„Svarbu, kad Rusija pajustų – liko nedaug“: ko laukti iš Ukrainos kontrpuolimo?

„Planai myli tylą“ ir prie lūpų nutildomai pridėtas pirštas – pastarųjų savaičių ženklai iš Ukrainos, kalbant apie ilgai lauktą kontrpuolimą. Kyjivas praneša apie atsiimtas teritorijas, o Maskva stengiasi laimėjimus sumenkinti, kalbėdami apie tariamus Ukrainos nuostolius. Kontrpuolimas jau prasidėjo, tačiau didžiausi įvykiai mūsų dar laukia, LRT.lt teigė Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) tyrėjas Tony`is Lawrence`as.

Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad ukrainiečiai pradėjo savo „nesėkmingą puolimą“. Į šiuos pareiškimus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo sekmadienį gūžtelėdamas pečiais.

„Įdomu, kad Putinas kalbėjo apie mūsų kontrpuolimą. Svarbu, kad Rusija jį pajustų, pajustų – liko nedaug“, – tikino Ukrainos prezidentas ir pridūrė, kad šalyje iš tiesų vyksta „kontrpuolimo veiksmai“, tačiau padėties karo lauke nekomentavo.

Tirštas karo ir tylos rūkas virš Ukrainos kontrpuolimo artimiausiu metu neprasisklaidys, tikina LRT.lt kalbinti ekspertai.

Diversijos ar tikrasis kontrpuolimas

Ukrainos pavasarinis kontrpuolimas buvo laukiamas ir aptarinėjamas. Pirmojo kontrpuolimo sėkmė įkvėpė visuomenę tikėti, kad ir antras skins tik pergales, tačiau, ukrainiečių teigimu, niekas nematė, kiek tada buvo nesėkmingų bandymų atsiimti Chersoną, todėl dabar nereiktų tikėtis vien teigiamų naujienų. Kyjivas stengėsi malšinti Vakarų lūkesčius ir pabrėžė, kad Ukrainai reikalinga pagalba ir parama, kuri padėtų pasiekti daugiau – atsiimti teritorijų ir išgelbėti gyvybių.

Gegužę LRT.lt kalbinta Ukrainos misijos prie NATO ambasadorė Natalija Halibarenko teigė, kad tarptautinių partnerių prašoma kantrybės ir nedidinti spaudimo Kyjivui dėl rezultatų.

„Tai sudėtinga situacija, negali vienas kontrpuolimas nulemti karo eigos, gali būti keli kontrpuolimai (...). Kontrpuolimas bus svarbus, bet nesuveskime visko tik į jį, net jei išlaisvintų teritorijų dydis nebūtų toks įspūdingas“, – tada sakė ambasadorė.

Iki pat kontrpuolimo pradžios Ukraina prašė supratingumo ir mažino Vakarų viltis, kad tai gali būti paskutinis žingsnis iki Kyjivo pergalės. Dabar kalbant apie kontrpuolimą, Ukraina prašo tylos, kuri neatskleistų jų planų, nors nerimą kelia dabar plintantys įrašai, kuriuose užfiksuota kovos lauke deganti Vakarų technika ir skelbiama apie esą jau nesėkmingą Ukrainos kontrpuolimą.

V. Putinas ir kiti Rusijos valdžios pareigūnai vis dažniau kalba apie tariamus Ukrainos pajėgų patiriamus praradimus, kurie „artėja prie katastrofiško lygio“.

„Tai masinis kontrpuolimas, kuriam naudojami strateginiai rezervai, paruošti šiai užduočiai“, – savo susitikime su propagandistais sakė V. Putinas.

T. Lawrence`as kalbėdamas su LRT.lt pabrėžė, kad dabar sunku pasakyti, kas vyksta mūšio lauke. Galbūt iš tiesų galime matyti ryškėjančias kontrpuolimo kryptis, o galbūt kaip tik matome Kyjivo diversijas, kuriomis siekiama suklaidinti priešą ir to dar negalima netgi pavadinti tikru kontrpuolimu.

„Kad geriau suprastume, kas vyksta dabar, galime tik laukti, kas vyks artimiausiomis savaitėmis“, – pabrėžia jis.

Ukrainos karo ekspertas Olehas Ždanovas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ tikino, kad prasidėjo pirmasis kontrpuolimo etapas, kai suplanuotos operacijos vykdomos iki bataliono ar kuopos lygio, o didžiajam kontrpuolimui vis dar ruošiamasi.

