Kyjivas pranešė, kad rusai apie 3 val. nakties sunaikino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką. Paskutinį kartą Dniepro užtvanką susprogdino nacių kariai, pasitraukę 1943-iaisiais. LRT RADIJO bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas sako, kad ši technogeninė katastrofa kelia grėsmę žmonėms, gyvūnams ir gamtai, be to, apsunkina ukrainiečių kontrpuolimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susprogdinti Kachovkos hidroelektrinės užtvanką grasino dar pernai. A. Medalinsko teigimu, viena iš teorijų, kodėl tai padaryta būtent dabar, yra Rusijos baimė dėl ukrainiečių kontrpuolimo per Dniepro upę.
Jis išpuolį vadina technogenine katastrofa ir nurodo, kad situacija gali keistis net valandomis.
„Pats svarbiausias faktas – kokio baisumo yra ta technogeninė katastrofa. Aš manau, kad apie tai, ką kalbame dabar, dienos metu, galbūt dar papildomi dalykai atsiras vakare ir dar kiti dalykai rytoj ir poryt, nes jau šiandien kalbame apie tai, kad užtvindė beveik 18–20 gyvenviečių. Taip pat kalbame apie tai, kad jau Chersonas yra tvindomas ir taip pat jau matomi vaizdai kaip Nova Kachovkoje jau gulbės plaukioja prie valstybės administracijos pastato“, – LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ teigia jis.
Taip pat skaitykite
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad būtent Kachovkos vandens rezervuaro vanduo buvo skirtas aušinti didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, tačiau viešai dėl grėsmės šiai elektrinei kol kas raminama.
Visgi, A. Medalinskas akcentuoja, kad šios užtvankos susprogdinimas kelia grėsmę žmonėms, gyvūnams ir gamtai.
„Faktas yra, kad gali labai stipriai keisti ir klimatinė, ir jūrinė situacija. Ir Juodojoje jūroje, ir Azovo jūroje gali nykti flora, fauna ir kalbama, kad gali atsirasti kažkokie mėlyni agresyvūs dumbliai. Yra vienas dalykas – poveikis žmonėms, ir iš tikrųjų galime džiaugtis, kad nėra aukų, vyksta evakuacijos darbai. Kitas dalykas – pasekmės dabartinei karinei situacijai ir trečias dalykas – pasekmės ateičiai, regionui“, – nurodo politologas.
Be to, pašnekovo teigimu, užtvinusi teritorija apsunkina galimą ukrainiečių kontrpuolimą.
„Faktas yra tai, kad ta užtvinusi teritorija apsunkina galimą Ukrainos kontrpuolimą, jei mes kalbame apie forsavimą būtent per Dniepro upę. <...> Aš kaip tik sakyčiau, kad tas teritorijos užtvindymas yra papildomas noras sustiprinti kažkokius gynybinius barjerus, jau dabar gamtos pagalba, technogeninės katastrofos pagalba, tam, kad Putinas norėtų nagais, dantimis būti įsikabinęs į šiaurinę Azovo jūros pakrantę“, – tvirtina jis.
Dniepro upė, praktiškai tapusi mariomis, sukuria gamtinę liniją, skiriančią Ukrainą į dvi dalis.
„Kas atsitinka išsiplėtus Dniepro upei ir praktiškai tapus mariom, tai padidėja gamtos linijos teritorija, kuri skiria viena Ukrainos dalį, kontroliuojamą Kyjivo, ir kitą dalį, kurią kontroliuoja Rusija. <...> Jei kažkam šautų į galvą vienu ar kitu metu įgyvendinti Korėjos variantą, tai tokiu atveju tai, kas įvyko, gali prisidėti prie to, kuriant skiriamąją liniją, bet Ukrainai Korėjos variantas netinka, nebent Rusija galvoja apie tokį variantą“, – teigia politologas.
TATENA ramina
Tuo metu Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) viršininko pavaduotojas Sigitas Šlepavičius LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ teigia, kad, anot Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), susprogdinta užtvanka nekelia tiesioginės grėsmės Zaporižios atominei elektrinei – ten esančių rezervuarų lygis yra pakankamas, užtikrinama elektrinės sauga.
„Reikia pabrėžti, kad visi 6 branduoliniai reaktoriai yra pakankamai ilgą laiką sustabdyti, tai irgi mažina avarijos riziką. Bet be abejo, kai vyksta karas, situacija yra sudėtinga ir tokio pobūdžio kariniai veiksmai tikrai saugai kažkokių dividendų nepriduoda“, – priduria jis.
TATENOS išplatintame pranešime taip pat nurodoma, kad elektrinėje yra pakankamai vidinių vandens rezervų, kurie skirti saugos sistemos darbui.
„Jeigu šita katastrofa užsitęstų ilgiau, manyčiau, kad atominės elektrinės inžinieriai sugalvotų sprendimų kaip tą problemą išspręsti“, – tvirtina jis.
Tikrosios situacijos Zaporižios atominėje elektrinėje nežinome
Tačiau VU Fizikos fakulteto mokslo darbuotojas Rokas Dobužinskas atkreipia dėmesį, kad apie tikrąją situaciją rusų užgrobtoje Zaporižios atominėje elektrinėje nėra žinoma. Pasak jo, iš vieno iš 6 reaktorių, kyla garai.
„Yra žinoma, kad karo metu daugybė darbuotojų, kurie dirbo elektrinėje, atsisakė dirbti ir liko labai mažai [darbuotojų]. Jeigu keičiasi personalas – nėra labai gerai“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ sako jis, primindamas, kad ten taip pat yra laikoma karinė rusų technika.
VU mokslo darbuotojas aiškina, kad aušinti reikia ne tik reaktorius, bet ir kurą, kuris yra panaudojamas, todėl jis viliasi, kad technikai ir inžinieriai pasirūpins sprendimais elektrinėje, jei vandens lygis nuseks.
„Aš tikiuosi, kad tie, kurie sugalvojo tokią katastrofą, o gal tai įvyko netyčia, jie turbūt turės modeliuoti ir tolesnius veiksmus ir iš tiesų labai didelis darbas laukia technikų“, – vertina R. Dobužinskas.
Pašnekovo teigimu, būtina nepamiršti, kad karo metu atominės elektrinės kelią didelę grėsmę, todėl tiek Vakarai, tiek Lietuva turėtų į tai reaguoti.
„Reikia nepamiršti, kad vis dar esame atominės katastrofos situacijoje ir jeigu, neduok Dieve, ta katastrofa įvyktų, mums irgi reikėtų būti pasiruošusiems. Bet kokia atominė elektrinė yra tam tikra grėsmė, jeigu tai yra saugiuose kraštuose, tai yra pozityvus energetinis šaltinis, kuris nesukelia didelių pokyčių klimatui, bet jeigu tai yra karšti taškai, vyksta karas, nes visada turėtume būti pasiruošę blogiausiam.
Reikėtų visai Vakarų Europai prisiminti, kad mes esame šalia, kad po katastrofos į Lietuvą taip pat gali ateiti radioaktyvios medžiagos, kurias mes galime įkvėpti ir kurios padarytų ilgalaikę žalą mūsų sveikatai. Tai yra grėsminga“, – akcentuoja R. Dobužinskas.
VU mokslo darbuotojas lietuviams pataria prisiminti, kur padėjo dalintas jodo tabletes, o Vyriausybę ragina priminti gyventojams, kaip elgtis tokios katastrofos atveju.
