„Tai yra tiksinti bomba, kuri nežinia kada gali sprogti“, – sako profesorius iš Portugalijos Paulo Da Silva Pereira, komentuodamas situaciją Ukrainoje esančioje Zaporižios atominėje elektrinėje. Dėl Rusijos agresijos žalos, pasak jo, milžiniška žala padaryta ne tik Ukrainos žmonių gyvenimams, bet ir šalies aplinkai. Profesorius pripažįsta – gali prireikti dešimčių ar net šimto metų, kad Ukrainos gamta ir aplinka būtų tokia, kaip buvo iki karo.
– Šiuo metu, kai kalbamės, karas Ukrainoje jau tęsiasi daugiau nei 560 dienų. Ar Ukrainos gamta, aplinka dar bus tokia pati, kokia buvo prieš 560 dienų?
– Ne, reikės labai daug laiko, kad atsigautų. Daroma didžiulė žala, ypač rytinėje šalies dalyje, kur vyksta didžiausi mūšiai. Neigiamas poveikis aplinkai yra nepamatuojamo lygio, jau nekalbant apie gyventojų situaciją. Tam, kad Ukraina atsigautų, gali prireikti kelių kartų, bet ir tai – jei pavyks.
– Esu girdėjusi, kad ir iki karo Ukrainos aplinkosauga nebuvo puikios būklės. Kokia buvo situacija iki praėjusių metų vasario 24-osios?
– Ukraina yra šalis, kuri labai stipriai priklauso nuo žemės ūkio ir industrijos, o ji yra itin tarši. Todėl prieš karą situacija nebuvo labai gera, degradacijos lygis buvo gana aukštas. Kilus karui, šie procesai tapo dar spartesni, jie juda tokiu greičiu, kokio, jei ne karas, greičiausiai net nebūtume matę. Karas smarkiai padidino taršą ir degradaciją Ukrainoje.
– Skirtingi ekspertai anksčiau yra sakę, kad Ukrainos aplinkai padaryta žala, kurią matome dabar, yra tik ledkalnio viršūnė, kad tikroji žala yra gerokai didesnė, nei galime įvertinti dabar. Sutinkate su šia nuomone?
– Taip. Šiuo metu turime mažai informacijos, įrodymų apie padarytą žalą. Tai, ką matome iš nuotraukų, palydovų darytų nuotraukų yra viskas, ką žinome apie laukams padarytą poveikį. Be to, įvertinti galime ne visą teritoriją.
Taip pat skaitykite
Taip, tai tikrai yra tik ledkalnio viršūnė. Kai karas bus baigtas, o tikiuosi, kad jis baigsis greitai, mes pamatysime, kad padaryta žala yra kur kas didesnė, nei galime įsivaizduoti dabar.
– Kuri sritis šiuo metu paveikta labiausiai? Kur žala didžiausia ir kelia didžiausią grėsmę?
– Į aplinką turime žiūrėti kaip į visumą, nes viskas yra susiję. Tarkime, jei teršiamas yra oras, ta tarša vėliau susigers į dirvožemį, iš jo tarša pereis į vandenis, o tai pakenks biologinei įvairovei ir pan. Karas savaime paveikia viską – dėl deginamų miškų, dėl žalos dirvoje, kurią sukelia sprogdinimai. Visa tarša, kurią sukelia karas, turės milžinišką poveikį.
Bet jei turėčiau išsirinkti vieną sritį, kurioje žala matyti net iš dangaus, tai yra miškai ir dirvožemis. Dirvožemiui ypatingą žalą daro sprogimai. Mes atlikome tyrimus ir pamatėme, kad dirvožemis ir augmenija yra siaubingai paveikti per pastaruosius pusantrų metų.
– Ukraina yra viena iš didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje ir, kai kalbame apie tai, dažniausiai minime sunkumus, kaip produkcijai palikti šalį. Tačiau kokia yra padaryta žala žemės ūkiui, pasėliams, laukams, kuriuose auga grūdai?