„Pagrindinis klausimas – ar birželio viduryje ir pabaigoje Ukrainos kariuomenei pavyks pralaužti daugiasluoksnes Rusijos gynybines linijas ir pasiekti operatyvines pergales. Tai dar neaišku“, – apie laukiančius įnirtingus mūšius LRT.lt sakė Latvijos nacionalinės gynybos akademijos Saugumo ir strategijos centro direktorius Toms Rostoks.

Pagrindinis tikslas – Krymas ar Donbasas?

Ukrainoje vyksta puolimas pietų ir rytų kryptimis. Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar tikino, jog Rusija daro viską, kad išlaikytų savo pozicijas – naudoja oro atakas, artileriją, minuoja teritorijas.

Kiekvieną dieną Ukraina praneša apie išlaisvintus kaimus Zaporižios ir Donecko srityse, nerimsta kovos Bachmute, čia skelbiama apie kasdien atkovojamus kelis šimtus metrų. Tačiau tokias pergales analitikai linkę vertinti atsargiai, nes jos kol kas nėra lemtingos.

„Ukrainos pajėgoms pavyko išlaisvinti kelias vietoves, tačiau kalbėti apie proveržį dar per anksti“, – LRT.lt tikina Varšuvos instituto Eurazijos programos direktorius Grzegorzas Kyczynskis.

NEW: #Ukrainian forces continued #counteroffensive operations in at least three directions of the front and made further limited territorial gains on June 13.

Latest on #Ukraine w/ @criticalthreats: https://t.co/8JcQioF3T2 pic.twitter.com/4ZjeMGbjSA

— ISW (@TheStudyofWar) June 14, 2023

Didžiausią iššūkį Ukrainos pajėgoms kelia Rusijos turimos gynybos linijos, kurios išdėstytos keliomis eilėmis, todėl vienos iš jų pralaužimas dar nereiškia Rusijos pajėgų palaužimo.

Ukrainos kontrpuolimo sėkmė ypač priklauso ir nuo to, kiek Rusija turės resursų savo praradimams kompensuoti ir galės skirti likusių rezervų stiprindama Ukrainos puolimo kryptimis esančias pajėgas.

„Maskvos sprendimus neabejotinai sunkina tai, kad ukrainiečiai vienu metu puola keliomis kryptimis ir vis dar turi didelę dalį, jei ne didžiąją dalį, savo pajėgų, specialiai parengtų kontrpuolimui“, – pabrėžia G. Kyczynskis.

Dabar Ukrainos kontrpuolimas vyksta tomis kryptimis, kur Rusijos gynybiniai pajėgumai yra mažiausi, todėl galimi didesni laimėjimai, o kartu vykdoma žvalgyba. Dabar matomos kryptys pasirenkamos ir dėl siekio suklaidinti rusus, kur vyks didžiausias ir, kaip manoma, svarbiausias puolimas.

„Jei Ukraina siekia išlaisvinti visas okupuotas teritorijas, ji turi pulti keliomis kryptimis, tačiau pietinė yra svarbiausia, nes ji gali sudaryti prielaidas pulti Krymą“, – tikina T. Rostoks.

Tokią tikimybė neatmetama dėl atkaklių kovų, vykstančių Zaporižios srityje. V. Zelenskis ir kiti Ukrainos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad Ukraina siekia atsiimti ir dar 2014 metais užimtą pusiasalį, kuris Rusijai taip pat svarbus.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR teigė, kad Ukraina netgi šiuo kontrpuolimu nori izoliuoti pusiasalį ir neutralizuoti ten esančius tolimojo nuotolio ginklus.

Kiti ekspertai mano, kad vienas iš svarbiausių kontrpuolimų tikslų gali būti Luhansko ir Donecko sritys. Tam, kad būtų suduotas smūgis šioms sritims, Bachmuto atsiėmimas būtų logiškas žingsnis, tačiau dabar čia vykstančios kovos labiau vertinamos kaip simbolinės, siekiant sumenkinti rusų pergales.

„Gana greitas Bachmuto atsiėmimas parodytų, kad Rusija negali išlaikyti okupuotų miestų. Taigi Bachmutas pirmiausia yra svarbus dėl politinės vertės, kurią jam suteikė Rusija“, – sako T. Rostoks.

