750-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Nuo invazijos pradžios Rusija panaudojo apie 50 Šiaurės Korėjos raketų šešioms Ukrainos sritims atakuoti, kovo 14 d. per spaudos konferenciją pareiškė Charkivo srities prokuratūros vadovas Oleksandras Filčakovas, skelbia „The Kyiv Independent“.
Šiaurės Korėja tampa pagrindine Rusijos ginklų tiekėja, nes, kaip pranešama, Maskvai tiekia didelius karinius paketus, įskaitant balistines raketas ir daugiau kaip 3 mln. artilerijos sviedinių.
Charkivo srityje oficialiai patvirtintas tik vienas atvejis, kai Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos raketą „Hwasong 11“ (KN-23/24), sakė O. Filčakovas, turėdamas omenyje sausio 2 d. Rusijos surengtą Charkivo puolimą.
Jis pridūrė, kad šiuo metu tiriami dar du atvejai, kai Rusija, kaip pranešama, panaudojo Šiaurės Korėjos raketas prieš regioną, t. y. vasario 7 d. per Charkivo Slobidskio miesto rajono puolimą.
„Laukiame ekspertizės rezultatų, po kurių galėsime tai (Šiaurės Korėjos raketų panaudojimą) patvirtinti“, – sakė O. Filčakovas.
Prokuroras taip pat sakė, kad Rusijos naudojamos Šiaurės Korėjos raketos yra prastos kokybės, o „užfiksuoti keli atvejai“, kai raketa „Hwasong“ „sprogo ore“.
Informacija trumpai
- ISW teigimu, tikėtina, kad Rusijos iniciatyva Ukrainoje leis jos karinei vadovybei dinamiškai keisti puolamųjų operacijų prioritetus visoje fronto linijoje.
- JK žvalgyba: rusų atakų intensyvumas mažėja, bet Ukrainos pajėgos susidurs su iššūkiais.
- Rusija teigia virš pasienio regionų numušusi 14 Ukrainos dronų.
- Ukrainos kariai naktį į ketvirtadienį sunaikino 22 iš 36 rusų paleistų dronų.
- Dėl amunicijos ir kitų karo reikmenų trūkumo Ukrainoje, kurį lėmė vėluojanti JAV karinė pagalba, dabartinė Ukrainos fronto linija gali būti trapesnė, nei tai rodo palyginti lėtas Rusijos žengimas į priekį įvairiuose sektoriuose, vertina JAV Karo studijų institutas (ISW).
- Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Rusija pastaruoju metu puldama vis dažniau panaudoja chemines medžiagas.
- Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijos prezidento rinkimai Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose yra neteisėti ir negaliojantys.
- NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės nesuteikia Ukrainai pakankamai šaudmenų, todėl Rusija gali atstumti Kyjivo pajėgas.
Tuo metu JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike`as Johnsonas trečiadienį pranešė savo partijos senatoriams, kad tikisi, jog Rūmai pateiks Senatui naują pagalbos Ukrainai paketą. Tiesa, jis atrodys kitaip, nei vasarį Senato priimtas 95 mlrd. užsienio pagalbos paketas, rašo leidinys „The Hill“.
Taip jis bandė nuraminti respublikonų senatorius, kurie Kongreso bibliotekoje surengtame renginyje jo klausinėjo apie paramą Ukrainai. M. Johnsonas senatoriams pasakė, kad Atstovų Rūmai pateiks senatui pagalbos Ukrainai paketą, bet tai esą galėtų būti paskola arba lendlizo principu teikiama parama, kuri nekainuotų dešimčių milijonų JAV mokesčių mokėtojų dolerių be vilties juos susigrąžinti. Tai leidiniui „The Hill“ atskleidė susitikime dalyvavę senatoriai.
Atstovų Rūmų pirmininkas užsiminė ir apie teisės aktus, kurie galėtų leisti konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir jo depozitus pervesti į paramos Ukrainai fondą.
„Supratau, kad po kitų įstatymo projektų sutvarkymo, jie prie to prieis, ir buvo ne vienas pasiūlymas. Vienas, iš esmės, susijęs su 300 mlrd. dolerių Rusijos turto nusavinimu, manau tai puiki idėja“ – „The Hill“ sakė respublikonų senatorius Johnas Cornynas.
„Būtų teisinga priversti rusus sumokėti Ukrainai, JAV ir sąjungininkams, kurie ginkluoja Ukrainą“, – tvirtino politikas.
Vasario pabaigoje M. Johnsonas, nepaisant JAV prezidento Joe Bideno įkalbinėjimų, atsisakė Atstovų Rūmams pateikti balsuoti 60 mlrd. dolerių paramos Ukrainai paketą.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
Here are today's control-of-terrain maps of #Russia's invasion of #Ukraine from @TheStudyofWar and @criticalthreats.
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) March 13, 2024
Interactive map, updated daily: https://t.co/hwgxTnU2Tr
Archive of time-lapse maps, updated monthly: https://t.co/IT6FiqwgGO pic.twitter.com/iL9ZfoCsvu
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. kovo 14 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 427 840 rusų karių, iš jų 970 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos kariuomenė sunaikino 6 757 Rusijos tankus (+5), 12 938 šarvuotąsias kovos mašinas (+17), 10 565 artilerijos sistemas (+11), 1 017 raketų paleidimo sistemų, 717 oro gynybos sistemų (+2), 347 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 8 220 bepiločių orlaivių (+15), 1 920 sparnuotųjų raketų (+1), 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 13 959 transporto priemones (+27), ir 1 708 specialiosios įrangos vienetus (+9). Šie duomenys yra nuolat tikslinami.
Apie trečiadienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 00.06
Zelenskis su Scholzu aptarė tolesnį Ukrainos ir Vokietijos bendradarbiavimą
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir aptarė tolesnį abiejų valstybių politinį, ekonominį ir gynybinį bendradarbiavimą.
V. Zelenskis ir O. Scholzas aptarė būsimą bendradarbiavimą gynybos srityje valstybės ir privačios gynybos pramonės atstovų lygiu. Pasak V. Zelenskio, pokalbio metu taip pat buvo paminėti dabartiniai Ukrainos prioritetai, t. y. oro gynybos sistemos, šarvuočiai ir artilerija.
Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo Vokietijai už prisijungimą prie Čekijos vadovaujamos iniciatyvos aprūpinti Ukrainą artilerijos amunicija.
„Pasidžiaugiau, kad Europos Komisija patvirtino derybų (dėl galimo Ukrainos įstojimo į ES) pagrindų projektą, – sakė V. Zelenskis. – Ukraina įvykdė visus keturis teisėkūros etapus, kuriuos Europos Komisija apibrėžė ES plėtros dokumentų rinkinyje, o tai yra pagrindas derybų sistemos projektui patvirtinti. Dabar kitą žingsnį žengia valstybės narės“.
V. Zelenskis pridūrė, kad jis su O. Scholzu aptarė vasario 26 d. Paryžiuje surengtą sąjungininkų konferenciją dėl paramos Ukrainai ir „suderino pozicijas“ su kancleriu prieš kovo 15 d. įvyksiantį Veimaro trikampio susitikimą, kuriame dalyvaus O. Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Vadovai taip pat aptarė birželio mėn. Berlyne vyksiančią konferenciją dėl Ukrainos atkūrimo „URC-2024“ ir Vokietijos dalyvavimą organizuojant Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje vėliau šiais metais.
