Spaudžiama daug gausesnio priešo Ukraina kliaunasi ne tik Vakarų parama, bet stiprina ir savo pačios ginklų pramonę. Privačių ginkluotės gamintojų per dvejus metus išaugo iki 400, tačiau viso gamybos potencialo šalis išnaudoti nepajėgi dėl lėšų trūkumo ir tikisi, kad ją remiančios šalys ginkluotę pirks ir iš jos pačios gamintojų. Tuo metu patys ginklų pramonės žaidėjai sako, kad spartinti gamybą kliudo ne tik finansai, bet ir sudėtingi viešieji pirkimai bei elektros tiekimo problemos.
Tokių savaeigių haubicų, kaip vietos gamybos „2s22 Bohdana“, karo pradžioje ukrainiečiai turėjo vos vieną. Bet jau pirmosiomis savaitėmis pasirodė tokia veiksminga, kad laikui bėgant, buvo išbandoma visur – nuo Charkivo iki Juodosios jūros pakrančių, iš kur talžė per 35 kilometrų nutolusius Gyvačių salos okupantus.
Šiandien naujos vietos gamybos haubicos į frontą leidžiamos kas mėnesį.
„Bohdana“ haubicų gamybą pavyko padidinti iki dešimties per mėnesį. Tai geras rezultatas“, – įsitikinęs šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kai priešas ginkluotės gamybą keturgubina ir fronte spaudžia vis skaudžiau, kliautis vienų Vakarų parama ir tempais būtų klaida. Tad Vyriausybė daro viską, kad skatintų vidaus ginklų gamintojus. Nuo karo pradžios privačių gamintojų skaičius dvigubėjo, visos karinės pramonės produkcijos potencialas siekia 18–20 milijardų dolerių per metus.
Bet kai trūksta lėšų, Vyriausybė viena jo išnaudoti nepajėgi.
„Mes, Ukrainos Vyriausybė, finansuojame tik apie trečdalį šios apimties“, – konstatuoja Ukrainos strateginių pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas.
Kad spręstų pinigų problemą, Kyjivas prašo partnerių finansuoti gynybos produkciją.
„Yra kelios valstybės, su kuriomis deramės dėl galimybės tiesiogiai finansuoti Ukrainoje pagamintą karinę įrangą ir perduoti ją mūsų kariuomenės reikmėms. Esu tikras – patvirtinus pirmą tokią sutartį, prisijungs ir kitos šalys“, – sako O. Kamyšinas.
Pirmąja valstybe tapo Danija, šią savaitę pažadėjusi karinę paramą Ukrainai pirkti iš ukrainiečių gamintojų ir tam numačiusi netoli 29 milijonų dolerių.
Patys gamintojai skundžiasi – gamybą apsunkina ne tik lėšų trūkumas, bet ir lėtos ir sudėtingos biurokratinės procedūros.
„Pirmasis pavojus, su kuriuo susiduria gamintojai, – biurokratija ir pirkimai gynybos sektoriuje. Pradedantieji verslai to nesitiki“, – pastebi Įmonės „Ukrainska bronetechnika“ vadovas Vladyslavas Belbasas.
Vienos iš kelių šalyje veikiančių įmonių, kariuomenę aprūpinančių šarvuotomis transporto priemonėmis ir sviediniais, direktorius sako, kad Gynybos ministerija užsakymus teikia tik einamiesiems metams, o tai esą sunkina galimybes planuoti į priekį.
Vienas būdas užsitikrinti lėšų – nenupirktą produkciją parduoti užsienyje. Bet ginkluotės išteklių eksportas per karą prieštaringas ir Vyriausybė tam licencijų neskiria.
O be finansinių, iššūkių kelia ir kitos su karu susijusios grėsmės. Rusų šnipų veikla, dėl kurios gamintojai priversti reguliariai perkelti gamybą iš vienos vietos į kitą, ir atakos prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.
„2022–2023 metais elektros nebuvo du trečdalius darbo laiko – žinoma, kad tokiomis sąlygoms labai sunku ką nors gaminti“, – tikina Įmonės „Ukrainska bronetechnika“ vadovas.
Vyriausybė žada – jei visa apimantys sutrikimai tęsis, Ukrainos ginklų pramonė būtų paskutinė, kuriai elektros tiekimas būtų nutrauktas.