Jis pabrėžia, kad Rusija, nors ir buvo pasiruošusi kontrpuolimui, tačiau galima neabejoti, kad jos kariuomenė negali priešintis ilgalaikėms ir gerai parengtoms kontrpuolimo operacijoms, o tai kelia paniką pačių rusų gretose.

Buvo svarstoma, kad siekdami apsaugoti savo pozicijas rusai sunaikinto Kachovkos užtvanką, tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai abejoja, kad šiame karo etape Ukraina svarstė vykdyti didelį puolimą per Dnieprą.

„Būtų sunku vykdyti tokį puolimą, tačiau dar svarbiau, kad ukrainiečiai puikiai žinojo, kad rusai gali susprogdinti užtvanką“, – teigia G. Kyczynskis.

Tačiau net jei Ukraina ir neketino šia kryptimi pulti, tai galėjo turėti įtakos, nes Kyjivas turėjo skirti išteklius ir dėmesį gelbėti civilius iš užsemtų teritorijų.

Socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai, kuriuose buvo matoma, kaip kariuomenės naudojami dronai nukentėjusiems asmenims skraidino geriamą vandenį, o pagalbos tarnybos, prie kurių prisidėjo ir kariai, evakuojant gyventojus buvo nuolatos apšaudomos rusų pajėgų.

Politinių pokyčių siekis

Kontrpuolimu siekiama ne tik atsiimti Rusijos laikinai okupuotas teritorijas, jis skirtas įtikinti Vakarus toliau remti Kyjivą ir įtikinti, kad Ukraina gali pasiekti visišką pergalę šiame kare.

Tokius tikslus siekia sužlugdyti Rusija, kuri skelbia apie per kontrpuolimą esą sunaikintą Vakarų techniką – tankus „Leopard“, šarvuočius „Bradley“ bei oro gynybos sistemas. V. Putinas antradienį skelbė, kad esą Ukraina prarado 25–30 proc. gautos Vakarų paramos, įskaitant 160 tankų.

G. Kyczynskis primena, kad dažniausiai didžiausi nuostoliai ir yra pasiekiami pirmajame etape, kai bandoma prasiveržti pro priešo gynybines linijas, o kituose etapuose šie praradimai turėtų būti mažesni.

„Dabartinis Ukrainos pusės nuostolių lygis tikrai nėra priežastis nevilčiai“, – pritaria T. Rostoks.

Kartu kontrpuolimas gali būti skiriamas ir politiniams tikslams, pavyzdžiui, užimti stipresnes pozicijas galimose taikos derybose su Rusija, įsitikinęs G. Kyczynskis.

„Reikia priversti V. Putiną suprasti, kad šis karas gali trukti ne taip ilgai, kaip jis planuoja, o tai priverstų jį apsvarstyti derybų galimybę“, – įsitikinęs Varšuvos instituto ekspertas.

Tačiau jis gali dėti pamatus ir politiniams pokyčiams pačiame Maskvos režime. Jau dabar ryškiai matomas „Wagner“ grupės savininko Jevgenijaus Prigožino piktinimasis Rusijos valdžia dėl jos neveiksnumo.

Rusijos televizijos NTV eteryje gegužės pabaigoje politikas Borisas Nadeždinas ragino 2024 metais išrinkti naują prezidentą, siekiant atkurti normalius santykius su Europa, kurie nutrūko pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Jungtinės Karalystės žvalgyba įvertino tai kaip netikėtą pareiškimą, žinant režimo priemones riboti jį kritikuojančią informaciją.

Įtampą Rusijoje rodo ir tai, kad V. Putinas stengiasi nuolatos sumenkinti Ukrainos laimėjimus ir kartu pabrėžti, kad Rusija ne tik kad nepralaimi, tačiau jai nereikės ir naujos mobilizacijos bangos, kuri galėtų sulaukti didelio pasipriešinimo visuomenėje.

„Ukrainos puolimu siekiama sukurti politinį poveikį Rusijoje – arba esminius pokyčius Rusijos politinės sistemos viršūnėse, arba V. Putino ir jį supančių žmonių pozicijų pasikeitimą“, – teigia T. Rostoks.

Ekspertai sutinka, kad šis Ukrainos kontrpuolimas tikrai nebus paskutinis, nes Kyjivo kontroliuojamos ginkluotosios pajėgos dar nėra itin stiprios tai padaryti.