540-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Tik Ukraina gali nuspręsti dėl galimų taikos derybų su Rusija sąlygų, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pakartodamas Aljanso poziciją po prieštaringai vertinamų jo administracijos vadovo pastabų.
„Ukrainiečiai ir tik ukrainiečiai turi nuspręsti, kada bus sudarytos sąlygos deryboms, ir prie derybų stalo, jei derybos galiausiai įvyktų, nuspręsti, koks sprendimas yra priimtinas“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Mūsų užduotis yra juos palaikyti“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas kalbėjo per renginį Arendalyje, mažame jo gimtosios Norvegijos miestelyje, kur šią savaitę susirinko Norvegijos sprendimų priėmėjai.
Prieš dvi dienas tame pačiame renginyje NATO generalinio sekretoriaus asmeninio biuro direktorius Stianas Jenssenasišsakė mintį, kad vienas iš konflikto sprendimo būdų galėtų būti Ukrainos narystė NATO mainais į dalies savo teritorijos perdavimą Rusijai.
Vėliau S. Jenssenas atsiėmė savo pastabas.
„NATO politika nesikeičia, – teigė J. Stoltenbergas. – Remiame Ukrainą dėl [jos] tarptautiniu mastu pripažintų sienų, (...) suvereniteto ir teritorinio vientisumo“.
540-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena
- JAV paskelbė sankcijų subjektams, susijusiems su Rusijos ir Šiaurės Korėjos ginklų sandoriais;
- Ukraina pripažino, kad šiemet negaus F-16 naikintuvų;
- Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimo operacijas mažiausiai 3 fronto sektoriuose, pasistūmėjo į priekį Luhansko srityje ir vakarinėje Zaporižios srityje, nurodo ISW analitikai;
- Nepaisant nuolatinio karo spaudimo, Ukrainai veikiausiai pavyks sukaupti kuro atsargas ir užtikrinti pakankamą kuro tiekimą per žiemos sezoną, nurodo JK gynybos ministerija;
- NATO pareigūnas klaida vadina prieštaringą siūlymą dėl Ukrainos teritorijos iškeitimo į narystę NATO;
- Kremliaus įsteigtas teismas Ukrainos rytinėje Donecko srityje įkalino tris ukrainiečių karius;
- Ukrainos brigada „Azov“ vėl vykdo karines operacijas fronte, ketvirtadienį pranešė pulkininkas Mykola Uršalovyčius;
- NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį akcentavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuvertino Aljansą, kuris rems Ukrainą „iki ji laimės karą“;
- Maskva teigia sėkmingai vykdanti puolimą Donecke.
Rusija lapkritį sudarė sandorį su Iranu, pagal kurį Tatarstano regione bus statoma iranietiškų dronų gamykla, o iki 2025-ųjų vasaros Maskva jau pasigamins 6 tūkst. dronų, praneša slaptus dokumentus gavęs leidinys „The Washington Post“.
Maskva mano, kad tiek dronų užteks užkamšyti Rusijos kariuomenės trūkumams fronte Ukrainoje. Programai vadovauja buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) žvalgybininkas, iš itin vertingų darbuotojų buvo atimti asmens dokumentai, kad jie negalėtų palikti šalies.
Gamykloje bus gaminamas iranietiško „Shahed-136“ drono-kamikadzės variantas, galintis nuskristi virš 1700 km.
Gamykloje bandoma patobulinti senas Irano gamybos technologijas, gaminti dronus gerokai didesniu mastu, nei tai galėdavo daryti Teheranas.
Gamykla įkurta Tatarstano Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, joje jau buvo surenkami Irano perduoti orlaiviai, gaminami tik jų korpusai. Tačiau Vašingtono Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto ekspertai abejoja, kad Alabugos gamykla sugebės pasiekti 6 tūkst. dronų gaminimo tikslą.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: Ukrainian forces continued counteroffensive operations on at least three sectors of the front on August 16 and advanced in western #Zaporizhia Oblast and on the Donetsk-Zaporizhia Oblast border, including liberating the village of #Urozhaine.
— ISW (@TheStudyofWar) August 17, 2023
Latest: https://t.co/yqx2JVardQ pic.twitter.com/uNdzmjfpmK
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 480 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugpjūčio 17 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 256 050 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 329 tankų, 8 398 šarvuotųjų kovos mašinų, 5 169 artilerijos sistemų, 714 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 486 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 314 sraigtasparnių, 4 272 dronų, 1 406 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 7 6141 automobilio, 773 specialiosios technikos vienetų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Apie antradienio įvykius galite skaityti čia.
