„Manau, kad ne tik Lietuvai, bet ir dešimčiai šalių, kurios įstojo į Europos Sąjungą prieš 20 metų, tai buvo, ko gero, vienas geriausių laikotarpių jų istorijoje, jei palygintume, kur šios šalys buvo prieš 20 metų ir kur jos yra dabar“, – sako Europos Parlamento (EP) atstovas žiniasklaidai Jaume’as Duchas Guillot’as.
Šiandien minime Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metį. Birželio 9 d. vyks Europos Parlamento rinkimai. LRT.lt pasikalbėjo su Europos Parlamento (EP) atstovu Jaume’u Duchu Guillot’u apie artėjančių rinkimų iššūkius ir pokyčius Lietuvoje per 20 metų ES.
– Artėja Europos Parlamento rinkimai. Ką patartumėte tokioms šalims kaip Lietuva, kurios, palyginti su kitomis, dar nėra tokios senos Europos Sąjungos narės, kaip reikėtų paskatinti žmones balsuoti?
– Na, lietuviai dėl savo nesenos istorijos ir dėl to, kas dabar vyksta Ukrainoje, tikriausiai daug geriau supranta, kokia sudėtinga gali būti ateitis [be ES], palyginti su žmonėmis iš mano gimtosios Ispanijos, Italijos ar kitų šalių, kurios net geografiniu požiūriu yra toli nuo Ukrainos. Artimiausi metai bus gana sudėtingi dėl daugelio priežasčių.
Pirmoji – saugumas ir gynyba. Žinome, kas vyksta dabar. Daugelį metų galbūt manėme, kad taika bus amžinai. Dabar suprantame, kad taika gali išnykti bet kurią akimirką, jei nesiimsime reikiamų priemonių. Tai tam tikra prasme susiję ir su Europos Parlamento rinkimais bei rinkimų rezultatais per ateinančius penkerius metus.
Europos Sąjunga turi daug ką sustiprinti. Daugeliu atžvilgių saugumas ir gynyba yra vienas iš jų, prieiga prie energijos – kitas, taip pat svarbu prieiga prie pagrindinių produktų, daugiašaliai santykiai. Žinoma, svarbu ir tai, kaip kiti Amerikos rinkimai paveiks mūsų vaidmenį pasaulyje.
Be to, žinoma, yra visi prioritetai, kurie buvo nustatyti prieš penkerius metus, pavyzdžiui, klimato kaita, migracija ir t. t., lyčių lygybė, žmogaus teisės, teisinė valstybė, žemės ūkis – daugybė dalykų, dėl kurių prieš daugelį metų buvo sprendžiama tik nacionaliniu lygmeniu, o dabar dėl jų sprendžiama Europos lygmeniu, bendradarbiaujant 27 valstybėms narėms ir EP nariams.
Tai vienintelis galimas būdas apsaugoti mūsų piliečius ir ateinančias kartas. Jei tai nėra pakankamai svarbu, kad vieną dieną dešimt minučių skirtume balsavimui, tuomet niekas nėra svarbu.
– Prieš kelias savaites „European Democracy Consulting“ parodė, kad 2023 m. nė vienas Rytų ar Vidurio Europos pilietis nėra paskirtas į vadovaujančius postus kurioje nors ES institucijoje. Tikiu, kad įvairovė yra viena iš Europos Sąjungos vertybių. Kaip tai pakomentuotumėte? Ar taip yra dėl to, kad Lietuva galbūt vis dar laikoma nauja nare?
– Ne, nėra. Gerai prisimenu, kad prieš keletą metų Europos Parlamento pirmininkas buvo Jerzy Buzekas, lenkas, o prieš porą metų Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taip pat buvo lenkas – Donaldas Tuskas. Esu įsitikinęs, kad per kitą kadenciją vienas iš šių garsiųjų aukščiausių postų, bent vienas iš jų, o gal ir daugiau, atiteks politikui, žmogui, kilusiam iš vienos iš Rytų Europos šalių.
Bet leiskite pasakyti kai ką daugiau, nes kartais tokiose šalyse kaip Lietuva, kurios yra mažos šalys, o tai reiškia, kad jos į Europos Parlamentą išsiunčia mažiau narių nei Vokietija, Prancūzija ar Italija, mums sako: „Bet kodėl mes turėtume balsuoti? Galų gale mes ten atsiųsime tik septynis, aštuonis, devynis, dešimt europarlamentarų. Taigi jų indėlis bus gana menkas.“
O aš sakau – ne, tai parlamentas, kuriame kiekvienas narys turi vienodas teises. Kiekvienas narys turi daug savarankiškumo. Kiekvienas narys gali daug ką daryti.
Ir jei jums reikia įrodymo, kad žmonės iš mažos šalies gali užimti geras pareigas šiame parlamente, pažvelkite į Europos Parlamento pirmininkę Robertą Metsola. Ji kilusi iš Maltos. Malta yra 500 000 gyventojų turinti šalis.
– Šiemet švenčiame 20 metų, kai esame ES dalis. Daug kalbame apie tai, kaip pasikeitė pasaulis ir kaip pasikeitė Lietuva per tuos 20 metų, būdama ES narė. Ar galėtumėte papasakoti, kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą?
– Manau, kad ne tik Lietuvai, bet ir dešimčiai šalių, kurios įstojo į Europos Sąjungą prieš 20 metų, tai buvo, ko gero, vienas geriausių laikotarpių jų istorijoje, jei palygintume, kur šios šalys buvo prieš 20 metų ir kur jos yra dabar.
