NATO viršūnių susitikimas privalo pasiųsti signalą Vladimirui Putinui, kad pilkųjų zonų ir neutraliteto Europoje nebeliks, o Ukraina pradės savo stojimo į Aljansą procesą. „Rusijos kaimynystėje esančioms šalims pavojingiausia laukti NATO prieangyje neturint plano. Tai uždegė Putinui žalią šviesą“, – išskirtiniame interviu LRT.lt sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Ministras pabrėžė, kad Rusijoje artimiausiu metu demokratiniai pokyčiai nevyks ir Maskva išliks grėsme jos kaimynams.
„Turime aiškiai Putinui ir visiems rusams Rusijoje parodyti, kad agresijai ateityje vietos nėra. Tai pagrindinis tikslas, o po to jau galime kalbėti, kokią poziciją Rusija gali užimti Europos saugumo architektūroje“, – kalbėjo politikas.
– Vilniuje prasideda NATO viršūnių susitikimas. Su kokia žinia į jį ateina Estija, ko jūs tikitės?
– Nors yra daug klausimų, Baltijos šalims ir Lenkijai bei visam mūsų regionui itin svarbūs regioniniai gynybos planai. Galiu pasakyti, kad esu gana patenkintas naujaisiais planais, bet dabar svarbu juos įgyvendinti realiais pajėgumais.
Noriu pasveikinti Lietuvą, kad Vokietija nusprendė perkelti visą brigadą, 4 tūkstančius karių, į Lietuvą ilgojoje perspektyvoje, tai labai svarbus sprendimas visam mūsų regionui. Tačiau mes turime daugiau investuoti į gynybą, todėl Estija kitais metais žada tam skirti 3,2 proc. BVP. Ir viršūnių susitikime mes labai garsiai sakome, kad 2 proc. BVP riba turi visiems būti minimali. Net ir šiandien ne visos NATO narės ją siekia, nors mes visi tikrai turime daugiau investuoti į NATO pajėgumus, ypač Europos Sąjungoje.
Netikiu režimo pasikeitimu ten (Rusijoje – LRT.lt), nors būčiau labai laimingas, jei Rusija būtų demokratinė ir taiki kaimynė, bet artimoje ateityje to nematau.
Pagrindinė politinė tema – Ukrainos narystė (NATO – LRT.lt) ir kokiu keliu Ukraina gali ją pasiekti. Dabar tebevyksta diskusijos dėl komunikato juodraštinio teksto, kad NATO sąjungininkai aiškiai suvoktų, jog Ukrainos tapimas NATO nare yra neišvengiamas. Procesas po viršūnių susitikimo turi būti aiškus, turi būti numatyti kiti žingsniai. Žinoma, Ukrainai turi būti užtikrinta ir parama, karinė pagalba, politinis palaikymas, kad ji laimėtų karą.
Todėl mes turėsime užtikrinti Ukrainai ilgalaikius pažadus, paramą, kad šalis laimėtų. Tačiau viltys turi būti realistinės – karas tikriausiai tęsis ilgiau, nei tikėjomės, turime tam ruoštis. Todėl Ukraina sulauks pagalbos paketo.
Estijai tai ne tik Ukrainos ir ukrainiečių paramos klausimas – jie kaunasi ir už mus. Bet tai ir naujos Europos saugumo architektūros sukūrimo klausimas, o joje neturi likti vietos pilkosioms zonoms – pasienyje su Rusija esančių valstybių neutralitetui. Švedija, kuri 200 metų laikėsi neutraliteto, suvokia, kad neutralitetas Europoje nebeveikia. Matome, kad Putinas yra agresorius, o Rusija išliks grėsme ir ateityje, net jei karą laimėsime mes. Turime tai suvokti ir saugoti savo šalis, savo sienas, tam mums reikia naujos saugumo architektūros be pilkųjų zonų. Todėl Ukraina turi priklausyti NATO.
Kada tiksliai tai įvyks, jau kitas klausimas. Tačiau mes turime aiškiai pasakyti, kad tai neišvengiama, ir procesą pradėti dabar. Ukraina jau vykdo narystės veiksmų planą, tuo neabejojama, jie naudoja NATO ginklus, NATO doktrinas ir taktikas prieš Rusiją realiame gyvenime ir kare. Kariškai jie yra labiausiai pažengę, o įstoję į NATO taps vienintele nare, kuri kariavo prieš Rusijos agresiją. Juk tai pagrindinė priežastis, kodėl NATO apskritai buvo sukurtas – gintis nuo potencialios Sovietų Sąjungos agresijos.
Ukrainos narystė ir konkretūs žingsniai tėra dalis, Putinui taip pat turi būti pasiųstas signalas, kad pilkųjų zonų nebeliks. Rusijos kaimynystėje esančioms šalims pavojingiausia laukti NATO prieangyje neturint plano. Tai uždegė Putinui žalią šviesą – matėme tai Sakartvele 2008-aisiais, šalis tebėra okupuota, matėme tai 2014-aisiais Ukrainoje. Privalome suvokti, kad atvesdami Ukrainą į NATO apsaugome savo teritorijas.
