„Pirmo etapo užduotis – išsiaiškinti priešo gynybą, taip pat nustatyti jo silpnas vietas“, – taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ apie prasidėjusį kontrpuolimą sako Ukrainos atsargos pulkininkas ir karo analitikas Olegas Ždanovas. Pašnekovas neatmetė tikimybės, kad pergalė bus pasiekta šiemet, tačiau viskas priklauso nuo Ukrainai reikalingos ginkluotės, kurią tiekia Vakarai.
– Ukrainos prezidentas praėjusį šeštadienį patvirtino, kad kontrpuolimas prasidėjo, bet vis dėlto Ukraina juk dar nesulaukė visos kontrpuolimui reikalingos ginkluotės: naikintuvų, tankų, tolimojo nuotolio raketų. Ar viskas, kas vyksta, yra visiškai pagal Ukrainos karinių pajėgų planą? Ar vis dėlto buvo kažkoks sąjungininkų spaudimas, galbūt net primenant, kad kitu atveju paramos gali mažėti, jeigu kontrpuolimas nebus pradėtas šiuo metu?
– Aš nemanau, kad parama priklauso nuo kontrpuolimo sėkmės arba jo paties. Čia daugiau geopolitikos klausimas nei karinės sėkmės klausimas. Vakarų partneriai tikisi būtent geopolitinės Ukrainos pergalės. Mums šis karas yra karas, kai mes netgi iki taktinio lygio, paprasto kareivio lygio viską žiūrime, o partneriams, jeigu parama nutrūksta, tai geopolitinis pralaimėjimas Europos kontinente ir tarptautinėje erdvėje.
– Bet šiuo metu, pavyzdžiui, tie patys naikintuvai Jums yra gyvybiškai reikalingi. Ar galima be jų apsieiti bent jau pradžioje?
– Aš pasakysiu taip – naikintuvai tiesiogiai daro didelę įtaką mūsų ginkluotosioms pajėgoms, žuvusių karių skaičiui, ar mūsų žuvusių karių skaičius padidės, ar sumažės <...>. Tačiau šiandieninį kontrpuolimą, kiek aš suprantu, mūsų generalinis štabas planavo neatsižvelgdamas į Vakarų naikintuvų tiekimą, tačiau atsižvelgdamas į tą ginkluotę, apie kurią mes kalbėjome anksčiau dar nuo Ramšteino vasario mėnesio susitikimo. Tai įvyks paprasčiausiai lėčiau ir mums reikės įdėti daugiau pastangų, bet tai vyks nepaisant nieko, ar yra naikintuvų, ar ne.
– Ar pirmuosius mūšius jau galima laikyti tuo tikruoju kontrpuolimu, ar tai dar yra nedidelio masto puolamieji, tokie tarsi parengiamieji veiksmai? Tai tik batalionų mūšiai, ar jau ir brigadų?
– Tai batalionų mūšiai. Tai pirmas etapas. <...> Mes galime konstatuoti, kad kontrpuolimas jau prasidėjo, kaip paprastai tokiais atvejais būna, operacijos suplanuotos iki bataliono lygio, iki kuopos lygio. Šie padaliniai dabar kovoja ir šio pirmo etapo užduotis – išsiaiškinti priešo gynybą, taip pat nustatyti jo silpnas vietas. Dabar iš esmės mes ruošiame placdarmą pagrindinėms jėgoms pulti. Taigi, ruošiamės dideliam kontrpuolimui.
– O kokias Jūs darytumėte išvadas po pirmųjų šitų kontrpuolimo dienų? Kaip jį vertinti? Jūs ką tik užsiminėte ir apie galimus nuostolius, rusai giriasi sunaikinę „Leopardus“ ir „Bradlius“, nuostolius patvirtina ir CNN. „The Economist“ rašo, kad yra skaičiuojama ir nemažai karių žūčių.
– Ne, žūčių skaičius rusų armijoje kelis kartus didesnis, nepaisant to, kad jie ginasi. Reikia pažymėti, kad jie inžineriškai pasiruošę, tačiau kariai nenori žūti Ukrainos žemėje. Štai, kas yra svarbiausia, – nėra moralinio, psichologinio nusiteikimo kovoti iki pat galo, iki pabaigos, iki mirties, todėl rusų nuostoliai kelis kartus didesni negu Ukrainos. Technikos nuostolių, galiu pasakyti, yra. Mes žinome, kad karas – tai abipusis procesas ir pagrindinis kiekvieno mūšio tikslas – sunaikinti priešą. Todėl į visus šiuos klausimus irgi atsižvelgiama planuojant operacijas, yra planuojamos žūtys ir technikos nuostoliai.
Beje, JAV jau pareiškė, kad kompensuos tuos pačius „Bradley“, mes tikimės, kad ir Vokietija atsilieps ir kompensuos mums karinius nuostolius, tuos prarastus „Leopardus“ ir kitą vokiečių techniką, jeigu jos negalima suremontuoti. Ramšteino metu bus nagrinėjamas klausimas, kaip juos remontuoti ir kaip kompensuoti tą techniką, kurią prarandame, tačiau mūsų kariškiai mano, kad pas mus gana gerai išvystyta lauko mūšių medicina ir mes galime kompensuoti nuostolius, be reikalo nerizikuojame mesdami karius į betikslį mūšį.
