844-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Šveicarijoje tęsiasi Ukrainos taikos konferencija, kurioje nėra Kinijos ir Rusijos vadovų. Kiti pasaulio lyderiai reiškia paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir nesutinka su Rusijos siūlymais.
Šveicarijoje vykstančio Pasaulio vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto siekti taikos Ukrainoje, komunikato projekte minimas Rusijos karas prieš Kyjivą ir raginama gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.
Kaip rodo dokumento kopija, su kuria susipažino naujienų agentūra „Reuters“, dokumente taip pat raginama grąžinti Zaporižės atominę elektrinę Ukrainos kontrolei ir užtikrinti Kyjivo prieigą prie Azovo ir Juodosios jūrų uostų. Be to, reikalaujama, kad visi karo belaisviai būtų paleisti, o į Ukrainą būtų grąžinti visi deportuoti ir neteisėtai perkelti ukrainiečių vaikai bei visi kiti neteisėtai sulaikyti Ukrainos civiliai gyventojai. Galutinis komunikatas turi būti paskelbtas sekmadienį, pasibaigus dviejų dienų konferencijai, kurioje dalyvauja beveik šimtas delegacijų, tarp kurių nėra Rusijos ir Kinijos.
Anksčiau skelbta, kad Ukraina žada pateikti Rusijai pasiūlymą dėl karo baigties kitame viršūnių susitikime, kai jam pritars tarptautinė bendruomenė. Apie tai Šveicarijoje kalbėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Informacija trumpai
- J. Bidenas ir V. Zelenskis pasirašė 10 metų trukmės JAV ir Ukrainos saugumo susitarimą. Ukrainos lyderis sakė, jog tai istorinė diena kovoje su Rusijos invazija.
- Anot V. Putino, kad būtų pradėtos taikos derybos, Ukraina turi išvesti karius, atsisakyti narystės NATO.
- V. Putinas siūlo alternatyvų gynybos aljansą su Kinija.
- Šeštadienio naktį aktyviausi kovos veiksmai vyko netoli Pokrovsko, Ukraina kelis kartus neleido Rusijai gerinti pozicijų prie Charkivo.
- ISW: Ukrainos smūgiai prieš Rusijos objektus Kryme verčia rusus skirti papildomų priešlėktuvinės gynybos priemonių.
- V. Zelenskis atmeta V. Putino „hitlerišką“ ultimatumą
- Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis sako, kad šio susitikimo ženklas Rusijai – jog sąjungininkai nėra įbauginti.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis sako, kad šio susitikimo ženklas Rusijai – jog sąjungininkai nėra įbauginti.
„Pagrindinė žinia Rusijai – mes nesame įbauginti. Esame visiškai pasiryžę laikytis teisinės valstybės principų, ginti JT chartiją, nes tai yra pagrindiniai principai. Ir tai lemia, kad čia susirinkę beveik 100 delegacijų, nes norint suvokti, kas pastatyta ant kortos, reikia suprasti, kad tai ne tik saugumas Europoje, o daug daugiau. Žinome, kad ukrainiečiai kovoja už savo ateitį, bet jie taip pat kovoja ir už kai kuriuos bendrus pamatinius principus“, – kalbėjo jis.
V. Putino sąlygos
Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse V. Putinas išdėstė savo sąlygas, kaip užbaigti konfliktą.
Jis paragino Ukrainą išvesti savo karius iš šalies pietų ir rytų ir atsisakyti užmojų įstoti į NATO karinį aljansą – šias sąlygas V. Zelenskis greitai atmetė.
„Jis neragina derėtis, jis ragina pasiduoti“, – apie V. Putino reikalavimus šeštadienį aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris.
Vakarų lyderiai vienas po kito žadėjo paramą Ukrainai ir pabrėžė būtinybę susitarti Kyjivo sąlygomis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad paliaubos be „rimtų derybų, kuriose būtų numatytas planas, kaip pasiekti ilgalaikę taiką [...] tik įteisintų neteisėtą Rusijos žemės užgrobimą“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tvirtino, kad „konflikto įšaldymas šiandien, kai Ukrainos žemę okupuoja užsienio kariai, nėra atsakymas“.
„Iš tikrųjų tai yra būsimų agresijos karų receptas“, – perspėjo ji.
Tačiau kai kurios šalys, nepriklausančios tradicinių Ukrainos partnerių ratui, pabrėžė, kad reikia suteikti Rusijai galimybę pasisakyti, ir kritikavo kai kurias Maskvai skirtas Vakarų sankcijas.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas susitikime pareiškė, kad Kyjivas, norėdamas užbaigti konfliktą, turėtų būti pasirengęs „sudėtingam kompromisui“.
Rusijos kariuomenė Ukrainoje per pastarąją parą neteko dar 1 160 karių
Rusijos kariuomenės koviniai nuostoliai Ukrainoje nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų birželio 16 d. pasiekė 525 150 karių, įskaitant dar 1 160, kurie žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 7 956 priešo tankus (+0 per pastarąją parą), 15 269 šarvuotas kovos mašinas (+6), 13 913 artilerijos sistemas (+58), 1 104 daugkartinio paleidimo raketų įrenginius (+1), 853 oro gynybos sistemas (+0) ir 2 296 sparnuotąsias raketas (+7). Per pastarąją parą Rusijos kariuomenė taip pat neteko 359 karinių orlaivių (+0), 326 sraigtasparnių (+0), 11 159 bepiločių orlaivių (+11), 28 karo laivų / katerių (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 18 967 motorinių transporto priemonių (+56) ir 2 325 specialiosios įrangos vienetų (+3).
Informacija apie priešo nuostolius atnaujinama.
Kaip pranešė „Ukrinform“, per praėjusią parą Rusijos karinės pajėgos surengė per 400 atakų prieš septynias gyvenvietes Zaporižios srityje. Apie sužeistuosius nepranešama, nukentėjo gyvenamieji pastatai.
Pernakt apšaudytas ir Nikopolio miestas Dnipropetrovsko srityje. Pasak srities karinės administracijos, priešas naudojo sunkiąją artileriją ir dronus kamikadzes. Pranešta, kad nukentėjo dešimt gyvenamųjų namų ir keturi ūkiniai pastatai, buvo pažeisti dujotiekiai ir elektros linijos.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
Here are today's control-of-terrain maps of #Russia's invasion of #Ukraine from @TheStudyofWar and @criticalthreats.
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) June 15, 2024
Interactive map, updated daily: https://t.co/hwgxTnUAIZ
Archive of time-lapse maps, updated monthly: https://t.co/IT6FiqwOwm pic.twitter.com/r48c8IDmpv
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko daugiau nei 524 tūkst. karių.
Apie šeštadienio įvykius skaitykite čia.
