Pirmadienį LRT TELEVIZIJOS eteryje įvyko pirmieji kandidatų Lietuvos prezidento rinkimuose debatai, skirti užsienio politikai. LRT.lt kalbinti politologai sako, kad debatai buvo vangūs, dalyviai neišdėstė nuoseklių vizijų, bet išryškėjo dvi kandidatų grupės: keturi žadėjo tęsti dabartinę užsienio politikos kryptį, buvo visiškai provakarietiški, o kiti pateikė alternatyvias pozicijas.
„Visiems kandidatams, atrodo, trūksta vizijos. Debatai labiau priminė bet kurią diskusijų, komentarų apie užsienio politiką laidą, kur aptariami buvę sprendimai, kaip veikta iki šiol, ką daro mūsų sąjungininkai, – LRT.lt sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė dr. Emilija Pundziūtė-Gallois. – Trūko aiškių gairių, kiekvieno aiškios programos, ką nori toliau per ateinančius 5 metus dirbti.“
Keturi
Nepriklausomas apžvalgininkas Marius Laurinavičius pabrėžė, kad nors kandidatų pozicijos nežymiai skyrėsi, juos galima suskirstyti į dvi plačias grupes.
„Turėtume kalbėti apie geopolitinį civilizacijų konfliktą tarp Vakarų ir pasaulinio diktatūrų aljanso. Debatuose labai aiškiai išryškėjo, kad šiuose prezidento rinkimuose turim keturis vakarietiškus, Vakarų, kartu ir Lietuvos kandidatus ir keturis to diktatūrų aljanso kandidatus“, – LRT.lt sakė analitikas.
Pirmajai grupei jis priskyrė Giedrimą Jeglinską, Gitaną Nausėdą, Ingridą Šimonytę ir Dainių Žalimą. Šių kandidatų pozicijos debatuose buvo itin panašios, nė vienas nepadarė esminių klaidų, bet tai ir jų silpnoji vieta.
„Dėl pačios debatų formos, jei visi pasirodė vienodai, tai nereiškia, kad jų visų pozicijos vienodai geros ar blogos, tai priklauso nuo požiūrio, bet jų pasirodymas buvo vienodas“, – sakė M. Laurinavičius.
Nemaža dalis debatų buvo skirta Rusijai ir Baltarusijai, bet net ir čia E. Pundziūtė-Gallois pasigedo konstruktyvumo.
„Nustebino, kad, atrodo, nėra jokios politikos Rusijos atžvilgiu. Yra karas, yra Rusija, su tokia Rusija, kokia yra dabar, bendradarbiauti negalima – dėl to sutaria visi. Bet ką daryti toliau? Sakoma, kad dabar kalbėti su Rusija negalima, vadinasi, lyg nieko daugiau ir nėra. Vienintelis Nausėda pasakė, kad turėtų būti sulaikymo politika, tai jau panašu į kažkokią viziją“, – sakė mokslininkė.
G. Nausėda debatuose demonstravo savo patirtį, sukauptą per pirmąją kadenciją, minėjo susitikimus su Volodymyru Zelenskiu, Joe Bidenu. Todėl nors jo ir premjerės pozicija nesiskyrė, prezidentas atrodė aktyvesnis, pasiruošęs visiems klausimams, energingesnis.
„Ingrida Šimonytė dažnai kalba lakoniškai, bet atrodo, ji per mažai įsitraukusi buvo į šitą formatą, – LRT.lt sakė Vilniaus universiteto profesorė Dovilė Jakniūnaitė. – Tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės jokių skirtumų iš principo nebuvo. O Žalimas ir Jeglinskas nors nieko ypatingai kitokio nekalbėjo, kritikavo prezidentą, premjerę, Vyriausybę už užsienio ir vidaus politikoje atsiradusią įtampą.“
Ir keturi
Debatuose neskambėjo atvirai prorusiškos arba antiukrainietiškos pozicijos, nors buvo raginimų siekti su Maskva ir Minsku sugyventi, bendrauti ir nesileisti į konfliktus. Anot M. Laurinavičiaus, keturi kandidatai – Andrius Mazuronis, Eduardas Vaitkus, Ignas Vėgėlė ir Remigijus Žemaitaitis – dėstė antivakarietišką politiką.
„Tai buvo bandoma daryti visais klausimais, kokie tik buvo, nuo Taivano iki Artimųjų Rytų. (...) Apibendrinant galima sakyti, kad pagrindinė siunčiama žinutė rinkėjui – kad apskritai tie Vakarai ir jų politika yra blogai“, – sakė analitikas.
D. Jakniūnaitė tvirtino, kad šios grupės politikai buvo eklektiški, skambėjo idėjos atkurti gerus santykius su Kinija, mėtytasi pavieniais faktais.
