Po kelias savaites trukusių nedidelių žemės drebėjimų pirmadienio vakarą Islandijos pietvakariuose įvyko vulkaninis išsiveržimas. Kalnuotoje vietovėje atsivėrė beveik 4 kilometrų ilgio plyšys, dabar besiveržiančios magmos aktyvumas susikoncentravęs plyšio viduryje. Kada baigsis šis išsiveržimas, kol kas neįmanoma nustatyti, teigia Islandijos tarnybos.
Naujausiais duomenimis, didžiausias išsiveržimo aktyvumas dabar apsiriboja 300–500 metrų įtrūkimo ruože, esančiame išsiveržimo viduryje, nurodė Islandijos universiteto ekspertai. Magmos išsiveržimo intensyvumas taip pat smarkiai smuko, siekia apie 10–20 kubinių centimetrų per sekundę ar mažiau, išsiveržimo pradžioje naktį jis buvo apie 10 kartų didesnis.
Besiveržianti lava pamažu juda Grindaviko miestelio link. Tarnybos teigia, kad ten gyventojų nebėra – maždaug keturi tūkstančiai žmonių buvo įspėti evakuotis dar praėjusį mėnesį dėl regione suaktyvėjusių žemės drebėjimų.
Kol kas dėl ugnikalnio išsiveržimo orlaivių skrydžių eismas nebuvo sutrikdytas, tačiau automobilių eismui uždaryti išsiveržimo apylinkėse esantys keliai.
Islandijos pilietinės saugos departamentas kiek vėliau išplatino naujas nuotraukas, kuriose matyti iš plyšio besiveržianti ir žemyn tekanti lava.
Islandijos tarnybos montuoja apsaugines sienas, skirtas sustabdyti lavos veržimąsi į šiaurę ir praneša, kad baigta kurti jau 80 proc. tokių užtvarų, jos puikiai atlieka savo funkciją.
Apie sužeistuosius ir nukentėjusiuosius nepranešama.
Ekspertai sako, kad dar per anksti pasakyti, kokio masto šis ugnikalnio išsiveržimas. Tačiau, panašu, jis daug galingesnis nei įvykę pastaraisiais metais.
Situacijai įvertinti pasitelkti sraigtasparniai.
Islandijos tarnybos ragina vengti netoliese esančio Reykjanesbrauto greitkelio ir juo naudotis tik esant būtinybei. Kiek anksčiau pranešta, kad šis kelias bus uždarytas, tačiau vėliau informacija patikslinta.
Policija gyventojus įspėja nesiartinti prie ugnikalnio. Tuo pačiu dalijasi vaizdais iš įvykio vietos.
Jis fiksuotas Reikjaneso pusiasalyje apie 22 val. vietos laiku. Kiek anksčiau čia įvyko ir žemės drebėjimas.
Kalnuose įrengtos kameros užfiksavo išsiveržimo pradžią.
Byrjunin á eldgosinu á vefmyndavél RÚV yfir Grindavík
— Birkir (@birkirh) December 18, 2023
0:13 pic.twitter.com/Jx3icbxuxx
Iki 3 val. ryto išsiveržimo intensyvumas stabilizavosi, tačiau meteorologijos tarnyba dar negali prognozuoti, kiek išsiveržimas tęsis.
„Dabar laukiame, ką mums paruoš gamtos jėgos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė prezidentas Gudni Johannessonas. Jis pridūrė, kad svarbiausia yra apsaugoti žmonių gyvybes ir infrastruktūrą.
Civilinės saugos departamento vadovas Vidiras Reynissonas paragino žmones nesiartinti prie ugnikalnio.
„Tai ne turistinis išsiveržimas“, – vietos televizijai sakė jis.
Išsiveržimą galima stebėti ir tiesiogiai.
Nuo spalio Reikjaneso pusiasalyje buvo užfiksuota tūkstančiai žemės drebėjimų. Jie buvo laikomi galimo vulkaninio išsiveržimo pranašais.
Vulkaniniai išsiveržimai Islandijoje nėra retas reiškinys. Šalyje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – tai didžiausias skaičius Europoje. Tačiau Reikjaneso pusiasalyje iki 2021 metų išsiveržimų nebuvo aštuonis šimtmečius.
Po išsiveržimo 2021-aisiais dar įvyko išsiveržimai pernai ir anksčiau šiais metais, visi trys – atokiuose, negyvenamuose rajonuose.
Vulkanologai sako, kad tai galėtų būti naujos aktyvumo eros šiame regione pradžia.
2010 metais Islandijoje išsiveržė ilgai snaudęs 1 660 m aukščio, ledu padengtas Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Iš jo aukštai į atmosferą pakilo milžiniškas pelenų debesis. Išsiveržimas žmonių aukų nepareikalavo, bet privertė atšaukti apie 100 tūkst. skrydžių, buvo įstrigę daugiau kaip 10 mln. keliautojų.
Islandija yra šiaurinėje Atlanto dalyje ties Atlanto Vidurio jūrgūbriu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.
