Izraeliui iškėlus tikslą sunaikinti „Hamas“, kyla klausimas – kas po to? Dėliojami keturi galimi scenarijai.
Pirmasis – ilgalaikė Gazos okupacija, panaši į vykdytą 1967–2005 m. Izraelio kariams tektų saugoti anklavą, jei nebūtų palestiniečių vyriausybės, gali tekti užtikrinti ir pagrindines paslaugas. JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo, kad ilgalaikė Gazos okupacija būtų didelė klaida, ir daugelis Izraelio strategų su tuo sutinka. Tačiau tokiam scenarijui, tikėtina, pritartų dalis Izraelio religinių dešinių pažiūrų atstovų, kurie yra vis dar pikti, nes Izraelis prieš aštuoniolika metų atsisakė šios biblinės žydų tėvynės.
„Neatmenu galimybės – Gaza gali būti dar kartą okupuota kuriam laikui. Būtų pakviesti tarptautiniai atstovai ir sukurta laikinoji administracija. Jie greičiausiai sieks sunaikinti „Hamas“ bombas, raketų gamybos ir karinius pajėgumus. To neįmanoma išvengti“, – sako buvęs JAV pasiuntinys Viduriniuose Rytuose Dennisas Rossas.
Antrasis scenarijus – sunaikinti „Hamas“ ir palikti teritoriją. Apžvalgininkai vertina, kad tai, ko gero, būtų pats prasčiausias pasirinkimas. Anksčiau ar vėliau teroristai sukiltų „Hamas“ ar kitu pavadinimu, mat Viduriniuose Rytuose radikalios grupuotės netrunka įsišaknyti nevaldomose erdvėse.
„Izraelis, deja, privalo nedelsdamas imtis veiksmų, sunaikinti teroristinę karinę „Hamas“ vadovybę. Reikia apsvarstyti, kas bus daroma kitą dieną, kas valdys Gazą ir Vakarų Krantą? Palestiniečiai, gyvenantys abiejose teritorijose, tikisi geresnės ateities“, – dėmesį atkreipia Virdžinijos universiteto profesorė Mara Rudman.
Trečiasis scenarijus – grįžta Palestinos savivalda. Ji, koordinuodama veiklą su Izraeliu, valdo Vakarų Kranto dalį. Tačiau tam įgyvendinti daug kliūčių. Pirmiausia – Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas gali to nenorėti. Anot vieno buvusio palestiniečių ministro, kas gali būti toks kvailas ir manyti, kad gali grįžti į Gazą Izraelio tanke? Be to, M. Abbasui artimi žmonės sako, kad Gazą jis laiko priešiška vieta. Beveik neabejojama, kad Gazos Ruožo gyventojai nepaklustų palestiniečių policijai, kuri ir dabar nesukontroliuoja teritorijų Vakarų Krante, tad Gazos Ruože, neabejojama, taptų likusių radikalų taikiniu. Ir saugumas nėra vienintelis klausimas – į valdžią atėjus „Hamas“, M. Abbasas Gazos biurokratams nurodė išeiti iš darbo. „Hamas“ į valdžią paskyrė dešimtis tūkstančių šalininkų. M. Abbasui išlaikyti šią biurokratiją reikštų dirbti su maždaug keturiasdešimt tūkstančių žmonių, pasamdytų dėl ideologinės ištikimybės teroristams. Juos atleidus, pasikartotų Amerikos Irake klaida, kai pašalinus arabų socialistų „Baath“ partiją iš valdžios, į gatves išėjo piktų bedarbių būriai.
„Iš patirties supratau, kad palestiniečiai ir izraeliečiai nori tų pačių dalykų vaikams ir anūkams. Tad reikia išsiaiškinti, kaip atstatyti Palestinos valstybę, kuri gali būti demokratiška, saugi ir stabili. Daugeliui tai skamba kaip nirvana, bet nesusitvarkysime su neatidėliotinomis problemomis, jei kelio nekursime kartu“, – įsitikinusi M. Rudman.
Ketvirtasis scenarijus būtų sukurti tam tikrą alternatyvią administraciją, sudarytą iš vietos autoritetų, glaudžiai bendradarbiaujančių su Izraeliu ir Egiptu. Izraelis tokia tvarka rėmėsi iki 20 amžiaus dešimtojo dešimtmečio, kol Palestinos savivalda perėmė civilines funkcijas okupuotose teritorijose. Tačiau palestiniečių politinis gyvenimas merdi. Paprašyti įvardyti pageidaujamą M. Abbaso įpėdinį, dauguma atsakė, kad nežino. Antras pagal populiarumą atsakymas ir Vakarų Krante, ir Gazos Ruože buvo pirmosios ir antrosios intifadų lyderis Marwanas Barghouti, „Fatah“ narys, Izraelio kalėjime atliekantis penkias laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes už teroristinių išpuolių organizavimą.
Spalio 7 dieną „Hamas“ ginkluoti užpuolikai prasiveržė pro stipriai įtvirtintą Gazos Ruožo sieną su Izraeliu ir, žydų valstybės duomenimis, nužudė daugiau kaip 1 400 žmonių, daugiausia civilių, o mažiausiai 199 žmones paėmė įkaitais.
Izraelis į atakas atsakė nesiliaujančiu Gazos Ruožo bombardavimu. „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio smūgiai pražudė 4 137 žmones.
Izraelis taip pat įvedė paralyžiuojančią Gazos Ruožo apsiaustį, dėl kurios jo gyventojams labai trūksta maisto, vandens ir degalų.
„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.
„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.
