Kitą savaitę Aljanso susitikime Vilniuje bus rengiamas ir slapčiausias iš formatų – NATO branduolinės gynybos planavimo grupė. Kremliaus sprendimas sustabdyti naujosios strateginės ginkluotės mažinimo sutartį ir dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje rodo, kad Rusija pažeidė nerašytą susitarimą.
Net šalčiausiomis Šaltojo karo dienomis iš Kremliaus tokios branduolinio grasinimo retorikos nebuvo girdėti. Bet net ir tokiame fone – pirmaisiais Rusijos invazijos Ukrainoje metais – JAV ir Rusija, dvi daugiausia branduolinių ginklų turinčios valstybės, nors ir kaltindamos viena kitą pažeidimais, laikėsi braškančiu likusių susitarimų, dalijosi informacija apie savo branduolinę veiklą.
Dalyvavimą naujojoje Strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sustabdė likus trims dienoms iki invazijos metinių.
Ją padėjusios suderėti buvusios JAV valstybės sekretoriaus padėjėjos teigimu, sulaužyta nuo Kubos raketų krizės nusistovėjusi tvarka: kad ir kokie nesutarimai būtų tarp Vašingtono ir Maskvos – nepainioti žmoniją išnaikinti galinčio ginklo.
Be to, nors apčiuopiamų įrodymų dar nėra, Rusija taktinius branduolinius ginklus skelbia perkelianti į Baltarusiją.
„Žinau, kad Lietuvai, Lenkijai ir kitoms Baltijos šalims atrodo, kad grėsmė artėja. Vis dėlto, Rusija turi pakankamai raketų atakos spindulyje, galinčių branduolines galvutes nuskraidinti į bet kurią Europos sostinę per kelias minutes. Taigi, tai nėra didelis pokytis kariniu požiūriu. Bet be abejonės – žingsnis pavojingas ir destabilizuojantis“, – sako vyriausioji JAV derybininkė „New START“ sutarčiai Rose Gottemoeller.
Kaip reaguoti į eskalaciją, Vilniuje spręs NATO branduolinės gynybos planavimo grupė – slapčiausia iš visų Aljanso grupių, įkurta 1966 metais, JAV nusprendus dalytis branduolinio karo planais su sąjungininkais.
Įprastai Aljansas neatsako į V. Putino gestus tuo pačiu, pabrėžia buvęs NATO pareigūnas.
„Manau, kad NATO labai tyliai ir ramiai demonstruoja, kad yra branduolinis Aljansas, rengdamas branduolines konsultacijas, kasmetes branduolinių bazių sistemų pratybas Europoje, skraidindama į Europą amerikiečių strateginius bombonešius, tokius kaip B-2 ar B-52, ne su branduoliniais ginklais, bet tiesiog norėdama parodyti savo pajėgumus“, – aiškina „Chatham House“ asocijuotasis bendradarbis, buvęs NATO atstovas Jamie Sheas.
Kad ir kaip baigsis Rusijos invazija, Kremliui prireiks laiko, kad atstatytų Ukrainoje nusilpusią kariuomenę. Tad ilgainiui, prognozuojama, Maskva bus dar labiau priklausoma nuo branduolinės jėgos demonstravimo.
„NATO yra palankioje pozicijoje, nes karinių galvučių komponentų modernizacija iš esmės baigta. Dabar viskas priklausys nuo to, ar NATO narės Europoje užbaigs naikintuvų F-35 pirkimus, dėl kurių susitarė. Naikintuvai dvejopo naudojimo ir leistų panaudoti šiuos ginklus, jei to prireiktų susiklosčius kritinėms aplinkybėms“, – teigia R. Gottemoeller.
Lenkijai šie naikintuvai jau gaminami, o Varšuva Aljanso prašo juos apginkluoti branduoliniais ginklais. Lenkijos premjero matymu, į Kremliaus strategavimą, artinant branduolinį arsenalą prie mūsų sienų, negali likti neatsakyta.
