Vokietijoje prasideda perversmą šalyje surengti norėjusios pogrindinės organizacijos teismas. Jos lyderiai planavo nuversti šalies valdžią ir Vokietijos vadovu paskelbti kraštutinės dešinės pažiūrų monarchą. Baudžiamasis procesas vadinamas vienu didžiausiu šalies istorijoje. Žvalgybos teigimu, organizacijai, kuri vienija sąmokslo teorijomis įsitikinusius asmenis, gali priklausyti dešimtys tūkstančių narių.
Štutgarto maksimalaus saugumo teismo salėje – devyni asmenys kaltinami teroristinio perversmo organizavimu. Įtariamieji priklauso pogrindiniam „Reichsburgerio“, arba Reicho piliečių judėjimui, kurio lyderiai planavo nuversti dabartinę šalies valdžią ir Vokietijos vadovu paskelbti Heinrichą Princą Reussą – 72-ejų aristokratą, su kitais judėjimo nariais sulaikytą 2022-ųjų gruodį.
„Tai naujo lygio teroristinis tinklas, be viso kito, apsiginklavęs daugybe ginklų. Šiandien teismo atveju kalbame apie pačios demokratijos esmę ir bandymus nuversti Vokietijos parlamentą“, – sako Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nany Faeser.
Devyni pirmieji teisiami asmenys priklauso organizacijos kariniam sparnui. Per sulaikymą kilo susišaudymas, sužeisti keli pareigūnai. Vienas jų sunkiai. Iš viso trijuose skirtinguose teismo procesuose perversmo organizavimu kaltinami 27 asmenys, kurie šalies parlamentui užimti turėjo sukaupę beveik 400 ginklų ir pusantro šimto tūkstančių šovinių.
Sąmokslininkai planavo pagrobti dabartinį šalies kanclerį Olafą Scholzą, užsienio reikalų ministrę ir kitus aukšto rango pareigūnus bei jėga užimti regionines institucijas visoje šalyje.
„Pirmiausia per vadinamuosius valymus šiam tikslui turėjo būti pašalinti vietiniai esamos valdžios pareigūnai. Tam pasitelkiant ir žudynes“, – atskleidžia prokuroras Michaelis Klemmas.
Tarp įtariamųjų – ir buvusi partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovė, dirbusi teisėja. Įvykdžius perversmą ji turėjo tapti naująją teisingumo ministre. Vokietijos žvalgyba mano, kad „Reichsburgerio“ judėjimui priklauso apie 20 tūkst. narių. Maždaug pustrečio tūkstančio iš jų radikalūs, pasiryžę imtis ginkluotų veiksmų.
Policijos teigimu, judėjimo narius vienija antisemitiniai ir ksenofobiniai įsitikinimai. Ideologija grįsta įvairiomis sąmokslo teorijomis, kurios ypač išpopuliarėjo per koronaviruso pandemiją. Sąmokslininkai atmeta pokario demokratinės Vokietijos idėją. Įvykdę perversmą, suimti judėjimo lyderiai fantazavo atkurti monarchiją, kurios centre turėjo būti Princas Reussas.
„Organizacija subūrė didelį vadinamųjų Reicho piliečių bei kitų konspiracijos teorijų šalininkų ratą. Labiausiai taikytasi pritraukti narius, dirbančius šalies saugumo bendrovėse, buvusius ir esamus karius, policijos ir saugumo tarnybos darbuotojus, kurie išmokyti naudoti ginklus“, – pasakoja prokuroras.
Byla viena iš didžiausių šalies istorijoje. Vien pirmame bylos nagrinėjime apklausta 300 liudininkų. Devynis kaltinamuosius gina 22 advokatai.
„Baudžiamasis procesas nepaprastai didelis. Bylą sudaro apie 700 didelių aplankų, kuriuose 400 tūkstančių puslapių“, – sako teismo atstovas Arsas Kemmneris.
Organizacijos lyderio Princo Reusso bylos nagrinėjimas prasidės gegužės pabaigoje, o sprendimo byloje laukiama ne ankščiau kaip kitais metais.
