Penktadienį ryte turėtų prasidėti keturių dienų paliaubos tarp Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“, teigia abiem pusėms tarpininkaujantis Kataras. Esą, ramybei įsivyravus, netrukus bus paleisti ir pirmieji trylika įkaitų. Kas jie, neskelbiama, tačiau pranešama, kad Izraeliui jų tapatybės atskleistos. Nutraukus ugnį Gazos ruožą turėtų pasiekti ir daugiau humanitarinės pagalbos.
Ugnies nutraukimas turėjo įsigaliosi dar ketvirtadienį, tačiau vakare prieš paskelbta apie paliaubų atidėjimą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas Deividas Šlekys LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ teigia, kad šios derybos labai trapios, todėl nekeista, kad ketvirtadienį paliaubų pasiekti nepavyko. Jungtinėse Tautose (JT) skamba raginimai šia pauze pasinaudoti siekiant ilgalaikės taikos, tačiau politologas sako, kad tam politinės valios kol kas nematyti.
„Mes turime dvi kariaujančias puses, kurios viena kitos nepripažįsta ir nesikalba, yra tarpininkai, kurie vaikšto nuo vieno kabineto iki kito, vadinasi, gali kažkas pasimesti vertime“, – situaciją metaforiškai apibūdina politologas.
Be to, paliaubų trapumas slypi ir abiejų kariaujančių pusių organizuotume – jeigu Izraelio pusėje įsakymai iš aukščiausių karinės ir civilinės valdžios sluoksnių gana efektyviai pasiekia, D. Šlekio žodžiais, žemiausius karinius sluoksnius – tankus, įgulas.
„Kalbant apie „Hamas“ struktūrą, <...> aš įtariu, kad ji yra daug padrikesnė. Vadinasi, net jeigu „Hamas“ derybininkai susitarė, politinė valdžia patvirtino, ar tikrai ta žinutė pasiekia eilinį kovotoją, teroristą? Dar svarbiau, ar tikrai tie eiliniai šaudytojai sutiks ir paklus? <...> Atrodo, susitariame, o kulkos toliau skraido“, – dėsto pašnekovas. Be to, yra grėsmės, kad „Hamas“, pajutusi Izraelio norą kalbėtis, gali piktnaudžiauti savo pageidavimais.
Visgi, analitikas pabrėžia, kad laikinos paliaubos, jeigu jos įvyks, bus naudingos tiek Izraeliui, tiek „Hamas“. Pasak D. Šlekio, Izraelio vyriausybė išlošia politiškai, nes gali tvirtinti pildanti pažadą sugrąžinti pagrobtus šalies piliečius.
„Tuo pačiu, Izraelis Vakarų bendruomenei pademonstruoja, kad ir dantis sukandęs, kad taip, mes girdime, ką jūs sakote, mes darome tas pertraukas, <...> leisime humanitarinę pagalbą perduoti“, – kalba D. Šlekys.
Tuo metu „Hamas“ paliaubos naudingesnės taktine, karine prasme – į kampą Izraelio įspausta grupuotė gaus progą atsikvėpti, persigrupuoti ir pasiruošti naujai karinių veiksmų fazei.
Visgi, Jungtinėse Tautose pasigirsta raginimų šias laikinas paliaubas paversti nuolatinėmis. Politologas primena, kad tokių atvejų yra buvę ir primena nuo 1953 metų trunkančias paliaubas tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų – karas tarp šių šalių formaliai tęsiasi iki šiol.
„Paliaubos gali būti ilgos ir amžinos, jeigu tam yra politinė valia. <...> Šiuo atveju [B. Neanyahu] yra davęs du pažadus: sugražinti įkaitus, tuo pačiu, atkeršyti už prarastas gyvybes sunaikinant „Hamas“. Tai jeigu įkaitus susigrąžins (tikrai ne visus), tada kaip su antruoju pažadu?“ – dėsto politologas.
Dėl to, anot D. Šlekio, vargu, ar karas greitu metu užsibaigs nuolatinėmis paliaubomis. Labiau tikėtina, kad Izraelis ir toliau tęs, kad ir mažesniu intensyvumu, operacijas Gazos Ruože.