– Pone Ždanovai, suprantame, kad apie kontrpuolimo planus garsiai nėra kalbama, bet ar Jūs galėtumėte pasakyti, kokiomis dabar kryptimis jis vyksta ir ar galima sakyti, kad kryptis yra labiau į Azovo jūros pusę, t. y. ar planas atsiimti Azovo jūrą, atkirsti nuo jos Rusiją šitame etape yra tikėtinas?
– Aš taip pasakysiu – tai pagrindinis kontrpuolimo uždavinys ir čia iš esmės nesvarbu, bent jau šiandien, kokiu maršrutu mes eisime – arčiau prie Dnipro ar kažkur prie Berdiansko ir Mariupiolio per vidurį, ar atvirkščiai – arčiau prie valstybės sienos už Mariupolio. Pagrindinis kontrpuolimo uždavinys – išeiti į Azovo jūrą. Tai pagrindinis uždavinys <...>. Beje, aš suprantu, kad šiandien dar nėra tiksliai nustatyta, kur bus pagrindinis smūgis, todėl tie paruošiamieji mūšiai, pirmas etapas, ir vyksta, yra ruošiamas placdarmas pulti, bet mes orientuojamės į Azovo jūrą.
– Buvo girdėti tokių kalbų, kad rusai gali mėginti, pralaužę užtvanką, užlieti ir Kyjivą, kaip jie padarė su Kachovkos užtvanka. Bet Kyjivo atveju aukų būtų labai daug. Ar dabartinėmis sąlygomis tą padaryti įmanoma? Nes Kachovka buvo rusų rankose, o Kyjivas, laimė, ne. Tai ar iš išorės galima tokia diversija šiuo metu?
– Ne, aš manau, kad tokios diversijos tikimybė beveik lygi nuliui ir ne tik kalbant apie Kyjivo hidroelektrinę, bet ir Dnipro hidroelektrinę. Šias stotis kontroliuojame mes, jas saugome ir šiandien, net jeigu numatytume, kad ten bus kažkokios diversinės grupės, ten atvežti tiek daug sprogmenų, žmonių paprasčiausiai neįmanoma fiziškai. Todėl mes neatmetame galimybės, kad jų diversinės grupės veiks, bet teroristinių aktų galimybė Dnipro baseine beveik lygi nuliui.
– O kiek apskritai Ukraina šiandien yra pajėgi kontroliuoti? Ar ji turi kažkokių galimybių kontroliuoti tokius rusų pavojingus siautėjimus, kaip atsitiko Kachovkoje, ar negali to būti Kyjive, yra kalbama, kad jie Kryme bando užminuoti chemijos gamyklą, kad būtų išvengta tokių didelių aukų ir Ukraina netaptų plyne, kurioje ne visur bus galima gyventi? Ar jūs turite šiuo metu informacijos, kur tai gali atsitikti ir ar galima kažkaip kontroliuoti, kad tai neįvyktų?
– Deja, kontroliuoti to negalima. Kodėl? Todėl, kad Rusijos Federacija kontroliuoja tuos objektus. Taip, mes turime informacijos apie tai, kad dabar minuojama „Titano“ gamykla sąsiauryje, kuris jungia Krymą su kontinentu. Ten yra apie 200 tonų amoniako, jis naudojamas gamyboje. Mūsų specialistai prognozuoja, kokios gali būti pasekmės, bet, manau, rusai irgi supranta, kad čia jau loterija – viskas priklausys nuo to, kur pučia vėjas, kur eitų tas nuodingas debesis. Tie objektai, kuriuose yra radiacinių medžiagų, turiu omenyje Zaporižią, jos atominę elektrinę, jau yra didelė rizika. Gal ne tiek patys reaktoriai, kiek saugykla, kur saugomas kuras, o tai yra kiekvienoje atominėje elektrinėje. Taip, tokios nešvarios bombos tikimybė yra, bet sakyčiau, kad tai irgi yra artima nuliui tikimybė.
– Vokiečių konfliktologai ir politikos ekspertai šią savaitę apskritai paskelbė, kad karo pabaigos Ukrainoje nematyti ir NATO šalys turi rengtis sekinimo karui, kuris tęsis ilgai. Yra ir kita nuomonė, kad jau šiemet Ukraina gali laimėti karą. Kokia Jūsų nuomonė būtų?
– Yra šansas laimėti ir šiais metais. Dėl sekinimo karo – Putinas metė iššūkį Vakarams, jis pasakė: „Jeigu norite su manimi kariauti išsekinantį karą, tai aš pasirengęs.“ Taigi, net dėl šalių, kurios remia Ukrainą, koalicijos prestižo, jeigu karas užsitęs, bus būtina tai užbaigti ir užbaigti pergalingai. Šiais metais baigti karą yra įmanoma, tikimybė didelė, bet tam reikia žengti tam tikrus žingsnius: poryt bus Ramšteino susitikimas, <...> ir, pavyzdžiui, turi būti aiškiai nustatyta data ir tai turi būti ne rugsėjis, o rugpjūčio pradžia arba pabaiga, kai turėtų būti mums perduoti koviniai lėktuvai. Taip pat gali būti nustatyta data, kada mums bus perduotos tiek balistinės, tiek ir sparnuotosios raketos, iki 300 kilometrų nuotolio ir daugiau. Nuo to priklausys karo pabaigos laikas – kuo greičiau atsiras ginkluotė, kurios mums šiandien trūksta, tuo daugiau šansų, kad mes galėsime karą pabaigti šiais metais.