– Tačiau Estija nemano, kad Ukraina turėtų būti pakviesta prisijungti prie Aljanso jau šiame susitikime, kaip kurį laiką buvo girdima iš Lietuvos pareigūnų?
– Mūsų ir Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, dar kelių sąjungininkų pozicijos sutampa. NATO mes esame vieninga grupė ir ieškome daugiau argumentų derėtis bei išaiškinti, kodėl taip svarbu, kad Ukraina taptų nare.
Klausimų kelia tiksli formuluotė – ar tai bus pakvietimas, ar aiškaus kelio nubrėžimas – dabar prie to ir dirba mūsų komandos. Tačiau mes suvokiame, kad privalome pasiųsti aiškią žinutę, jog Ukrainos narystės procesas prasideda dabar. Kada šalis taps visateise nare, pamatysime, būsime laisvi tai nuspręsti kartu su ukrainiečiais. Bet žinia turi būti aiški – šalies narystė neišvengiama ir prasideda dabar. O toliau turi būti tokie ir tokie žingsniai.
– Užsiminėte apie ateities Europos saugumo architektūrą. Vakaruose yra teigiančių, kad joje neišvengiamai turės dalyvauti ir Rusija. Kaip manote, ar taip ir bus, ar struktūra įmanoma be Rusijos?
– Manau, Rusija liks grėsme. Atvirai, netikiu režimo pasikeitimu ten, nors būčiau labai laimingas, jei Rusija būtų demokratinė ir taiki kaimynė, bet artimoje ateityje to nematau.
Privalome nustumti Rusiją atgal į jos ribas ir užtikrinti, kad ji ten ir liktų. Toliau jiems (Rusijos visuomenei – LRT.lt) spręsti, ar jiems patinka gyventi su Putino diktatūra. Negalime ieškoti taikos bet kokia kaina, privalome karą užbaigti pergalingai, turime atkurti tarptautinę teisę, Putiną ir jo marionetes pasodinti į teisiamųjų suolą dėl agresijos nusikaltimų. Niekas neturi turėti imuniteto nuo agresijos nusikaltimo, kaip dabar šalių lyderiai gali. Tai turi pasikeisti.
Taip pat turime priversti Rusiją atlyginti žalą. Estijos Vyriausybė sukūrė teisinį sprendimą, kaip galima panaudoti įšaldytą (Rusijos – LRT.lt) turtą. Mes šį sprendimą rudenį patvirtinsime parlamente ir tapsime pirmąja šalimi Europoje, bet, tikiuosi, kiti seks įkandin. Turime aiškiai Putinui ir visiems rusams Rusijoje parodyti, kad agresijai ateityje vietos nėra. Tai pagrindinis tikslas, o po to jau galime kalbėti, kokią poziciją Rusija gali užimti Europos saugumo architektūroje.
Putinui taip pat turi būti pasiųstas signalas, kad pilkųjų zonų nebeliks. Rusijos kaimynystėje esančioms šalims pavojingiausia laukti NATO prieangyje neturint plano.
Dabar jokios derybos ir bendradarbiavimas pagal Putino sąlygas nėra įmanomos, turime sekti pernai prezidento Zelenskio išdėstytais punktais (dėl derybų su Rusija ir taikos siekimo – LRT.lt). Ir turime nuolat remti Ukrainą, nes taip remiame savo pačių ateities saugumą. Man tai akivaizdu.
– Kalbant apie naujuosius gynybos planus, pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad viršūnių susitikime Kanada pažadės dislokuoti daugiau karių Latvijoje, Lietuva taip pat turi Vokietijos pažadą dėl brigados dislokavimo. Ar Estija taip pat siekia daugiau karių „ant žemės“, ar renkatės kitą kelią?
– Mes jau turime daugiau karių, bet detaliau planų nekomentuosiu. Galiu pasakyti viena – esu patenkintas tuo, ką turime. Kaip minėjau, dabar svarbu planus įgyvendinti realiais pajėgumais.
Žinoma, regioninis bendradarbiavimas yra svarbiausia. Pirmiausiai turiu omeny oro gynybą, kurią privalome organizuoti su visomis Baltijos šalimis ir Lenkija. Taip pat svarbu, kad Švedija taptų visateise NATO nare, nes tai pavers Baltijos jūrą vidiniu Aljanso ežeru, šioje srityje mūsų pajėgumuose visada žiojėjo skylė.
Turime daug galimybių gerinti savo gynybą, tiesiog turime į tai daugiau investuoti, tai galioja ir visam NATO. (...)
– Tačiau neseniai buvo pranešta, kad Latvija ir Estija pirks vienokias oro gynybos sistemas, o Lietuva – kitokias. Kaip tuomet kalbėti apie jų suderinamumą?
– Smulkmenų nežinau, tačiau bendrų karinės įrangos įsigijimų srityje mes judame pirmyn, štai dabar perkame įrangą kartu su Latvija. Tačiau esu užtikrintas, kad Lietuvos ir kitų NATO narių oro gynybos sistemos veiks kartu. Nėra taip, kad visi perka jas atskirai, jos juk atitinka NATO standartus, privalo atitikti. Tai man nerimo nekelia.
