Apokaliptinėmis nuotaikomis dvelkianti Lenkijos rinkimų kampanija ne tik sukiršino šalies gyventojus ir politikus, bet ir apkartino santykius su viena svarbiausių sąjungininkių – Vokietija. Tai gali tapti problema į Vakarus žengiančiai Ukrainai ir visai Europos Sąjungai.
Lenkijos valdančioji „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija savaitgalį vyksiančius rinkimus vadina kova dėl šalies sielos. Toksiška retorika nukreipta ne tik prieš opozicinę „Piliečių platformą“, jos vedlį Donaldą Tuską, bet ir prieš Vokietiją.
Partija viešai kritikavo Berlyną dėl pernelyg lėtai tiekiamos karinės pagalbos Ukrainai, o prieš rinkimus ėmė nepagrįstai kaltinti vokiečius kišantis į Lenkijos vidaus politinį gyvenimą. Viename renginyje Jarosławas Kaczyńskis savo rėmėjams pareiškė, kad „Donaldas Tuskas sutiko Lenkiją paversti pavaldžia Vokietijai, taigi ir Rusijai“.
D. Tuskas taip pat nevyniojo žodžių į vatą: „Teisė ir teisingumas“ yra tiesiog nuodai. Kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį, kai jie yra valdžioje, grėsmė mūsų saugumui auga.“
Internete plito PiS reklama, kurioje J. Kaczyńskis vaizduojamas tariamai telefonu kalbantis su Vokietijos ambasadoriumi Varšuvoje, kuriam pareiškia, kad, priešingai nei anksčiau, Lenkijos valdžia nebeklausys Berlyno įsakymų.
A new campaign ad for the ruling PiS party shows the German embassy calling Jarosław Kaczyński to give instructions on policy, as they say used to happen under Donald Tusk
— Notes from Poland 🇵🇱 (@notesfrompoland) September 11, 2023
Kaczyński tells them Poles now decide things for themselves and puts down the phone pic.twitter.com/1BRFYNVTb7
„Vokietijos įvaizdis dėl požiūrio karo Ukrainoje pradžioje, nenoro perduoti ginkluotę, įvairiuose Lenkijos politikos sluoksniuose buvo pakirstas. Dabartinė Vyriausybė laiko Vokietiją šalimi, kuri juda dominavimo žemyne link, gilindama europinę integraciją“, – LRT.lt sakė Lenkijos Tarptautinių santykių instituto (PISM) analitikas Łukaszas Jasińskis.
Tačiau labiausiai Lenkijos valdantieji kursto Antrojo pasaulinio karo reparacijų klausimą. Lenkijos visuomenėje vyrauja įsitikinimas, jog Vokietija nepakankamai išpirko savo kaltę, todėl ir opozicinės partijos negali tam prieštarauti.
„PiS instrumentalizuoja kaltę, o reparacijas naudoja kaip įrankį šokiruojančiai antivokiškoje rinkimų kampanijoje. Jie smarkiai dirba trindami pozityvius lenkų ir vokiečių susitaikymo rezultatus“, – LRT.lt nurodė JAV Vokietijos Maršalo fondo (GMFUS) ekspertas Thomas Kleine-Brockhoffas.
Jis pabrėžia, kad galima sutikti, jog Vokietija per mažai kompensavo Antrojo pasaulinio karo aukų žalą, tačiau jei šis klausimas vėl bus atgaivintas, sunku numatyti, kokios ir kaip turėtų būti mokamos reparacijos, kai naciai kariavo prieš 27 šiandienos valstybes.
Berlynas bandė pagerinti savo santykius su Varšuva. Kai Lenkijoje nukrito Ukrainos oro gynybos raketa, pražudžiusi du vietos gyventojus, Vokietijos gynybos ministrė pasiūlė į šalį perkelti oro gynybos sistemų „Patriot“ ir naikintuvų „Eurofighter“. Nors iš pradžių Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas pareiškė jas priimsiantis „su malonumu“, netrukus persigalvojo, J. Kaczyńskiui pareiškus, kad ginkluotė turėtų būti siunčiama į Ukrainą.
„Su PiS atakomis susiduriantiems Vokietijos pareigūnams anksčiau buvo patariama paprasčiausiai „užsičiaupti“, nesivelti į kovas su tais, kurie tiesiog nori viską tempti dar giliau. Bet, atrodo, ši fazė nesėkmingai baigėsi. Vokietijos Vyriausybė ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ieško būdų, kaip pagerinti santykius, bando rasti pasiūlymų, kurių Lenkija negalėtų atsisakyti“, – sakė T. Kleine-Brockhoffas.
