751-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Rusijai dabar „viskas daugiau ar mažiau klostosi pagal planą“, kalbėdamas su žurnalistais Vašingtone sakė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos (EFIS) vadovas Kaupo Rosinas.
Vladimiras Putinas atrodo vis labiau pasitikintis savimi, jo pagrindinis priešininkas Aleksejus Navalnas yra negyvas, pagalba Ukrainai įstrigusi JAV kongrese, Rusijos ekonomika perėjo prie karo stovio, o gynybos sektoriaus gamyba ir ekonomika auga, nepaisant tarptautinių sankcijų, rašo leidinys „Foreign Policy“.
„Atrodo, kad rusai, iš principo, kariuomenėje tampa besimokančia organizacija“, – kalbėdamas apie Rusijos karininkų galimybes mokytis iš karo pradžioje padarytų klaidų ir prisitaikyti prie pokyčių mūšio lauke sakė K. Rosinas.
Dabar Kremlius restruktūrizuoja ir plečia šalies kariuomenę ruošdamasi galimam konfliktui su NATO per ateinančius 10 metų, tvirtina Estijos žvalgybos tarnybų vadovai.
„Mūsų supratimu, rusai visada spręsdavo savo problemas mase. Istoriškai tai jiems veikdavo“ – sakė K. Rosinas. Jo nuomone, dabartinės Rusijos kariuomenės reformos reikš technologiškai nepažangių, sovietinio stiliaus pajėgų sukūrimą, kuri turės „daug ugnies galios ir artilerijos“.
Kremliaus „aukščiausias pajėgų generavimo prioritetas yra Vakarų strateginė kryptis ir Ukraina“, rašoma vasarį paskelbtoje EFIS ataskaitoje.
Informacija trumpai
- ISW: Medvedevas paskelbė išsamų raginimą visiškai sunaikinti Ukrainos valstybę ir prijungti ją prie Rusijos Federacijos.
- Rusija mėgina pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą trijų brigadų ruožuose, tvirtina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
- Rusijai dabar „viskas daugiau ar mažiau klostosi pagal planą“, kalbėdamas su žurnalistais Vašingtone sakė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos (EFIS) vadovas Kaupo Rosinas.
- E. Macronas atsisako atmesti karių siuntimą į Ukrainą: jei Rusija laimės, Europos patikimumas sieks nulį.
- JK žvalgyba: Kremlius vėl pakeitė Rusijos laivyno vadą.
- Rusijos vykdomi kankinimai Ukrainoje „plačiai paplitę ir sistemingi“, rodo JT tyrimas.
- Rusijos atakos Odesoje aukų skaičius išaugo iki 16, dar pusšimtis žmonių sužeisti.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
Key Takeaways: ⬇️
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) March 15, 2024
Ukrainian Commander-in-Chief Colonel General Oleksandr Syrskyi stated on March 14 that unspecified Ukrainian units that have been deployed to frontline for a long time have started rotations. 1/8 https://t.co/OKHvwSPRrK pic.twitter.com/amB7eouGqA
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 580 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų kovo 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 428 420 kareivių. Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 758 tankų (+1), 12 949 šarvuotųjų kovos mašinų (+11), 10 580 artilerijos sistemų (+15), 1 017 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 717 oro gynybos priemonių (+0), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 8 254 dronų (+34), 1 920 sparnuotųjų raketų (+0), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 13 993 automobilių (+34), 1 711 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Apie ketvirtadienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 00.01
Ukraina, dar 56 šalys ir Europos Sąjunga pasmerkė neteisėtai organizuotą balsavimą Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose per Rusijos prezidento rinkimus, pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslyčia, rašo „The Kyiv Independent“.
Po Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio dėl neteisėtų rinkimų S. Kyslyčia Ukrainos ir dešimčių kitų valstybių vardu paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė Maskvos rinkimų kampaniją okupuotose teritorijose.
„Rinkimų rengimas kitos JT valstybės narės teritorijoje be jos sutikimo yra akivaizdus suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų nepaisymas. Tokie rinkimai neturi jokios galios pagal tarptautinę teisę“, – sakoma pareiškime.
Išskyrus Europos šalis, pareiškimui pritarė JAV, Argentina, Australija, Kanada, Čilė, Kosta Rika, Izraelis, Japonija, Liberija, Maršalo salos, Naujoji Zelandija, Palau, Paragvajus, Pietų Korėja ir Urugvajus.
