539-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. JAV trečiadienį pareiškė, kad Maskvos dronų smūgiai Ukrainos Dunojaus infrastruktūrai rodo, jog Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nerūpi besivystančių valstybių aprūpinimas maistu.
„Tai nepriimtina. Putinui paprasčiausiai nerūpi pasaulinis aprūpinimas maistu“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis nurodė, kad naktinių atakų taikinys buvo uostų ir grūdų infrastruktūra regiono pietuose.
Dėl smūgių į vieną iš Dunojaus upės uostų buvo apgadinti sandėliai ir grūdų saugyklos. Kilę gaisrai buvo likviduoti, aukų nebuvo, sakė O. Kiperis.
„Viename iš Dunojaus uostų priešas apšaudė sandėlius ir grūdų saugyklas“, – sakė jis.
Vašingtonas taip pat paragino Maskvą nedelsiant grįžti prie Juodosios jūros iniciatyvos, dėl kurios iš dalies derėjosi Turkija.
„Kontrastas čia gana ryškus. Mūsų partneriai ukrainiečiai įkvepia pasaulį, o Rusija jį marina badu, pasitelkdama maistą kaip ginklą“, – teigė V. Patelis.
539-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena
- Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Rusijos pajėgos trečiadienio naktį atakavo šalį dronais kamikadzėmis „Shahed“;
- Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) CNN televizijai perdavė įrašą, kuriame užfiksuota kaip eksperimentinis ukrainiečių jūrinis dronas smogia Kerčės tiltu;
- Pirmasis laivas išplaukė iš Odesos jūrų uosto laikinuoju civiliniams laivams skirtu koridoriumi;
- Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimo operacijas mažiausiai 3 fronto sektoriuose, pasistūmėjo į priekį Luhansko srityje ir vakarinėje Zaporižios srityje;
- Per naktinę dronų ataką Odesos srityje nukentėjo vieno iš Dunojaus uostų sandėliai ir grūdų saugyklos;
- Ukrainos gynybos pajėgos išvadavo Donecko srities Urožainės gyvenvietę;
- Rusija beveik neabejotinai pradėjo gaminti savo dronus-kamikadzes, kurių dizainas paremtas iranietiškais „Shahed“ orlaiviais, ir siekia visiškai apsirūpiti tokiais dronais, nurodo JK gynybos ministerija.
JAV stumia Iraną liautis pardavinėti kovinius dronus Rusijai, tai sudaro platesnį „nerašytą sutarimą“ tarp Vašingtono ir Teherano, kuris skirtas deeskaluoti jau ilgai bręstančią branduolinę krizę, praneša leidinys „Financial Times“.
Joe Bideno administracija šį klausimą iškėlė šiemet vykusiuose netiesioginiuose pokalbiuose Katare ir Omane.
Kartu vyko diskusijos dėl apsikeitimo kaliniais, po jų Teheranas perkėlė keturis Irano-JAV piliečius iš kalėjimo į namų areštą.
Irano ir kitos šalies pareigūnai patvirtino, kad JAV siekia, jog Teheranas sustabdytų dronų, jų atsarginių dalių tiekimą Maskvai, kuriuo ši naudoja kare pieš Ukrainą.
„Financial Times“ šaltinis sakė, kad Teheranas jau ne kartą prašė Maskvos liautis naudoti dronus kovos veiksmuose, bet Vašingtonas nori „konkretesnių žingsnių“. Oficialiai Teheranas neigia tiekiantis dronus Rusijai, nors Vakarų stebėtojai fiksuoja tokios ginkluotės siuntas, o ukrainiečiai skelbia numuštų iranietiškų orlaivių nuotraukas.
JAV Valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pažymėjo, kad JAV vykdo strategiją, kuri apima atgrasymą, spaudimą ir diplomatiją, siekiant užtikrinti, kad Iranas nesukurtų branduolinio ginklo, ir turėtų atsakyti už žmogaus tesių pažeidimus bei „dronų suteikimą Rusijai, kuriuos ji naudoja kare prieš Ukrainą“.
Slaptomis derybomis siekiama, kad abi pusės susitartu dėl deeskalavimo priemonių. Iranas turėtų sutikti nesodrinti urano virš 60 proc. ribos, didinti bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energetikos agentūra, nesitaikyti į amerikiečius. Mainais Vašingtonas susilaikytų nuo naujų sankcijų tam tikriems sektoriams ir ne taip griežtai prižiūrėtų kai kurių jau įvestų sankcijų vykdymą. Iranas taip pat nori, kad JAV įtikintų Europos šalis sumažinti spaudimą Teheranui.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: #Ukrainian forces conducted #counteroffensive operations on at least three sectors of the front on August 15 and reportedly advanced in #Luhansk Oblast and western #Zaporizhia Oblast.
— ISW (@TheStudyofWar) August 16, 2023
Latest on #Ukraine: https://t.co/ZkF6lGBuD4 pic.twitter.com/2fSJ9vvJmq
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Rusija nuo praėjusių metų vasario 24 d., kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, iki rugpjūčio 16 d. prarado 255 570 karių.
Į šį skaičių patenka ir 650 Rusijos pajėgų aukų, patirtų per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 4 324 tankų, 8 380 šarvuotųjų kovos mašinų, 5 152 artilerijos sistemų, 714 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 485 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 314 sraigtasparnių, 4 248 dronų, 1 404 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 7 614 automobilių ir degalų cisternų bei 773 specialiosios technikos vienetų.
Apie antradienio įvykius galite skaityti čia.
Atnaujinta 00.01
Žiniasklaida: NATO pareigūnas klaida vadina prieštaringą siūlymą dėl Ukrainos teritorijos iškeitimo į narystę NATO
NATO generalinio sekretoriaus administracijos vadovas Stianas Jenssenas atsiėmė savo ankstesnius komentarus apie tai, kad Ukraina gali atiduoti Rusijai teritoriją mainais į narystę NATO, pranešė Norvegijos laikraštis VG, kuriuo remiasi „Kyiv Independent“.
„Tai buvo klaida“, – sakė S. Jenssenas VG, tam pačiam laikraščiui, kuris dieną prieš tai pranešė apie jo komentarus.
„Tai buvo platesnės diskusijos apie galimus ateities scenarijus Ukrainoje dalis, – patikslino jis. – Neturėjau taip sakyti“.
NATO kanceliarijos vadovo S. Jensseno pareiškimą pats Kyjivas sureagavo itin griežtai. Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad tai aiškiai atitinka „įšaldymo“ scenarijų, kurio taip nori Rusija.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos pirmininko Oleho Nikolenko, tokie pokalbiai yra nepriimtini ir Ukraina neprekiaus savo teritorijomis.
