Lietuvoje

2021.10.23 11:10

Pasaulyje žymi gamtosaugininkė Birutė Galdikas: jeigu žmonija ir toliau kišis į gamtą, pandemijos tik kartosis ir bus tik blogiau

Modesta Gaučaitė-Znutienė, Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.10.23 11:10

Lietuvoje viešinti visame pasaulyje žymi lietuvių kilmės antropologė, gamtosaugininkė, orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas sako – koronaviruso pandemiją pasaulyje sukėlė žmonijos kišimasis į gamtą. Anot jos, jei ir toliau bus nesaugoma aplinka, nestabdoma klimato kaita, tai pandemijos kartosis ir gali būti tik blogiau.

Penktadienį B. Galdikas atvyko į Kaune esantį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodą, jame yra įkurta jos vardu pavadinta ąžuoliukų giraitė.

Ten, kalbėdama su žurnalistais, gamtosaugininkė plačiau papasakojo apie pandemijos bei klimato kaitos sąsają. Taip pat mokslininkė pasidalijo, ką jai reiškia turėti lietuviškų šaknų.

– Kokiu tikslu atvykote į Lietuvą?

– Aš buvau pakviesta, esu VDU garbės daktarė. Aš grįžau mokyti. Dar praėjusią savaitę neketinau čia būti dėl COVID-19 situacijos, tačiau nusprendžiau atvykti, nes gavau kvietimą. Be to, turiu dar čia ir giminių, draugų.

– Kaip vertinate kilusią koronaviruso pandemiją?

– Pandemija yra susijusi su klimato kaita. Ji nebūtų ištikusi, jei žmonės nebūtų šitiek įsibrovę į gamtos pasaulį. Ir pandemijos kartosis. Dabar ji kilo dėl to, kad žmonija trikdė gamtos gyvenimą.

Kuo mes skverbiamės gilyn į gamtą, tuo dažniau susiduriame su virusais, kurie buvo tarsi izoliuoti nuo žmonijos. Prieš 100 metų žmonės nebuvo matę, tarkime, tam tikrų šikšnosparnių rūšių, nes jų buveinės nebuvo paliestos.

Kai kurie žmonės teigia, kad virusas pasklido iš laboratorijos, bet esminė priežastis, kodėl mes turime šią problemą, – mes sutrikdėme gamtos gyvenimą ir tokiu būdu ji priešinasi.

– Kas mūsų laukia ateityje?

– Bus tik blogiau. Mes turime nustoti trikdyti gamtą. Senovės lietuviai turėjo didelę pagarbą gamtai, o dabar to nebelikę. Ledynai tirpsta, vandenynai užteršti – mes keičiame aplinką. Ir kol tai tęsis, tol gamta priešinsis.

– Jūsų manymu, ar šiuo metu pakankamai skiriama dėmesio aplinkosaugai? Ką galbūt dar reikėtų padaryti?

– Mes turime pakeisti savo ekonominę sistemą, kad nebūtų pabrėžiama perteklinė gausa, pramoninės prekės. Ar mums tikrai reikia tiek plastiko? Ar mums reikia kas mėnesį ar metus keisti rūbus? Mums nereikia tokios gausybės dalykų.

Mums reikia pažvelgti atgal į paprastumą, tiesą ir grožį. Tai reiškia, kad mes turime atsigręžti į gamtą.

Pandemija yra susijusi su klimato kaita. Ji nebūtų ištikusi, jei žmonės nebūtų šitiek įsibrovę į gamtos pasaulį. Ir pandemijos kartosis.

B. Galdikas

– Jūs minėjote, kad jei išgelbėsime orangutanus – mes išgelbėsime save. Kaip orangutanų išsaugojimas prisideda prie mūsų planetos gerovės?

– Vienintelis būdas išsaugoti orangutanus – išsaugoti atogrąžų miškus. Jei mes juos saugome, mes prisidedame prie klimato kaitos sprendimo. Ir taip išgelbėjame save, nes didžiausia grėsmė žmonijai šiuo metu yra klimato kaita.

Aš jaučiu tai Indonezijoje: šalis yra ties pusiaujo riba ir orai tampa vis karštesni, sausros – vis ilgesnės. Yra gilesnių priežasčių, bet ši – pagrindinė.

– VDU yra nominavęs jūsų ir jūsų kolegų fondą Nobelio taikos premijai. Be kitų dalykų, teigiama, kad ši veikla įkvėpė jaunus žmones saugoti mūsų planetą. Jūsų manymu, ar jaunimas suvokia aplinkosaugos svarbą?

– Aš galvoju, kad jaunoji karta šią problemą suvokia geriau nei senesnės kartos. Tą rodo jaunų žmonių aktyvizmas: jie supranta, kad gali baigtis labai blogai, jei niekas nesikeis. Jaunimas kaip tik spaudžia politikus ir valdžios institucijas, kad būtų vykdomi pokyčiai.

– Ką jums reiškia jūsų lietuviškos šaknys? Kaip jos paveikė jūsų darbą, nuomonę, pasaulėžiūrą?

– Mano tėvai buvo labai patriotiški lietuviai. Mano tėtis net JAV priklausė Šaulių sąjungai. Aš kiekvieną šeštadienio rytą eidavau į lietuvišką mokyklą. Mano tėvai kiekvieną sekmadienį eidavo į lietuvišką bažnyčią. Bet svarbiausia mano lietuviškų šaknų dalis buvo meilė gamtai.

Kiekvieną savaitgalį mano tėvai kur nors keliaudavo, pavyzdžiui, į mišką. Mes visada buvome arti gamtos. Aš manau, kad tai lėmė ne tik lietuviškasis, bet ir baltiškasis paveldas.

Mano geriausi draugai jaunystėje buvo estai. Pastebėjau, kad jie irgi turi ypatingą meilę gamtai, ryšį su ja. Man tai yra pati svarbiausia mano lietuviškojo paveldo dalis.

Beje, nors mano tėtis kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnyčią, bet Dievas, kurį jis garbino, buvo Perkūnas. Jis norėjo būti palaidotas „Cadillac“ automobilyje su savo šunimi – visai kaip senovės lietuviai buvo laidojami karietose su savo žirgais. Tėtis turėjo labai senovinį požiūrį į gyvenimą bei gamtą ir buvo pats tikriausias lietuvis.

Svarbiausia mano lietuviškų šaknų dalis buvo meilė gamtai.

B. Galdikas

Didžiąją dalį gyvenimo paskyrė orangutanams išsaugoti

Kaip skelbia VDU, lietuvių kilmės antropologė, gamtosaugininkė B. Galdikas yra žymiausia orangutanų tyrinėtoja. Ji yra šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos, etologijos specialistė, keleto knygų apie nykstančią orangutanų rūšį autorė. VDU garbės daktarės regalijos jai įteiktos 2010 m.

B. Galdikas tėvai buvo lietuviai, per Antrąjį pasaulinį karą jie pasitraukė iš šalies. Pati B. Galdikas gimė 1946 m. Vokietijoje. 1966 m. baigė psichologiją Vankuverio universitete, 1969 m. antropologiją – Los Andželo universitete. 1969 m. apsigynė fizinės antropologijos, o 1978 m. – ir biologijos mokslų daktarės laipsnius.

Remiantis VDU paskelbta informacija, B. Galdikas 1971 m. atvyko į Indoneziją, Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė orangutanų stebėjimo centrą. Sukūrė ir įgyvendino septynis orangutanų tyrimų ir išsaugojimo projektus. 1986 m. įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą Los Andžele, jo skyriai yra Indonezijoje, Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt