus Ukrainai naudoti jau turimas tolimojo smūgio sistemas, kad tai nebūtų apribota vien tiktai, pavyzdžiui, Ukrainos teritorija, kad tai galima būtų daryti ir plačiau. Tai būtų didžiulis dalykas.
Trečias žingsnis – daugiau tų sistemų atvežimas, suteikimas Ukrainai, be abejo, yra didžiųjų valstybių apsisprendimo reikalas. Mes kaip tikra sąjungininkė, remianti Ukrainą, aiškiai sakom ir raginame tiekti tuos ginklus, t. y. tiekti visa tai, ko Ukrainai labiausiai reikia.
– Jūsų vizito išvakarėse Krašto apsaugos ministerija paskelbė apie dar vieną paramos Ukrainai paketą. Ar planuose yra projektuojamas jau ir antras, galbūt yra aptartas? Rugsėjo antroje pusėje frontą, Ukrainą turėtų pasiekti Lietuvos gamintojų dronai, kaip jie matomi, koks jų būtų darbas kare?
– Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad mūsų Lietuvos gamintojų dronai, kurie bus perkami ir tiekiami Ukrainai, įveikė ukrainietišką radioelektroninės kovos testą. Tai rodo, kad parama padeda Ukrainai ir mūsų gynybos pramonei eiti į priekį. Tai yra labai svarbu, nes mes tuos pačius lietuviškų gamintojų dronus pirksim ir mūsų ginkluotosioms pajėgoms.
Rudenį važiuos lietuviški dronai, taip pat radarai, kuriuos mes įsipareigojame ukrainiečiams nupirkti ir taip prisidedame prie Vokietijos inicijuotos oro gynybos koalicijos. Toliau tęsim M113 mašinų perdavimą (...), judam su tuo, ko labai reikia, tai ir ką mes turim, tai artimojo nuotolio oro gynybos sistemų laipsniškas perdavimas. Mes turim tokios senesnės versijos sistemų, jas keičiame į modernias lenkiškas sistemas, kurios pasiteisino Ukrainoje ir prilygsta, kartais netgi lenkia „Stinger“. Tai yra pagrindiniai akcentai, be to, kad mes vadovaujame išminavimo koalicijai ir pirksime išminavimo įrangą, kuri irgi yra labai svarbi.







