Antradienio vakarą NATO paskelbė oficialų viršūnių susitikimo Vilniuje komunikatą. Jame patvirtinama, kad Ukrainai nebebus taikomas narystės veiksmų plano (MAP) reikalavimas, tačiau konkretūs žingsniai, kada ir kaip šalis galės tapti Aljanso nare, nenumatomi.
„Mes visiškai palaikome Ukrainos teisę rinktis savo saugumo įsipareigojimus. Ukrainos ateitis yra NATO. Mes patvirtiname 2008 m. susitikime Bukarešte mūsų duotus įsipareigojimus, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į euroatlantinę integraciją peržengė narystės veiksmų plano būtinybę“, – dėstoma komunikate.
Todėl sąjungininkai įsipareigoja remti ir peržiūrėti Ukrainos vykdomas reformas pajėgų bendradarbiavimo, demokratijos ir saugumo srityse. „NATO užsienio reikalų ministrai reguliariai vertins progresą per pritaikytą kasmetinę nacionalinę programą. Aljansas rems Ukrainą šiose reformose ir jos kelyje į narystę ateityje. Mes galėsime suteikti kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkai pritars, kad sąlygos yra pasiektos“, – rašoma komunikate.
Taip pat sąjungininkai susitarė remti tolesnę Ukrainos integraciją į NATO, teikti naujus išplėstinius politinės ir praktinės paramos paketus, įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.
„Tai suteiks bendras konsultacijas, sprendimų priėmimą ir veiklą, veiks kaip krizių konsultavimosi mechanizmas tarp NATO ir Ukrainos“, – pabrėžiama komunikate.
Komunikate pakartojama, kad sąjungininkai smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą, niekada nepripažins Maskvos vykdytos neteisėtos Ukrainos regionų aneksijos ir neleis Rusijai išsisukti nebaudžiamai už įvykdytus karo nusikaltimus bei tarptautinės teisės pažeidimus.
„Rusija privalo nedelsiant sustabdyti šį neteisėtą agresijos karą, liautis prieš Ukrainą naudoti jėgą ir visiškai bei besąlygiškai atitraukti visas pajėgas ir įrangą iš Ukrainos tarptautiškai pripažįstamos teritorijos, taip pat ir teritorinių vandenų“, – pabrėžiama komunikate.
Kitos valstybės taip pat raginamos neteikti pagalbos Rusijos agresijai ir pasmerkti visus ją įgalinančius.
„Ypač Baltarusija, bet taip pat ir Iranas, privalo liautis bendradarbiauti su Rusija ir grįžti prie tarptautinės teisės laikymosi“, – rašoma komunikate.
Jame sveikinama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos parama pastangoms siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, Volodymyro Zelenskio įsipareigojimai tokiai taikai jo paskelbtoje Taikos formulėje.
„Mes esame įsipareigoję pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką, kuri atitinka JT Chartiją, ypač dėl suverenumo, teritorinio integralumo ir nepriklausomybės. Mes pabrėžiame, kad tai negali būti įgyvendinta be Rusijos visiško ir besąlygiško atsitraukimo. Nors raginome Rusiją leistis į konstruktyvias derybas su Ukraina, Rusija neparodė jokio nuoširdaus atvirumo teisingai ir ilgalaikei taikai“, – rašoma komunikate.
Sąjungininkai pabrėžė, kad Rusija intensyvina hibridines atakas prieš NATO ir partnerių šalis, taip pat ir per savo statytinius kišasi į demokratinius procesus, naudoja politinę, ekonominę prievartą, plačias dezinformacijos kampanijas, kenksmingus kibernetinius veiksmus, žalingą Rusijos žvalgybų veiklą.
„Mes didiname savo turimus įrankius kovoti su Rusijos hibridiniais veiksmais ir užtikrinsime, kad Aljansas bei sąjungininkai bus pasirengę atgrasyti bei gintis nuo hibridinių atakų“, – rašoma komunikate.
Papildomos pajėgos rytiniame flange, kurios galėtų būti padidintos iki brigados
Kaip rašoma paskelbtame NATO viršūnių susitikimo komunikate, NATO sąjungininkės dar kartą patvirtino Madrido viršūnių susitikimo metu priimtus sprendimus dislokuoti papildomas kovines pajėgas rytiniame NATO flange, kurios, prireikus, galėtų būti padidintos iki brigados dydžio vienetų.
Teigiama, kad šių pajėgų pagrindą sudarys patikimas ir greitai prieinamas pajėgų sustiprinimas, iš anksto dislokuota įranga ir sustiprintas vadovavimas bei kontrolė.
Šiuo metu yra aštuonios tarptautinės kovinės grupės.
„Mes tęsime savo pastangas įgyvendindami šiuos sprendimus, taip pat demonstruodami savo gebėjimą didinti karinį buvimą per aktyvias ir tiesiogines karines pratybas visame rytiniame Aljanso flange“, – rašoma komunikate.
