Nuo politikų ar milijonus peržiūrų sulaukiančių nuomonės formuotojų iki akademikų Europa piešiama kaip žlunganti ar net jau žlugusi civilizacija. Būtent toks požiūris įsitvirtina tarp dabartinio JAV elito.
Birželio pradžioje minint „D-Day“ – 1944 m. sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje – JAV karo sekretorius Pete`as Hegsethas sukėlė naują pasipiktinimo bangą Europoje.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Hegsethas sukėlė pasipiktinimo bangą Europoje, teigdamas, kad Europos paplūdimius užplūsta pavojingos ideologijos ir migrantai.
- JAV dešinieji ir akademinis pasaulis mano, kad migracija griauna Europą, o tai atsispindi ir JAV strateginiuose dokumentuose.
- Nacionalinės mokslininkų asociacijos vadovas P. Woodas teigia, kad civilizacijos skilimas tarp JAV ir Europos yra neišvengiamas ir sveikintinas.
- Jis pabrėžia, kad didelis imigrantų skaičius, ypač iš kultūriškai skirtingų šalių, kelia grėsmę Europos tapatybei.
- Amerikiečiai abejoja, ar Europa, nesugebanti apginti savo sienų nuo imigrantų, turėtų tikėtis JAV paramos.
„Deja, šiandien įvairius Europos paplūdimius užplūsta skirtingos, pavojingos ideologijos, – pareiškė P. Hegsethas susirinkusiesiems prie JAV karių kapinių. – Į Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Bulgarijos paplūdimius plaukia laivai ir atvyksta žmonės. Kada Europos sostinės imsis veiksmų dėl šios invazijos, ar jau per vėlu? Tikiuosi, kad ne, ir tikiu, kad ne.“
Šis pasisakymas sulaukė audringų komentarų socialiniuose tinkluose. Britų istorikas Simonas Schama juos apibūdino kaip „ypatingą bjaurumo rūšį: istorinio aklumo, groteskiško kvailumo ir komiškai juokingo pasipūtimo mišinį“. Buvo ir daugiau pasipiktinusių.
Galima per daug dėmesio nekreipti į aštrius pareiškimus mėgstančio buvusio „Fox“ laidų vedėjo, o dabar kritikų „Whiskey Pete“ (dėl esą aistros viskiui) vadinamo P. Hegsetho tradicinį išsišokimą, bet požiūris, kad migracija sugriovė Europą, pastaruoju metu ypač gajus JAV.
Apie tai rašoma ir strateginiuose dokumentuose, tokiuose kaip JAV nacionalinė saugumo strategija, bei rodoma plačiajai masei. Amerikiečio tinklaraštininko Tylerio Oliveiros reportažas apie „migrantų užvaldytą“ Europos sostinę Briuselį per 24 valandas sulaukė beveik 700 tūkst. peržiūrų.
Panašiai į Europą žvelgia ir dešinysis JAV akademinis pasaulis. Birželio 10 d. dešiniųjų pažiūrų analitinio centro „MCC Brussels“ surengtoje konferencijoje, skirtoje 250-osioms JAV nepriklausomybės metinėms, aidėjo daug kritikos Europai. Bet ypač daug dėmesio sulaukė JAV dešiniosios konservatyvios krypties švietimo ir akademinių tyrimų organizacijos Nacionalinės mokslininkų asociacijos vadovo Peterio Woodo pranešimas. Nors P. Woodas nėra tiesioginis Donaldo Trumpo politinės komandos narys, jo vadovaujama Nacionalinė mokslininkų asociacija veikia kaip intelektualinis užnugaris dabartinei JAV administracijai.
Konservatyviuose sluoksniuose P. Woodas vertinamas kaip drąsus intelektualas, ginantis tradicines Vakarų švietimo vertybes, žodžio laisvę ir nuopelnais grįstą (meritokratinę) sistemą.
„Taigi klausimas, kurį mums buvo pasiūlyta aptarti, yra toks: ar civilizacijos skilimas yra neišvengiamas? – savo pranešimą diskusijoje „Amerika ir Europa: civilizacinis išsiskyrimas?“ pradėjo jis. – Turiu paprastą atsakymą į šį klausimą. Taip, ir tai sveikintina. Tai yra neišvengiama, nes didžioji dalis Europos atsisakė kultūros vertybių, kurioms ji kadaise dalijosi su Amerika.“
Norėdama išsaugoti tai, kas geriausia Vakarų civilizacijoje, Amerika privalo išlaikyti atstumą nuo iškraipymų, kurie įsivyravo Europoje.
Peteris Woodas
Anot jo, amerikiečiai dar visai neseniai žavėjosi ir net kartais pavydėdavo Europai: „Jie žiūrėjo į Europą kaip į viršesnę. Kai galvodavome apie kultūrą, manėme, kad būtent tai turi Europa: puikios knygos, puikus menas, puiki muzika, puikios idėjos. Bet visa tai nyksta.“
Todėl dabar P. Woodas sveikina JAV ir Europos skyrybas, nes „norėdama išsaugoti tai, kas geriausia Vakarų civilizacijoje, Amerika privalo išlaikyti atstumą nuo iškraipymų, kurie įsivyravo Europoje“.