Noriu pasakyti, kad tai lyg diena ir naktis, ir aš nesistebiu, nes esu kilęs iš Ispanijos. Ispanija taip pat buvo šalis, kuri 1986 m., po keturių labai sunkių dešimtmečių, vėl atsinaujinus demokratijai, turėjo galimybę tapti ES nare. Aš, žinoma, prisimenu tuometinę Ispaniją. Ir jei palyginsiu su dabartine Ispanija, pamatysiu, kad tai visiškai skirtingos šalys švietimo, sveikatos apsaugos, infrastruktūros, pagarbos vertybėms ir teisėms, pagarbos mažumoms, piliečių gerovės požiūriu. Ir taip yra daugiausia dėl to, kad nusprendėme savo ateitį dalytis su daugeliu kitų europiečių.
– Naujausiais „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, svarbiausia tema lietuviams yra gynyba ir saugumas. ES jaunimui labiausiai rūpi klimato kaita, tačiau antroje vietoje – gynyba ir saugumas. Negaliu nepaklausti apie karą Ukrainoje. EP kadencija baigiasi, artėja rinkimai. Kas bus su paramos pažadais Ukrainai? Ar rinkimai paveiks paramą?
– Visų pirma, manau, kad vienas Europos Sąjungos laimėjimų šios kadencijos metu buvo vienybė, parama Ukrainai. Žinoma, mes žinome, kad kartais kyla sunkumų, kartais vienos ar kitos šalys turi kitokių idėjų. Bet apskritai galime pasakyti, kad per šiuos dvejus su puse metų jie vieningai palaikė Ukrainą.
Ir šiame parlamente visada buvo didžiulė dauguma narių iš daugelio politinių grupių, remiančių Ukrainą įvairiais humanitariniais, ekonominiais, kariniais ir kitais aspektais. Šis parlamentas taip pat masiškai rėmė 13 sankcijų Rusijai paketų. Be to, šis parlamentas tam tikra prasme vadovavo siekiui įvairiais būdais padidinti šią paramą.
Kodėl? Dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – dėl to, kad tai yra teritorija. Viena šalis agresyviai kreipiasi į kitą šalį ir nori perimti šios teritorijos kontrolę.
Ir su tuo, žinoma, mes negalime sutikti. Bet, antra, manau, kad tai taip pat yra karas prieš mūsų gyvenimo būdą, prieš tai, kaip mes organizuojame savo visuomenę, prieš europietišką supratimą, kas iš tikrųjų yra demokratija ir kaip demokratija turi ginti kiekvieno piliečio individualias teises.
Rusija kariauja prieš Ukrainą, tačiau ji taip pat kariauja prieš šį modelį. Štai kodėl iš tikrųjų matome du pasaulius. Mes matome šį fizinį pasaulį, kuris yra labai gerai matomas.
Bet taip pat matome ir pasaulį, pagrįstą dezinformacija, užsienio kišimusi, kuris bando susilpninti mūsų demokratijos kokybę ir kuris iš tikrųjų bando susilpninti mūsų visuomenę.
– Savaitės pradžioje EP pasidalijo vaizdo įrašu, skatinančiu balsuoti rinkimuose. Pagrindinė vaizdo įrašo žinutė – demokratija. Įraše žmonės iš skirtingų šalių jautriai pasakoja savo istorijas anūkams, taip perduodami demokratijos žinią. Noriu paklausti, ką jums reiškia demokratija ir ar turite istoriją, kuria galėtumėte pasidalyti?
– Kaip jau sakiau, esu kilęs iš Ispanijos. Kai Franco mirė, man buvo 13 metų, bet jau tada labai domėjausi politika, naujienomis ir pan. Todėl labai atidžiai stebėjau pirmuosius perėjimo prie demokratijos metus. Prisimenu, kaip buvo sunku. Prisimenu, kad buvo akimirkų, kai žmonės galvojo, kad tai nepavyks, kad kažkuriuo metu vėl grįšime į tamsųjį laikotarpį. Bet taip neįvyko.
Kodėl? Todėl, kad tuo metu skirtingose partijose, skirtingose politinio spektro pusėse buvo politikų, kurie sugebėjo suprasti, kas yra būtina, norint apsaugoti šią tuo metu labai šviežią demokratiją. Be to, mačiau, kas nutiko 1989 m., kai griuvo Berlyno siena. Buvau ten porą kartų. Taigi galėjau palyginti, ką reiškia būti Vakarų Vokietijos piliečiu, palyginti su Rytų Vokietija.
Man svarbu matyti, kad visais šiais atvejais už demokratijos idėjos visada slypi Europos vienybės idėja. Jei norite apsaugoti demokratiją savo šalyje ar mano šalyje, geriausias būdas tai padaryti – apsaugoti ir šią Europos vienybę, ir tą patį galima padaryti kitu būdu.
Jei norite apsaugoti Europos Sąjungą arba norite būti tikri, kad po 10, 15 ar 20 metų Europos Sąjunga vis dar egzistuos ir veiks, jums reikia apsaugoti demokratiją, nes nėra Europos be demokratijos, nėra demokratijos be Europos.
– Paskutinis klausimas: ko palinkėtumėte Lietuvai jos 20-mečio ES proga?
– Norėčiau palinkėti, kad piliečiai turėtų galimybę sustoti ir šiek tiek pagalvoti, kas įvyko per pastaruosius 20 metų, ir suvokti, kokį vaidmenį per šiuos 20 metų suvaidino Europa, ne Europa kaip institucijos ir vyriausybės – Briuselis ir Strasbūras, o tai, kad jie tiesiog dalijosi savo gyvenimu, savo prioritetais, savo problemomis, kurių bijo, ir savo emocijomis su 440 milijonų piliečių, kurie yra lygūs jiems.
LRT.lt žurnalistė Briuselyje lankėsi balandžio 16–18 d., jos kelionės ir apgyvendinimo išlaidas finansavo Europos Parlamentas. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.