„Sveikiname vykstančias sąjungininkų pastangas didinti savo buvimą rytiniame NATO flange, kuris dar labiau prisideda prie patikimo atgrasymo ir gynybos. Visos šios pastangos demonstruoja mūsų ryžtą ir pasirengimą ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą“, – teigia sąjungininkai.
Taip pat sutarta įgyvendinti naujos kartos gynybos planus: „Kartu šie planai stipriai pagerins mūsų galimybes ir pasiruošimą atgrasyti ir apsiginti nuo bet kokių grėsmių.“
Dėmesys Baltarusijai
NATO viršūnių susitikimo komunikate dėmesys skirtas ir augančiai grėsmei iš Baltarusijos. Anot NATO vadovų, Baltarusijos parama Rusijos karui yra labai svarbi, nes ji ir toliau teikia savo teritoriją ir infrastruktūrą, kad Rusijos pajėgos galėtų pulti Ukrainą ir tęsti agresiją. NATO vadovai ragina Baltarusiją, taip pat Iraną, nutraukti savo bendrininkavimą su Rusija ir grįžti prie tarptautinės teisės laikymosi.
„Stiprėjanti Rusijos karinė integracija su Baltarusija, įskaitant Rusijos pažangių karinių pajėgumų ir karinio personalo dislokavimą Baltarusijoje, turi įtakos regiono stabilumui ir Aljanso gynybai. NATO išliks budri ir toliau atidžiai stebės įvykius, ypač galimą vadinamųjų privačių karinių bendrovių dislokavimą Baltarusijoje. Raginame Baltarusiją nutraukti piktybinę veiklą prieš kaimynines šalis, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir laikytis tarptautinės teisės“, – rašoma komunikate.
NATO vadovai pasmerkė Rusijos paskelbtą ketinimą dislokuoti branduolinius ginklus ir branduolines sistemas Baltarusijos teritorijoje. Tai, anot jų, dar kartą parodo, kaip pasikartojantys Rusijos veiksmai kenkia strateginiam stabilumui ir bendram saugumui euroatlantinėje erdvėje. „Smerkiame neatsakingą Rusijos branduolinę retoriką ir prievartinius branduolinius signalus. Primename 2022 m. sausio 3 d. paskelbtą penkių branduolinį ginklą turinčių valstybių vadovų bendrą pareiškimą dėl branduolinio karo prevencijos ir ginklavimosi varžybų vengimo. Raginame Rusiją žodžiais ir darbais įsipareigoti laikytis tame pareiškime įtvirtintų principų“, – rašoma komunikate.
Įsipareigojimas dėl 2 proc. BVP gynybai
NATO sąjungininkai viršūnių susitikimo Vilniuje metu gynybai įsipareigojo skirti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekvienais metais.
„Taip elgiamės pripažindami, kad skubiai reikia skirti daugiau [finansavimo], kad galėtume tvariai vykdyti savo, kaip NATO sąjungininkių, įsipareigojimus. (...) Patvirtiname, kad daugeliu atvejų reikės skirti daugiau nei 2 proc. BVP, kad būtų ištaisyti egzistuojantys trūkumai ir patenkinti reikalavimai visose srityse“, – teigiama komunikate.
Sąjungininkai taip pat įsipareigojo bent 20 proc. savo gynybos biudžetų skirti investicijoms į didelę įrangą, taip pat į susijusius tyrimus ir plėtrą.
Pažymima, kad sąjungininkai turi išlaikyti savo technologinį pranašumą ir toliau modernizuoti bei reformuoti savo pajėgas ir pajėgumus, taip pat vykdami integraciją ir atsižvelgdami į inovatyvias technologijas.
Grėsmės iš Kinijos
Komunikate rašoma, kad Kinijos užmojai kelia iššūkių interesams, saugumui ir vertybėms. Priduriama, kad sąjungininkės išlieka atviros konstruktyviam bendravimui su Kinija.
„Toliau susiduriame su kibernetinėmis, kosminėmis, hibridinėmis ir kitomis grėsmėmis, piktavališku naujų ir griaunamųjų technologijų naudojimu“, – sako sąjungininkai.
Tvirtinama, kad Kinija naudoja įvairias politines, ekonomines ir karines priemones tam, kad padidintų savo pasaulinę įtaką ir projektuotų galią, tačiau, anot sąjungininkų, Kinija nėra skaidri dėl savo strategijos, siekių ir karinių pajėgumų didinimo.
Sąjungininkai komunikate teigė, kad Kinijos hibridinės ir kibernetinės operacijos, konfrontacinė retorika ir dezinformacija yra nukreipta į sąjungininkus ir daro žalos Aljanso saugumui.