– Turime atskirti du dalykus. Pirmasis – humanitarinė krizė, kuri kyla dėl negalėjimo išgabenti grūdų iš Ukrainos į kitas šalis. Ukraina yra „pasaulio duonos krepšelis“, nes ji turi geriausią, žemės ūkiui labiausiai tinkamą dirvožemį.
Kol kas nėra įrodymų, tačiau problema gali būti ta, kad tarša paveiks maisto gamybą dviem aspektais. Pirma, dirvožemis gali būti taip užterštas, kad bus užteršti ir maistas, grūdai, kurie yra vežami į kitas valstybes. Tačiau tai tik svarstymai, nes kol kas nėra įrodymų, kad tai vyktų.
Kitas aspektas yra tai, kad Ukraina yra svarbus žaidėjas grūdų gavybos srityje ir jei sprogimai tęsis, tai turės įtakos maisto gamybai, žemės ūkiui. Akivaizdus faktas, kad karas turi įtakos gaminamų produktų kokybei.
– Žinome, kad didžiulius iššūkius ir problemas vis dar kelia Kachovkos užtvankos sunaikinimas, kurio tragiškus vaizdus matė turbūt visi. Kokia šio sprogimo žala aplinkai, gamtai?
– Turėjome dirbtinę užtvanką, kuri reguliavo vandens tėkmę į jūrą, tad kas nutiko ją sunaikinus? Tas vanduo, išsiliejęs po užtvankos sunaikinimo, visą taršą, kuri buvo dirvoje ir ant žemės, nuplaus į jūrą. Kitas dalykas yra tai, kad vanduo paveikė ir paveiks ekosistemas, bioįvairovę, gyvąją gamtą.
Taip pat skaitykite
Iki kol upė bus sureguliuota ar užtvanka atstatyta, tol šios teritorijos bus plaunamos, o tarša keliaus į jūrą, dėl to nukentės bioįvairovė ir pan. Žiūrint iš žmogiškosios pusės, tai – milžiniška katastrofa. Tačiau žiūrint iš aplinkosauginės pusės, manau, ji dar didesnė, nes tam, kad viskas būtų grąžinta į tą padėtį, kuri buvo prieš tai, reikalingos labai didelės intervencijos.
– Ukrainoje taip pat veikia didžiausia Europos atominė elektrinė, kurioje situacija šiuo metu išlieka gana sudėtinga. Kokių grėsmių kyla dėl situacijos Zaporižioje?
– Tai yra tiksinti bomba, kuri nežinia kada gali sprogti. Galime tikėtis, kad ji nesprogs, bet galime turėti antrąjį Čornobylį ar net blogesnę situaciją. Jei ten nutiks avarija, jos poveikio numatyti negalime, nes tai labai priklausys nuo to, į kurią pusę pūstų vėjas. Čornobylio atveju jis pūtė Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos šalių link. Šiuo atveju jis galėtų pūsti ir į rytinę Ukrainos dalį, ir į pačią Rusiją, kuri nukentėtų gerokai labiau.
Niekas nežino, koks galėtų būti poveikio mastas. Situacija dabar kelia nerimą, nėra jokių žinių, kaip prižiūrima Zaporižios elektrinė ir kaip ten viskas vyksta, nėra jokios patikimos informacijos apie tai. Tikiuosi, kad tai netaps antruoju Čornobyliu.
– Minėjote Čornobylį, dar pirmosiomis karo dienomis rusai užėmė Čornobylio AE ir tuomet buvo pranešta, kad jie įsikasinėja į aplink elektrinę esančią žemę, kuri yra užteršta radiacija. Kaip žiūrite į tokį jų elgesį?
– Tai yra kvailas sprendimas, padarytas dėl žinių stokos. Čornobylyje vis dar yra vietų, kurios yra labai stipriai užterštos. Nors matome geros būklės augmeniją, nemaža dalis jos yra užteršta. Į šias teritorijas negalima eiti be apsauginių priemonių, bet rusai tai darė dėl žinių stokos, nežinojo apie šią problemą. Tai tiesiog savižudybė.
– Kokią įtaką aplinkai padaryta žala turi Ukrainos žmonėms, jų gyvenimams?