„Šį didįjį išsiskyrimą sudaro daug veiksnių, tarp jų – imigracija, islamas, krikščionybė, civilizacijos pasitikėjimas savimi, karinė galia, istorija, gėda“, – kalbėjo akademikas. Jis priminė, kad Europa atsisakė didžiosios dalies savo energijos gamybos, pasuko deindustrializacijos link ir galiausiai tampa vis labiau priklausoma nuo išorinių jėgų. Todėl Europos pažeidžiamumas „daro ją problemiška partnere“.
„Manau, kad esminiai klausimai, su kuriais susiduriame ir kurie sudarė sąlygas šiam civilizacijos išsiskyrimui, yra imigracija, religija ir istorinė tapatybė“, – pažymėjo P. Woodas ir įvardijo su migracija susijusius skaičius: ES dabar gyvena 64,2 mln. užsienyje gimusių žmonių, iš kurių apie 40 mln. atvyko nuo 2010 m., ir tai esą yra penkerių metų senumo duomenys, dabar skaičiai dar didesni.
„Belgijoje 2024 m. gyveno daugiau nei 11,7 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei trečdalis buvo užsieniečiai arba Belgijos piliečiai, esantys užsienio kilmės. Neketinu gilintis į Europos demografiją plačiau, bet palyginkime – mažiau nei 15 proc. amerikiečių yra gimę užsienyje ir dauguma amerikiečių net tai laiko imigracijos krize“, – kalbėjo akademikas.
Europa prarijo šį nesuvirškinamą patiekalą tik tam, kad sužinotų, jog pati atsidūrė valgiaraštyje.
Peteris Woodas
Jis taip pat pridūrė, kad dauguma naujausių imigrantų JAV yra iš šalių, kurios kultūriškai panašios į Ameriką religiniu ir civilizaciniu atžvilgiu, o tuo metu Europa atvėrė savo sienas „žmonių masėms, kurios praktiškai neturi jokio lojalumo Europai ar investicijų į ją, išskyrus tai, kad ji yra prieglobstis nuo tironijos ir skurdo, kuriuos jie paliko už savęs. Vietoj to jie atsiveža lūkesčius, kad Europa prisitaikys prie jų kultūrinių prielaidų“.
P. Woodas, kuris yra ir žinomas antropologas, pažymėjo, kad musulmonai atsineša savo istorijos, teisės, šeimos ir giminystės sampratas: „Islamas yra užkariavimo religija. Jis 1400 metų užkariavo ir iš dalies asimiliavo milijonus žmonių, o dabar jų visame pasaulyje yra daugiau nei 2 milijardai.“
„Europa prarijo šį nesuvirškinamą patiekalą tik tam, kad sužinotų, jog pati atsidūrė valgiaraštyje“, – kalbėjo jis, o vėliau pridūrė: „Ir kai Europa lėtai, bet užtikrintai pasiduoda islamo jungui, priešingai nei komunizmo atveju, mes žiūrime į tai su apgailestavimu, bet kartu su giliu nenoru prisidėti.“
Europos polinkis rinkti socialistines vyriausybes, jos tuščios bažnyčios, klestinčios mečetės, cenzūra ir intelektualinės laisvės apribojimai, be abejo, nepatinka daugumai amerikiečių.
Peteris Woodas
Nacionalinės mokslininkų asociacijos vadovas paminėjo, kad amerikiečiai su nerimu žiūri į Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei jos grasinimus Baltijos valstybėms ir nori, jog Europa skirtų daugiau išteklių savo gynybai.
„Tačiau amerikiečiai klausia savęs, ar Europa, nesugebanti ar nenorinti apginti savo sienų nuo masinių imigrantų bangų, turėtų tikėtis, kad tas sienas nuo Rusijos agresijos gins JAV mokesčių mokėtojai? Manau, kad ne. Ar Europą vis dar verta ginti? Amerikiečiai savo įstojimą į Pirmąjį pasaulinį karą pateisino kaip Vakarų civilizacijos gynybą, – aiškino P. Woodas. – Ir ši idėja taip pat buvo lemiamas veiksnys, įtraukęs Ameriką į Antrojo pasaulinio karo veiksmus Europoje. Tačiau amerikiečiams ne taip aišku, ką mes gintume, jei įvyktų dar vienas karas. Europos polinkis rinkti socialistines vyriausybes, jos tuščios bažnyčios, klestinčios mečetės, cenzūra ir intelektualinės laisvės apribojimai, be abejo, nepatinka daugumai amerikiečių. Daugelis amerikiečių vis dar žiūri į Europą kaip į civilizacijos simbolį, tačiau labiau į praeities Europą nei į šiandienę.“
Pasak jo, amerikiečiai supranta, kad ES yra didžiausia rinka pasaulyje, ir toliau palaikys prekybos santykius su ja, „bet tai toli gražu nereiškia, kad esame dvi vienos civilizacijos dalys“.
P. Woodo kalba buvo palydėta aplodismentais, o kai kurie klausytojai plojo atsistoję.