„Tos diskusijos, na, išskyrus gal Kinijos klausimą, buvo gan vangokos ir apie tą patį, – sakė profesorė. – Vėgėlė, sakyčiau, buvo toks irgi nuviliantis, gana neentuziastingas, tik pačioje pabaigoje šiek tiek bandė įkąsti prezidentui ir premjerei, bet maždaug išbalansuoti tarp to, kad reikia Ukrainą palaikyti, bet ir kažkokio pragmatiškumo reikia turėti.“
Jos nuomone, A. Mazuronis neskelbė atvirai antivakarietiškų pozicijų, bet bandė kritikuoti dabartinę užsienio politiką, nesutikti su kitais kandidatais, neperžengdamas viešojoje erdvėje kylančių diskusijų.
„Apskritai labai atsargiai transliuojamos antivakarietiškos nuotaikos, nebandant jų labai akcentuoti, bandoma visas užuominas sakyti slaptai“, – pabrėžė D. Jakniūnaitė.
M. Laurinavičiaus nuomone, I. Vėgėlės pozicija taip pat nebuvo tolima E. Vaitkaus pozicijai.
„Vėgėlė kai kuriais klausimais, Ukrainos, Rusijos, bando savo poziciją slėpti, bet kai tik pradeda kažką toliau kalbėti, iš esmės išlenda lygiai ta pati Vaitkaus pozicija: karo nereikia, su Baltarusija reikia draugauti, kiti dalykai. Tai, ką Vaitkus sako atvirai, Vėgėlė šiek tiek papudruoja“, – sakė analitikas.
Kelių kandidatų išsakyta kritika tariamam Europos Sąjungos diktatui, E. Pundziūtės-Gallois nuomone, buvo nekonstruktyvi, rodė nesupratimą, kaip veikia ES politika.
„Iš vienos pusės kritikuojama, kad Europa mus suvienodina, turime turėti nacionalinę poziciją, iš kitos pusės kritikuojami sprendimų priėmėjai, kad [Taivano atstovybės atveju] elgiasi ne taip, kaip kitos ES šalys, iškrito iš europinio konteksto. Tai rodo, kad ES yra suvokiama gana paviršutiniškai, nėra aiškios vizijos, ką turėtume daryti“, – pabrėžė politologė.
Sunku pasirinkti
Aktyvioje politikoje nedalyvaujantys kandidatai bandė įtikinti rinkėjus demonstruodami profesinę patirtį.
„Žalimas bandė pabrėžti savo teisininko statusą, bet teisinė kalba apskritai nėra labai įdomi, todėl jis bandė tai panaudoti rodydamas savo kompetenciją. Jeglinskas labai aiškiai, gal net per primygtinai bandė kartoti, kad dirbo NATO, ten pažįsta tą ir aną, mėtydamasis vardais bandė pakelti savo autoritetą“, – kalbėjo profesorė.
Per COVID-19 dėl kritikos skiepijimo procesui išgarsėjęs I. Vėgėlė debatuose šiai temai neskyrė daug dėmesio, nors ir užsiminė apie Pasaulio sveikatos organizaciją, Briuselio ir Europos Sąjungos politiką.
„Sakyčiau, jo pasirodymas buvo vienas mažiau įspūdingų. Mazuronis bandė išsiskirti kalbėdamas, kad santykius su Kinija reikia atkurti, panašu, jis buvo gana gerai apgalvojęs ir dėl santykių su Baltarusija, čia jis bandė save priešpriešinti dabartinei užsienio politikos krypčiai“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Anot politologų, labiausiai išsiskyrė E. Vaitkus, reiškęs atvirai prorusiškiausią poziciją.
„Jis yra visiškai kitoks, kad ir labai toks paraštėse, jis mums jau atpažįstamai kalba apie tokią taiką, kuri yra labai prorusiška, Rusiją palaikanti pozicija“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Tačiau ir jo pozicijų kiti kandidatai sistemiškai neneigė, todėl jis atstovauja alternatyvią nuomonę turinčiai visuomenės grupei, tvirtino E. Pundziūtė-Gallois. R. Žemaitaičio pozicija LRT.lt kalbintiems politologams atrodė svyruojanti ir neaiški.
„Argumentų prasme tokie silpni debatai buvo. Reiktų pabrėžti, kad, ko gero, nieko kito ir negalėtum tikėtis, bet pozicijas labai aiškiai visi išdėstė“, – pritarė M. Laurinavičius.
E. Pundziūtė-Gallois taip pat pritarė, kad stipriausiai rinkimuose pasirodė G. Nausėda ir I. Šimonytė, turintys pranašumą, nes kasdien dalyvauja sprendimų priėmimo procese, tačiau skirtumai tarp jų pasisakymų itin menki.
„Jei žmonės rinkimuose norėtų rinktis pagal užsienio politikos turinį tarp to, ką siūlo G. Nausėda, ir to, ką siūlo I. Šimonytė, rinktis, man atrodo, būtų labai sunku. Nes jie iš principo kalbėjo tuos pačius dalykus ir visiškai nebandė tarpusavyje kaip nors ginčytis“, – pabrėžė D. Jakniūnaitė.
