Trečiadienį baigia galioti laikina Jungtinių Valstijų sankcijų išimtis Rusijos naftai. Jungtinių Valstijų iždas du kartus pratęsė laikiną leidimą prekiauti krovininiuose laivuose jūrose esančia rusiška nafta. Didžiojo septyneto viršūnių susitikime Prancūzijoje besilankantis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas sako sankcijas rusiškai naftai galbūt įvesiantis vėl. Pasak šaltinių, per susitikimą su Ukrainos prezidentu Prancūzijoje D. Trumpas griežtinti sankcijų Rusijai nepažadėjo. Tą daryti ragina ir jo rėmėjai Vašingtone.
Pasaulio sankcijų arbitro būstinė: Jungtinių Valstijų iždas per dolerį valdo ir pasaulio prekybą. Žalia šviesa čia laikinai uždegta prekybai rusiška nafta – ta, kuri jau pakrauta į tanklaivius. Bet laikrodis tiksi – leidimą rusiškai naftai iždas davė iki birželio 17 d. Dabar čia sprendimų metas – ar leidimą pratęsti, ar sankcijas grąžinti. Leidimas pratęstas jau dukart, nors iždo sekretorius po pirmo pratęsimo žadėjo leidimo prekiauti rusiška nafta neatnaujinti.
Po dviejų dienų nuo iždo sekretoriaus pasisakymo leidimas pratęstas antrą kartą. Trečiadienį šis pratęsimas galioti ir baigia.
„Sankcijų atšaukimas Rusijai – nevertinu to kaip šios valdžios simpatijos Rusijai išraiškos. Vertinu tai kaip noro nuraminti energetikos rinkas išraišką. Problema, kad tai įlieja pinigų į Rusijos ekonomiką. O stipresnė Rusija įsispirs ir bus dar sunkiau pasiekti bet kokį susitarimą“, – sako „American Foreign Policy Council“ viceprezidentas Ilanas Bermanas.
Prancūzijoje didžiojo septyneto suvažiavime Volodymyras Zelenskis D. Trumpui, pasak „Reuters“ šaltinių, parodė rusų atakos prieš Kyjivo katedrą vaizdus. Susitikimo tonas esą buvo konstruktyvus, bet D. Trumpas esą neįsipareigojo griežtinti sankcijų Rusijai.
Paklaustas viešai, D. Trumpas svarstė, kad sankcijas rusiškai naftai gal greitai grąžins.
„Greitai galėsime tai padaryti, nes nafta dabar teka. Nuėmėme sankcijas, nes, žinoma, nenorime trukdyti naftai. Tad greitai galėsime tai padaryti“, – kalbėjo D. Trumpas.
Sudaręs preliminarų susitarimą su Iranu, D. Trumpas vėl žada savo dėmesį skirti Rusijos karui. Iki šiol Vašingtono diplomatinės pastangos vaisių nedavė. Ir daugelis analitikų Vašingtone sutaria kodėl: Baltieji rūmai nusprendė užimti ne Ukrainos sąjungininko, o tarpininko tarp Ukrainos ir Rusijos poziciją. Rusija nejuto pakankamo Amerikos spaudimo. Dabar ir D. Trumpo sąjungininkai perspėja jį dėl nuolaidžiavimo Rusijai pavojų.
„Jeigu Rusijai diplomatijos keliu bus atiduota tai, ko ji negalėjo pasiimti karu, žinutė kiekvienam priešininkui bus aiški: agresija gali žlugti mūšio lauke, bet vis tiek gali pasisekti prie derybų stalo“, – aiškina buvęs D. Trumpo pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas.
K. Kelloggas, iki šių metų D. Trumpo pasiuntinys Ukrainai, kalba ir apie NATO ateitį. Interviu LRT jis sako nežinantis, ar prezidentas iš Baltijos šalių išves amerikiečių karius, tačiau teigia, kad NATO narės labai svarbios ir rėmė JAV.
„Visi supranta, kaip jos dera, visi supranta Baltijos šalių svarbą. Visada taip mąstėme. Net kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, jos ambasada Jungtinėse Valstijose tęsė darbą“, – sako K. Kelloggas.
Vis tik, D. Trumpo susitikimai Prancūzijoje rodo, kad po Irano D. Trumpo dėmesys krypsta ir prie kitų temų.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkui atsisėdus pasikalbėti su D. Trumpu, karštas mikrofonas užfiksavo žodį: Grenlandija.
