Pasibaigus Europos Parlamento rinkimams, prasideda intensyvios derybos dėl įtakingiausių Europos Sąjungos (ES) institucijų pozicijų – Europos Komisijos, Vadovų Tarybos pirmininkų, diplomatijos vadovo ir eurokomisarų. Nors diskusijos vyksta už uždarų durų, valstybės jau pradeda atskleisti savo kortas.
Pirmadienį susitikusi Latvijos valdančioji koalicija iš esmės susitarė nominuoti dabartinį šalies eurokomisarą Valdį Dombrovskį dar vienai kadencijai. Tai patvirtino Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina. Oficialus šalies vyriausybės sprendimas gali būti priimtas antradienį.
V. Dombrovskis šiuo metu yra Europos Komisijos vicepirmininkas, atsakingas už prekybą. Jis priklauso partijų susivienijimui „Naujoji vienybė“, kuris surinko daugiausiai balsų (25 proc.) Latvijoje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, pirmadienį paklausta „Dienos temos“ apie Lietuvos kandidatūrą į Komisijos pirmininko postą, teigė, kad planuoja diskutuoti su koalicijos partneriais ir Europos liaudies partija, kuriai priklauso Lietuvos konservatoriai.
Premjerė apie kandidatų į Komisijos narius pavardes nekalba, bet viešojoje erdvėje itin intensyviai aptarinėjama užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio galima kandidatūra.
Kaip vyks didžiosios postų dalybos?
Paaiškėjus Europos Parlamento rinkimų rezultatams, didžiausios partijos jau pradėjo derėtis dėl koalicijos.
„Kalbėsimės su didžiosiomis politinėmis grupėmis, kurios dirbo su mumis ir praeitoje kadencijoje. Tai yra Socialistai ir demokratai bei „Atnaujinkime Europą“ – liberalai“, – pirmadienį Berlyne, Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos susitikime, teigė perrinkimo siekianti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Preliminari naujojo Parlamento projekcija rodo, kad europiniai konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai susijungę į koaliciją turėtų gana tvirtą daugumą – 400 iš 720 balsų.
Jeigu derybos dėl koalicijos bus sėkmingos, šios politinės šeimos bus pagrindiniai žaidėjai įtakingų ES pozicijų dalybose.
Birželio 17 d. tai aptars Briuselyje į neformalią vakarienę susirinkę ES lyderiai, o konkrečios kandidatų į Europos Komisijos, Vadovų Tarybos pirmininkų ir diplomatijos vadovo pavardės turėtų paaiškėti per lyderių susitikimą birželio 27-28 d.
Komisijos pirmininko kandidatūrai turės pritarti ir Europos Parlamentas. LRT.lt žiniomis, balsavimas numatytas plenarinėje sesijoje, vyksiančioje Strasbūre liepos 16-19 d. Jeigu bus pritarta, naujoji Komisijos sudėtis bus pristatyta rugsėjį.
Pagal tokį scenarijų, Lietuvos komisarą deleguos dabartinė vyriausybė.
Taip pat skaitykite
Parlamento rinkimai sustiprino U. von der Leyen
Prieš sekmadienį pasibaigusius rinkimus buvo daug svarstymų, ar dabartinei Europos Komisijos pirmininkei U. von der Leyen užteks palaikymo perrinkimui antrai kadencijai.
Tačiau po rinkimų, stebėtojų vertinimu, klausimų dėl jos ateities lieka vis mažiau.
„Reuters“ šaltiniai teigia, kad savo šalyje rinkimus pralaimėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas linksta palaikyti U. von der Leyen kandidatūrą, nors anksčiau svarstyta, jog Paryžius į Komisijos pirmininko postą gali siūlyti buvusį Italijos premjerą Mario Draghį.
Dabartinės Komisijos pirmininkės pozicijas sustiprino ir tvirtas Europos liaudies partijos – kuriai ji priklauso – pasirodymas Parlamento rinkimuose. Anot projekcijų, konservatoriai gavo 10 papildomų mandatų.
Jeigu Komisijos pirmininke taps U. von der Leyen, kitos įtakingos pozicijos – Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, užsienio reikalų įgaliotinis – galėtų atitekti koalicijos partneriams. Derybos tarp partijų vyks ir dėl eurokomisarų portfelių.
Lietuvoje dėl kandidatų – tyla
Nors Latvija apie savo kandidatą kalba atvirai, Lietuvos premjerė kortų neatskleidžia.
„Čia yra gana sudėtingas žaidimas. Nėra taip, kad yra racionalu valstybei numesti pavardę ant stalo pirmai. Kartais tai yra labai gera taktika, kai yra kokia nors labai skambi ir labai aiški pavardė, bet kitais atvejais, kai yra ypatingas interesas kažkokiai konkretesnei sričiai, tada yra išmintinga truputėlį apsižiūrėti“, – LRT „Dienos temai“ pirmadienį teigė I. Šimonytė.
Lietuvos vyriausybė iki šiol neatskleidžia kandidato pavardės. Tačiau LRT.lt jau rašė, kad politikos užkulisiuose garsiausiai kalbama apie konservatorių pirmininko, užsienio reikalų ministro G. Landsbergio kandidatūrą.
„Turiu savo darbą, žmonės turi įvairių svarstymų, savo nuomonę. Palikime jiems svarstyti, o vėliau laikas parodys, kokie sprendimai bus“, – atsakydamas į LRT.lt klausimą anksčiau kalbėjo G. Landsbergis.
Vis dėlto užkirsti kelią tapti eurokomisaru galėtų prezidentas Gitanas Nausėda, anksčiau teigęs, kad konservatorių pirmininkas yra galimas kandidatas, bet tai nebūtų pirmas pasirinkimas. Komisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinusi su Seimu ir prezidentūra.
Šalies vadovas taip pat neatmeta galimybės, kad Lietuvos atstovą Europos Komisijoje galėtų deleguoti ir nauja Vyriausybė. Tačiau, atsižvelgiant į didžiųjų postų dalybų grafiką, tai mažai tikėtina.
Anot diplomatų, dabartinė Vyriausybė labiausiai žvalgosi į tris portfelius: užsienio reikalų įgaliotinio, plėtros ir tikriausiai atsirasiančią gynybos eurokomisaro pareigybę.