Tačiau už Vokietijos ir Lenkijos santykius ir bendradarbiavimą atsakingas vokiečių parlamentaras Dietmaras Nietanas leidiniui „Financial Times“ sakė, kad Vokietijos ir ES institucijose yra daug „arogantiškų“ buvusios Vakarų Vokietijos pareigūnų, kurie iš aukšto žvelgia į lenkus ir laiko juos nedėkingais.
Todėl, kad ir kas laimėtų rinkimus, reparacijų tema ir toliau bus eskaluojama, įsitikinę analitikai.
„Turėtume visus resursus nukreipti bendrai kovai su pagrindine grėsme mūsų regionui – Putino Rusija, o ne kritikuoti sąjungininkę dėl klausimų, siekiančių Antrąjį pasaulinį karą. Kadangi taip veikiausiai nenutiks, reparacijų klausimas bus keliamas dar kurį laiką“, – prognozavo GMFUS ekspertas.
Lenkija būtina Ukrainai
Dėl tokių pareiškimų iš Varšuvos nepasitenkinimas Berlyne auga kartu su baime, kad antivokiška retorika pakirs Varšuvos galimybes vadovauti Ukrainos atstatymui po karo, padėti šiai šaliai įstoti į ES. Europos pareigūnai neoficialiai perspėja, kad jei Varšuva nepataisys santykių su Briuseliu ar Berlynu, Lenkijos vietą gali užimti Rumunija, nesivelianti į nereikalingus ginčus.
„Lenkija ir Vokietija yra kritiškai svarbios Ukrainai jos kelyje į Vakarus. Siekiant desovietizuoti Ukrainos infrastruktūrą, užtikrinti šalies ekonomikos atsigavimą, Kyjivui reikia, kad tos dvi šalys bendradarbiautų. Saugumo politikoje jų bendradarbiavimas taip pat yra labai svarbus. (...) Prasti Vokietijos ir Lenkijos santykiai tampa didele kliūtimi Europos politikai Ukrainos atžvilgiu“, – sakė T. Kleine-Brockhoffas.
Kai Ukraina bus priimta į Europos Sąjungą, Bendrijos politinis svoris žymiai pasislinks į rytus, todėl Varšuvos vaidmuo gali tik augti.
Problemiški santykiai ir su ES
J. Kaczyńskis jau pažadėjo, kad pergalės atveju tęs prieštaringai vertinamą teismų sistemos pertvarką ir esą šįkart jam „pasiseks“. PiS reformas jau kritikavo Briuselis, kitos ES valstybės, Bendrija taip pat įšaldė 34 mlrd. eurų paramos, nors Lenkijos valdantieji ir atšaukė kelias kontroversiškiausias iniciatyvas. Kritika Varšuvai pritilo per karą Ukrainoje, tačiau problema niekur nedingo.
„Lenkijos demokratijos naikinimo problema niekur nedingo. (...) Mūsų laukia rinkimai, kurie nors ir bus laisvi, bet nebus sąžiningi“, – pabrėžė T. Kleine-Brockhoffas.
Rinkimuose savo mandatą sustiprinę Lenkijos valdantieji gali imtis naujų žygių prieš ES ir jau reiškia priešiškumą Vokietijos bei Prancūzijos siūlomoms Bendrijos reformoms. Dabar ES įsigalėjo supratimas, kad bus dar viena didelė plėtros banga, kai į Bendriją bus priimama Ukraina, Balkanų šalys, tačiau Vakarų Europos sostinės mano, kad prieš tai būtina reformuoti europines struktūras, atsisakyti valstybių veto teisių.
„PiS Vyriausybė blokuos reformas mokesčių ir užsienio politikos srityje, kur šalims grėstų netekti veto teisės. Požiūriai į migraciją taip pat skiriasi“, – „Politico“ sakė aukšto rango Lenkijos Vyriausybės pareigūnas.
Berlyno santykius su Varšuva galėtų pataisyti griežta vokiečių politika Putino Rusijos atžvilgiu ir dalinės kompensacijos Antrojo pasaulinio karo aukoms, nacių stovyklų kaliniams, pavogtų meno vertybių grąžinimas.
„Dabartinė Lenkijos opozicija kiek mažiau pabrėžia probleminius klausimus ir atrodo atviresnė bendradarbiavimui. Nepaisant rinkimų rezultatų, daug kas priklausys nuo Vokietijos politikos Rusijos atžvilgiu peržiūrėjimo ilgalaikiškumo ir karo Ukrainoje pabaigos“, – svarstė Ł. Jasińskis.
