Po Rusijos invazijos padidėjęs Amerikos karinis įsitraukimas Europoje – laikinas, ekspertai Vašingtone prognozuoja, kad Amerika toliau vis daugiau dėmesio skirs Kinijai. Nors dėl Rusijos NATO beveik vieningas, požiūris į Kiniją, kurią Amerika laiko didžiausiu kariniu iššūkiu ir grėsme, gali tapti išbandymu Amerikos ir Europos santykiams.
Baltuosiuose rūmuose – pasirengimas Vilniui, uždari susitikimai. Esminis – su Vokietijos gynybos ministru.
Per susitikimą su svarbiausia kontinentinės Europos valstybe, Baltieji rūmai pabrėžė ne tik pasirengimą Vilniaus NATO viršūnių susitikimui, bet ir bendradarbiavimą Ramiojo vandenyno regione atremiant Kinijos iššūkius. Tai daug sakantis pavyzdys.
„Jungtinės Valstijos norėtų išplėsti geografinį NATO vaidmenį, kad Aljansas darytų daugiau atremdamas Kiniją, bet dalis sąjungininkų Europoje į tai žiūri skeptiškai“, – sako CNAS transatlantinio saugumo programos analitikas Nicholas Lokkeris.
Amerikos ir Europos Aljansą išbandys istorinis interesų lūžis: ko gero, pirmą kartą Amerikos istorijoje, didžiausią strateginį saugumo iššūkį Vašingtonas mato ne Europoje.
„Milžiniškas karinis pranašumas, kurį turėjome prieš Kiniją dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje, nyksta“, – mini RAND korporacijos viceprezidentas Andrew Hoehnas.
Pasak buvusio aukšto Pentagono pareigūno, artėja Amerikos ir Kinijos karinių pajėgumų susilyginimas.
„Arba dar blogiau. <...> Egzistuoja amerikietiškas būdas kariauti – ir Kinija jį perprato“, – sako jis.
Klausimas Europos šalims: kaip jos prisiderins prie pasikeitusio Amerikos interesų ir grėsmių suvokimo?
„Neįtikėtinai reikšminga, kad Pentagono išleistoje nacionalinės gynybos strategijoje, net ir vykstant karui Ukrainoje, Kinija nurodoma kaip pagrindinis išbandymas, o Ramusis vandenynas – kaip svarbiausias regionas“, – komentuoja JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas Ely Ratneris.
Jame Amerika atsverti Kinijai formuoja naujas sąjungas: tai Trišalio saugumo paktas AUKUS, tai Keturšalio saugumo dialogas (QUAD), tai bazės Filipinuose. Tai tostai Vašingtone už Kinijos oponentę Indiją.
„Stebite strategijos vystymąsi, kuri stato Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną į patį ateities centrą“, – nurodo JAV prezidento patarėjas Kurtas Campbellas.
Kai svarbiausia Šiaurės Atlanto aljanso narė sako, kad planuoja mažiau dėmesio skirti Šiaurės Atlantui; tokio Aljanso laukia pasirinkimai.
„Tai, ką matome dabar, kad Amerika padidino karinį įsitraukimą Europoje, – išimtis iš ilgalaikės tendencijos. Jungtinės Valstijos toliau kryps Ramiojo vandenyno regiono link“, – teigia N. Lokkeris.
Tad prieš metus NATO pirmą kartą oficialiame Aljanso strategijos dokumente Kiniją įvardijo kaip iššūkį, svarsto kitą žingsnį – atidaryti pirmą NATO atstovybę Azijoje, Japonijoje.
Tokijas ir pats tiesia ranką Vakarams, permąstydamas padėtį Pekino šešėlyje.
„Jei padėtis leis, planuoju dalyvauti NATO lyderių susitikime Lietuvoje, kur buvau pakviestas“, – sako Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida.
Bet europiečiai dėl Aljanso atstovybės Tokijuje nesutaria, ką jau bekalbėti apie tai, ar padėtų Taivanui gintis nuo Kinijos.
„Spaudimas NATO daryti daugiau siekiant atremti Kiniją gali augti, valdžią Jungtinėse Valstijose perėmus respublikonams“, – komentuoja N. Lokkeris.
Tai karšta diskusija Vašingtone: vieni norėtų Europą priversti rinktis, kiti ramina – tokios būtinybės nėra.
„Manau, Jungtinės Valstijos gana pajėgios išlaikyti tvirtus interesus ir veikimą, tuos interesus remiant tiek Europoje, tiek Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Nežiūriu į tai kaip į „arba-arba“ iššūkį“, – nurodo F. Krameris.
Anot kitų, Amerikos ir Europos ryšys naujame strateginiame etape gali tapti net ir tvaresnis, bet pirmoji sąlyga iš Vašingtono perspektyvos – Europai perimti daugiau naštos – daugiau investuoti į savo saugumą.
