Islandija garsėja kaip daugiausia veikiančių ugnikalnių turinti šalis Europoje, o vienas jų paskutiniu metu ypač aktyvus. Reikjaneso pusiasalyje esantis ugnikalnis išsiveržė ketvirtą kartą per keturis mėnesius, jis tebespjaudo pelenus ir lavą, ir nors teko evakuoti dalį apylinkių, didelio pavojaus žmonėms nėra.
Ryte gamtos spektaklis ne toks įspūdingas kaip naktį, ypač, kai lava veržiasi ne taip intensyviai kaip šeštadienį, kai ugnikalnis pabudo. Mokslininkai ima lavos mėginius ir stebi jos srautą. Per trejus metus tai jau septintas šio ugnikalnio išsiveržimas.
„Išsiveržimas buvo gana energingas, galima sakyti, išmesta daug medžiagos, daugiau nei per ankstesnį išsiveržimą, lava tekėjo gana greitai ir toje pačioje vietoje kaip ir per ankstesnius išsiveržimus. Tai buvo ketvirtas išsiveržimas nuo gruodžio“, – teigia geofizikas prof. Halldoras Geirssonas.
Jei ne žmonių pastatyti barjerai, pavojus grėstų regionui, kuriame gyvena apie 30-imt tūkstančių žmonų. Dirbtinės kliūtys sėkmingai nukreipė lavą ir nuo geoterminės elektrinės ir Grindaviko žvejų miestelio, kuriame apie 4 tūkst. gyventojų.
Bet ji teka vos už kelių šimtų metrų nuo miestelio, kurio gyventojai evakuoti lapkritį, po to – vasarį ir vėl po išsiveržimo šeštadienį. Nemažai jų nežada grįžti. Neramu buvo ir dėl šiluminės elektrinės, kuri aprūpina elektra ir vandeniu maždaug 30 000 pusiasalio gyventojų. Elektrinė buvo evakuota ir valdoma nuotoliniu būdu po pirmojo ugnikalnio išsiveržimo.
„Galimi du scenarijai, pirmas, sakyčiau, labiau tikėtinas – kad lavos srautas dar labiau sumažės, nes jos jau gana daug išeikvota, kaupiasi pluta, tad išsiveržimas gali baigtis per kelias artimiausias dienas. Kitas variantas – kad lavos srautas pamažu tekės ilgą laiką“, – teigia geofizikas.
Prasidėjus išsiveržimui, evakuota apie 700 garsios Žydrosios Lagūnos spa poilsiavietės svečių ir darbuotojų.
„Ilsėjomės. Staiga suskambo signalas. Galvojome, kad tai pokštas ar kažkas panašaus. Bet buvo tikrai puikus vaizdas. Tikrai matėme lavos geizerius“, – Islandijoje gyvenanti lietuvė Julijana Lapinskienė.
Ekspertai akylai stebėjo atsibudusį ugnikalnį, žinojo, kad magma kaupėsi po paskutinio išsiveržimo vasarį. Gyventojai buvo perspėti apie gresiantį išsiveržimą likus 15-kai minučių, kai išlydytos uolienos fontanai ėmė trykšti iš maždaug trijų kilometrų ugnikalnio plyšio. Lava pamažu teka toliau, ir kaip sako mokslininkai, anksti prognozuoti, kada tai baigsis.
„Jei sulauksime tokių, gana dažnų išsiveržimų kas mėnesį, tada greičiausiai jie taip ir kartosis. Jei bus pertrauka, srautas trumpam sustos, magma gali kauptis mėnesius, o gal net metus. Tada vėl pasieksime pradinę būseną, ir neaišku, kur magma gali nukeliauti“, – nurodo H. Geirssonas.
Gamtos spektaklis vis dar įspūdingas, bet jau gerokai menkesnis nei išsiveržimo pradžioje. Islandija yra aktyvaus seisminio aktyvumo zonoje – ji driekiasi tarp Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektoninių plokščių Atlanto vandenyne. Tačiau iki 2021 m. kovo ugnikalnis Reikjaneso pusiasalyje nebuvo išsiveržęs aštuonis šimtmečius.
