Pasaulyje

2018.07.04 22:16

Lenkijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė atsisako trauktis iš pareigų

Julija Petrošiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.07.04 22:16

Lenkijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf atėjo į darbą, nepaisydama įsakymo išeiti į pensiją. Antradienį įsigaliojus prieštaringai vertinamam įstatymui, teisėjų pensinis amžius sumažintas iki 65 metų, todėl daugiau nei trečdaliui dabartinių Aukščiausiojo Teismo teisėjų gali tekti trauktis iš pareigų. Teisėjus palaikantys protestuotojai trečiadienį suplūdo į Varšuvos gatves, o premjeras dėl reformų vėl aiškinasi Europos Parlamente.

Aukščiausiojo Teismo teisėja M. Gersdorf trečiadienį vėl darbe. Ji tvirtina, kad Konstitucija užtikrina jai 6 metus poste. Todėl nesirengia paisyti vakar įsigaliojusio įstatymo, kuriuo teisėjų pensinis amžius sumažintas iki 65 metų. Jos teigimu, įstatymas, dėl kurio iš pareigų turi trauktis per trečdalį Lenkijos teisėjų, prieštarauja Lenkijos konstitucijai.

„Pirmojo Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigybės laikotarpis, yra apibrėžtas Konstitucijoje ir jo negalima pakeisti įstatymais. Šiuo įstatymu iš manęs atimamos pareigos, kurios man priklauso pagal Konstituciją“, – sakė M. Gersdorf.

Teisėjus palaikanti protestuotojų minia trečiadienį suplūdo į Varšuvos gatves.

Europos Sąjunga nuogąstauja, kad reformos kelia grėsmę teismų nepriklausomybei, todėl pirmadienį pradėjo prieš Lenkiją teisinę procedūrą. Po jos Europos Komisija turėtų kreiptis Europos Teisingumo Teismą. Europarlamentarai trečiadienį ragino Lenkijos premjerą apsukti vairą ir grąžinti Lenkiją į demokratinių valstybių draugiją.

„Europos Sąjungos ateitis yra daugiau nei bendra rinka, valiuta ar laisvas judėjimas. Tai – vertybių bendrija, ir sakau jums atvirai, premjere, kad bandymas užkrauti politinę kontrolę teisėjams nėra šių vertybių dalis“, – kalbėjo Europos Parlamento narys Guy`us Verhofstadtas.

Tačiau Lenkijos premjeras tikina, kad reforma siekiama atsikratyti sovietinio palikimo teismų sistemoje, ir tvirtina, kad valstybės narės turi teisę savaip tvarkyti savo teisinę sistemą.

„Šia teisine iniciatyva nesiekiama konkuruoti su Europos Sąjunga, ji turėtų papildyti jos teisinę sistemą. Mūsų partneriams Vakaruose kartais sunku suprasti situaciją Vidurio Europoje. Jums pasisekė, kad neteko 50 metų kentėti nuo komunizmo“, – sakė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

Pirmą kartą bendrijos istorijoje inicijuota procedūra, kai narei gali būti sustabdyta balso teisė. Tačiau tam reikia vieningo visų ES narių sutarimo, o Vengrija nuolat pabrėžia, kad palaikys Lenkijos poziciją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt