„Nesvarbu, ar pusnys, ar lietus, ar purvynai – važiuojama ir reaguojama“, – tokią aplinkos apsaugos inspektorių kasdienybę įvardija jų atstovas Vaidas Laukys. Tiesa, jo teigimu, dauguma inspektorių už tai negauna nė 1 000 eurų. Vis dėlto aplinkos ministras nelinkęs su tokiu teiginiu sutikti ir kritiką nukreipia paties profesinės sąjungos pirmininko pusėn.
40 – tiek laisvų darbo vietų šiuo metu siūloma norintiems tapti aplinkos apsaugos inspektoriais. Tačiau norintieji dirbti šį darbą į eiles nesirikiuoja. Daugiau nei pusė 2022-aisiais surengtų konkursų, skirtų įdarbinti aplinkos apsaugos inspektorius, neįvyko.
Aplinkos apsaugos sistemos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos pirmininkas V. Laukys portalui LRT.lt kalbėjo, kad inspektorių algos, nors 2022-aisiais ir kilo, vis dar yra gerokai per mažos, neatitinkančios nei tenkančių darbo krūvių, nei ant pečių gulančios atsakomybės.
„Ne pyragėlius pardavinėjame – bendraujame su asmenimis, kurie paprastai būna padarę kokių nors neteisėtų veiksmų, jiems reikia pritaikyti sankcijų. Tai nuolatinis gyvenimas įtampoje“, – kalbėdamas su portalu LRT.lt teigė profsąjungos vadovas.
Tačiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikino, kad aplinkos apsaugos inspektorių atlyginimai pernai kilo itin sparčiai, o šiemet numatoma įvesti atlyginimų grindis – aplinkos apsaugos inspektoriai uždirbtų ne mažiau 900 eurų.
Dauguma konkursų baigėsi niekuo
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) skaičiuoja, kad gruodį buvo 40 laisvų aplinkos apsaugos inspektorių darbo vietų, o tai sudaro 8,3 proc. visų esamų etatų. Tiesa, trūkumas yra buvęs ir didesnis – pavyzdžiui, 2021-ųjų pradžioje buvo ieškoma 59 inspektorių.
Taip pat skaitykite
Laisvų vietų skaičius sumažėjo, tačiau kada pavyks jas visiškai užimti – neaišku. Kaip komentare portalui LRT.lt rašė AAD atstovai, 2022-aisiais – iki gruodžio 8-osios – buvo surengti 59 konkursai laisvos aplinkos apsaugos inspektorių vietoms užimti. Iš jų 33 neįvyko.
„Neįvykusių konkursų rezultatų priežastys įvairios: pretendentai per vertinimą komisijoje surenka mažiau nei 6 balus, o per vertinimą padalinio vadovo ar aukštesnėms ir įstaigos vadovo pareigoms eiti, tik vienas pretendentas surenka daugiau nei 6 balus, neatvyksta į konkursą, neatitinka keliamų reikalavimų, nesurenkama pretendentų.
Be to, pasitaikydavo, kad pretendentai atsisako eiti valstybės tarnautojo pareigas, nesurenka reikiamo balų skaičiaus“, – vardijama AAD komentare.
Taip pat skaitykite
Pradedančiajam – 750 eurų
Vis dėlto panašu, kad į aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas pretendentų stinga ir dėl kitų priežasčių – prasto atlyginimo ir didelio darbo krūvio bei atsakomybės. Aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas V. Laukys portalui LRT.lt kalbėjo, kad jautriausia situacija dėl darbuotojų stokos yra didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
„Ten daugiausia pranešimų, darbų, patikrinimų. Šiandien tų 40 laisvų pareigybių prie beveik 600 bendro etatų skaičiaus departamente galbūt nėra toks didelis skaičius, bet mums didesnį rūpestį kelia tam tikri planai kitiems metams.
Ir Aplinkos ministerija, ir departamentas numatę tam tikrų struktūrinių pertvarkų ir nerimaujame, nes nežinome, kaip ir kokie pokyčiai vyks. Jie gali dar padidinti darbuotojų trūkumą“, – svarstė profsąjungos vadovas.
Pasak jo, šiuo metu tarnybą pradedantis aplinkos apsaugos inspektorius, jei neturi sukaupto stažo, „į rankas“ gauna apie 750 eurų. Tačiau net ir didesnę patirtį turintys inspektoriai dideliais atlyginimais pasigirdi negali – profsąjunga skaičiuoja, kad daugiau nei pusė darbuotojų neuždirba nė 1 000 eurų „į rankas“.
„Tai galima patiems įvertinti, kiek tai daug ar mažai. O darbo krūvis kaip ir policijos – pažeidimai, reikia pritaikyti sankcijas, nuolatinis kontaktas [su pažeidėjais]. Ne pyragėlius pardavinėjame. <...>
Taip pat skaitykite
Gauname pranešimų, priimami sprendimai reaguoti ar nereaguoti, o dažniausiai yra reaguojama. Pavyzdžiui, yra informacija, kad konkrečioje vietoje žmogus žvejoja laiku, kai tai daryti draudžiama, tai faktas, kad reikia važiuoti ir nesvarbu, ar pusnys, ar lietus, ar purvynai – važiuojama ir reaguojama. Nepaisant, kad darbas sudėtingas, sunkus, jis vykdomas“, – aiškino V. Laukys.
Tiesa, AAD internetiniame puslapyje skelbiama, kad mažiausias vidutinis atlyginimas, kurį gauna AAD dirbantys valstybės tarnautojai, 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį buvo 1631 eurai „popieriuje“ arba 1033 eurai „į rankas“. Tokį vidutinį atlyginimą gavo dirbantieji vyresniojo specialisto pozicijoje.
Natūralu, kad žmonės išeina ten, kur gali geriau uždirbti, o ir darbas paprastesnis, mažiau įtampos.
V. Laukys
Profsąjungos pirmininkas taip pat komentavo pastebintis visuomenės suinteresuotumą dažniau pranešti apie matomus pažeidimus. Kasmet, anot V. Laukio, gaunamų pranešimų skaičius auga tūkstančiais, o tai itin padidina darbo apimtis ir inspektoriams. Todėl, pasak profsąjungos vadovo, reikia didinti pajėgumus.
Be to, V. Laukys pasakojo, kad aplinkosaugininkams vis dažniau tenka dalyvauti teismų posėdžiuose, nes jų priimtus sprendimus pažeidėjai skundžia. Anot jo, procesas, kai turi atstovauti valstybei ir būti apipiltas advokatų įvairiausiais klausimais, nėra malonus.
„Aplinkosaugininkai dirba maksimaliai tiek, kiek yra galių. Čia vertina politikai, bet mes atitinkamai reaguojame ir sakome, kad ir darbuotojų trūksta, ir atlyginimai yra maži. Bėda ta, kad dalis darbuotojų migruoja į kitas institucijas, pavyzdžiui, išeina į savivaldą.
Ten jie gauna per kelis koeficientus didesnius atlyginimus. Natūralu, kad žmonės išeina ten, kur gali geriau uždirbti, o ir darbas paprastesnis, mažiau įtampos“, – komentavo profsąjungos lyderis.
V. Laukys sakė manantis, kad kontrolės įstaigose atlyginimai turėtų būti 20–30 proc. didesni nei paslaugas teikiančiose institucijose. Atlyginimų pokyčiai pernai buvo matomi – inspektorių darbo užmokestis vidutiniškai augo apie 20 proc., papildomas finansavimas skirtas ir metų pabaigoje.
Vis dėlto, anot profsąjungos vadovo, girdima informacija, kad po pokyčių atlyginimų fondas bus 5 proc. mažesnis. Apie tai, kaip sakė V. Laukys, aplinkosaugininkų atstovai kalba ir viešai – nerimaujama, kad inspektoriams teks daugiau atsakomybės, bet atlyginimas kils per mažai.
„Tarkime, jei atlyginimas paaugs 100 eurų, bet taip pat išaugs ir krūviai, ar tai adekvatu, ar ne?“, – retoriškai klausė Aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas V. Laukys.
2023-iaisiais uždirbs bent 900 eurų
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas portalui LRT.lt komentavo, kad dirbančiųjų trūksta daugelyje valstybės institucijų, tad ir AAD nėra išskirtinis. Jis pabrėžė, kad valstybės tarnyboje apskritai laisvų darbo vietų gausu.
Atlyginimai kilo ir per šiuos metus (2022-uosius), o kitais metais (2023-iaisiais) turime sutarimą, kad niekas tarp aplinkosaugininkų neuždirbs mažiau nei 900 eurų „į rankas“.
S. Gentvilas
„Kas šešta, kas septinta valstybės tarnautojų vieta neužimta. Trūksta ir verslui, trūksta ir viešajam sektoriui darbuotojų. Tai čia Aplinkos ministerija nėra kuo nors išskirtinė“, – sakė S. Gentvilas.
Ministras teigė nemanantis, kad V. Laukio teiginys apie tai, jog daugiau nei pusė aplinkos apsaugos inspektorių uždirba mažiau nei 1 000 eurų, yra teisingas. Jis taip pat sukritikavo profsąjungos pirmininką, kuris, kaip teigė ministras, turėtų atstovauti ne tik aplinkos apsaugos inspektoriui, bet ir kitų sistemos darbuotojų interesams.
Tiesa, S. Gentvilas taip pat kalbėjo, kad šiemet inspektoriai uždirbs ne mažiau nei 900 eurų.
„Atlyginimai kilo ir per šiuos metus (2022-uosius), o kitais metais (2023-iaisiais) turime sutarimą, kad niekas tarp aplinkosaugininkų neuždirbs mažiau nei 900 eurų „į rankas“. Toks bus minimalus atlyginimas aplinkosaugoje. Tikrai, darbo užmokesčio augimas aplinkosaugos sektoriuje viršija šalies kitų atlyginimų augimą“, – komentavo ministras.
Paklaustas apie 2023-iesiems planuojamus pokyčius, S. Gentvilas teigė, kad norima pereiti prie tikrųjų teršėjų – gamyklų, pramoninių objektų, galinčių užteršti visus ežerus, miestus ar regionus – suvaldymo.
Sutinka – atlyginimai per maži
AAD vadovas Giedrius Kadziauskas portalui LRT.lt sakė sutinkantis su kritika ir dėl aplinkos apsaugos inspektoriams tenkančių krūvių, ir dėl jiems mokamų atlyginimų. Anot jo, krūviai diktuojami, viena vertus, priežiūros sričių, kurios departamentui numatytos teisės aktais.
„Tai reiškia, kad ten, kur Lietuva nusprendžia reguliuoti ir aplinkosaugą saugoti, ten įsijungia priežiūros mechanizmas. Kas priklauso nuo mūsų departamento, tai iš tiesų, kaip mes tuos krūvius valdome ir kaip mes aiškiai ir tiksliai žinome, kur nueiti ir ką patikrinti.
Tokių, kurie yra ant 900 eurų kartelės, yra apie 70 žmonių.
G. Kadziauskas
Tam mūsų vidinė rizikos vertinimo sistema, jeigu ji leidžia mums nusitaikyti tiksliau, į kokias įmones eiti patikrinti, prie kurios upės stovėti, kai yra lašišų nerštas, tai mes tuos krūvius galime valdyti ir sumažinti“, – komentavo G. Kadziauskas.
Kalbėdamas apie atlyginimus jis sakė, kad kaip institucijos vadovas tikrai norėtų, kad AAD darbuotojai uždirbtų daugiau ir kad būtų kuo mažiau žemą atlyginimą uždirbančių žmonių. G. Kadziauskas tikino, kad departamento darbuotojų atlyginimai nuosekliai auga, tačiau jis sakė sutinkantis, kad kai kurie darbuotojai tikrai uždirba per mažai.
„Šiandien vidutinis atlyginimas su mokesčiais yra 2 117 eurų. Nuo kitų metų yra toks planas, kad departamente nebus darbuotojų, kurie gautų mažiau nei 900 eurų [„į rankas“]. Tokių, kurie yra ant 900 eurų kartelės, yra apie 70 žmonių“, – sakė G. Kadziauskas.
Paklaustas apie tai, kokie pokyčiai laukia AAD ir kaip tai paveiks aplinkos apsaugos inspektorių darbą, departamento vadovas kalbėjo, kad numatomi pokyčiai nėra itin dideli, bet labai svarbūs. Pasak G. Kadziausko, siekiama, kad pokyčiai paveiktų tai, kaip dirba inspektoriai.
„Inspektoriai veikia sistemoje. Tam, kad turėtų optimalų krūvį ir galėtų, kai sureaguoja į skundą, padaryti daugiausia savo darbo, jie turi dirbti komandoje. Tai, pirmiausia, su mūsų analitikais ir rizikos vertinimo komanda, kuri iš duomenų, iš mūsų buvusių patikrinimų, gali nuspręsti, kurias įmones ir kokius objektus svarbiausia tikrinti.
Be jokios abejonės, mūsų planuojami veiksmai skirti, kad paliestų kasdienį inspektorių darbą.
G. Kadziauskas
Tada yra mūsų teisininkų komanda, po patikrinimo perimanti inspektorių surinktus duomenis ir vėliau tęsianti tą pažeidimo įvertinimą ir baudos nustatymą, jei tai reikalinga. Trečia, yra komunikacijos ir saugaus aplinkai elgesio skatinimo komanda, ji dar iki atėjus inspektoriui į vietą, konsultuoja mūsų prižiūrimas įmones, kokio elgesio mes tikimės“, – portalui LRT.lt komentavo G. Kadziauskas.
Jis teigė, kad planuojami pokyčiai didžiausios įtakos turės rizikai vertinti ir planuoti bei informavimui ir konsultavimui. Anot AAD vadovo, sustiprinus šias dvi dalis, inspektoriams paliekamos laisvos rankos dirbti savo pagrindinį darbą.
Be to, jau prasidėjęs pakeitimas, kuriuo diegiama vieninga AAD informacinė sistema, palengvinsianti kasdienį inspektorių darbą: „Pradedant nuo pasiruošimo patikrinimui, tada patikrinimas įvykio vietoje, sumažinama dokumentų, kuriuos reikia pildyti ranka, ir kai patikrinimas užbaigiamas, visi dokumentai automatiškai keliaus į informacinę sistemą.
Tuo mes kasdienį inspektorių darbą supaprastiname ir administracinę naštą sumažiname. Be jokios abejonės, mūsų planuojami veiksmai skirti, kad paliestų kasdienį inspektorių darbą.“