– Galime grįžti prie Čornobylio pavyzdžio, kai Pripetė buvo tiesiog ištrinta iš žemėlapio – matome, kaip katastrofa gali sustabdyti laiką ištisiems dešimtmečiams. Šio karo įtaka aplinkai išliks ne vienai kartai, matysime poveikį dėl oro, vandens, dirvos taršos, dėl bioįvairovės naikinimo.
Pagalvokime, kokie priklausomi esame nuo aplinkos, nuo žemės ūkio, bet jei dirva yra toksiška, smarkiai užteršta ir nebeproduktyvi, gali prireikti laiko atsigauti, o žmonės, kurių gyvenimas ir pajamos priklauso nuo to, nukentės.
Manau, kad kaip ir po Antrojo pasaulinio karo, taip ir čia reikėtų Maršalo plano, padedančio atkurti aplinką ir kitas karo pažeistas sritis. <...> Ekosistemai, žemės ūkiui, kitoms sritims, kurios nukentėjo nuo sprogimų, reikalinga milžiniška pagalba. Mes vis dar tiksliai nežinome, kokio masto žala yra padaryta, bet reikia imtis planuoti, kaip atkurti tai, kas buvo sunaikinta. Tiesa, planas galės būti efektyvus tik tada, kai tiksliai žinosime, kokia žala padaryta.
Taip pat skaitykite
Turime žinoti, kiek visko yra prarasta. Kai tai žinosime, galėsime paruošti strategiją ir įvertinti, kiek laiko prireiks viskam atkurti. Dabar yra daug nežinomybės. Mes nežinome, ar reikės dešimties, ar šimto metų, o gal ir daugiau. Tik žinodami žalos mastą galėsime tai įvertinti. Iš palydovinių nuotraukų matome, kad žala yra milžiniška. Bet tam, kad įvertintume, kiek yra milžiniška, mums reikia daugiau informacijos.
– Ar šiuo metu diskutuojama ir planuojama, kaip padėti Ukrainai aplinkosaugos srityje?
– Negirdžiu tokios diskusijos, bet taip yra todėl, kad žmonės ir jų likimai dabar yra svarbesni, apie juos kalbama daugiau, ir sutinku, kad tai yra svarbiau. Bet tai nereiškia, kad galime nepastebėti kitų dalykų, kurie yra lygiai taip pat svarbūs Ukrainos žmonėms. Bet negalime rūpintis tik socialiniu aspektu, turime rūpintis ir kaip bei kur žmonės gyvens, nes taip galime gerinti jų ateitį.
Jei netobulinsime aplinkos, kurioje gyvename, visos kitos sritys – socialinė, ekonominė, valdymo – nukentės. Jei tu maitini žmones, bet nesirūpini, kur ir kaip jie gyvena, tai nėra teigiama.
– Ukraina nėra vakuume, tarša neturi sienų. Kaip Ukrainos aplinkai daroma žala veikia aplinkines valstybes?
– Girdėjome pasakojimus apie Juodojoje jūroje išplautas minas, taip pat ten mirštančius delfinus. Visa tarša, kuri sukeliama Ukrainoje, vienaip ar kitaip veikia aplinkines šalis, nes ji pernešama upėmis į jūrą. Ukraina tikrai nėra vakuume, o aplinkosauga neturi sienų. Taip, matome administracinius vienetus, bet jie nėra atskirti nuo kitų vietų.
Taip pat skaitykite
Tikrai taip, kitos šalys gali būti paveiktos, bet labiausiai šiuo metu paveikta yra Juodoji jūra ir šalys, esančios šalia jos, pavyzdžiui, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Sakartvelas ir pati Rusija.
– Kai galvoji apie gamtai padarytos žalos naikinimą, pirmoji į galvą ateinanti mintis yra medžių sodinimas, įvairių atliekų surinkimas. Tačiau, Jūsų manymu, kokie žingsniai, norint padėti Ukrainai, turėtų būti daromi pirmiausia?
– Pirmiausia reikėtų spręsti dėl taršos dirvožemyje, nes jis yra itin užterštas. Taip pat reikėtų imtis vandenų valymo. Mes negalime sodinti medžių, jei dirvožemis yra užterštas. Turime pradėti nuo to, kad vanduo ir dirvožemis turi būti išvalyti, kad jų kokybė būtų gera. <...> Kalbame ne tik apie vandens prieinamumą, bet ir apie jo kokybę. Gali turėti vandens, bet jis gali būti užterštas ir kelti pavojų žmonių sveikatai.
– Kaip susitvarkyti su žala, kurią laukams padarė minos ir kiti sprogmenys?
– Tam reikės daug laiko, nes Ukrainos teritorija yra labai didelė ir nemaža jos dalis buvo paveikta sprogimų. Vis kartoju, kad reikės daug laiko, bet kiek tiksliai – negaliu pasakyti. Tai gali būti šimtas ar du šimtai metų, bet reikės daug laiko. Žemę reikės pertvarkyti, kad ji vėl būtų tinkama žemės ūkiui, ją reikės išlyginti, kad ūkininkai vėl galėtų ją dirbti.
Bet tai nėra didžiausia problema. Didelė problema yra tai, kad sprogimai, paveikdami dirvožemį, daro neigiamą įtaką jo derlingumui. Sprogmenys po sprogimo išskleidžia daug taršos, kurios dalis aplinkai yra itin toksiška. Tai reiškia, kad sprogimai paveikia dirvožemį fiziškai ir chemiškai, o tai, kas buvo išleista, keliauja į vandenis, į upes. Tai reiškia, kad šiuo metu Ukrainoje yra vietų, kurios yra bombarduojamos, bet joms padarytą aplinkosauginį poveikį galėsime įvertinti tik ateityje.
– Kai kurie miestai Ukrainoje, galima sakyti, yra sulyginti su žeme, ten likę pastatai yra avarinės būklės, griūva, teritorijos aplink juos yra išdegintos. Kaip manote, kada žmonės vėl galės ten gyventi?
– Jie tikrai neturėtų skubėti ten vos laimėjus karą. Miestams atstatyti reikės labai daug laiko. Aplinkosauginiu požiūriu, tai priklausys nuo to, kiek taršos yra sukelta, nes taršos lygiai gali būti neįsivaizduojami ir jei žmonės vėl gyvens tose teritorijose, tai gali būti labai kenksminga jų sveikatai. Kiek laiko prireiks, kad miestai atsigautų, priklausys ir nuo to, kiek tam bus skiriama investicijų, kiek tam bus politinės valios.
Bet pirmasis žingsnis, žinoma, yra išminuoti ir nukenksminti teritorijas, pagerinti augmenijos būklę, kad žmonėms grįžus aplinka būtų palankesnė gyvenimui. Jie negali gyventi išdegintoje žemėje, nes jų gyvenimo kokybė bus prasta, o sveikata kentės. Kiek laiko prireiks, pavyzdžiui, Bachmutui? Gal ir penkerių metų, kol teritorija bus sutvarkyta. Bet iš tikro negaliu pasakyti.
Tu gali pastatyti naujus pastatus, bet problema yra tai, kas yra po pastatais ir tam reikia skirti dėmesį.
– Rusija jau yra pripažinta teroristine valstybe dėl karo nusikaltimų, išžudytų žmonių, sunaikintos civilinės infrastruktūros. Vadintumėte ją teroristine valstybe ir dėl žalos aplinkai?
– Taip. Visiškai. Terorizmas prieš Ukrainos aplinką turėtų būti įvertintas ir kaip terorizmas prieš Ukrainos žmones. Tai yra lygu. Rusai yra teroristai.
– Prasidėjo ruduo, artėja šalčiausi ir, galima sakyti, sunkiausi metų mėnesiai. Kokios Jūsų prognozės artimiausiems keliems mėnesiams?
– Pirmiausia, tikiuosi, kad Ukraina laimės ir atgaus visas savo teritorijas kuo greičiau. Tai mano didžiausias noras.
Viskas kaupiasi – kiekvienas mėnuo, kiekviena diena, kiekviena sekundė, kai karas tęsiasi, naikina Ukrainos aplinką. Kuo ilgiau karas tęsis, tuo labiau kentės gamta.
