Antradienį Ukraina paskelbė, kad Rusija susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, tūkstančiai žmonių priversti palikti savo gyvenamąsias vietas, jau pranešama apie pirmuosius užlietus kaimus. Ukrainos karo ekspertas Mychaila Žirochovas, kalbėjęs LRT.lt portalui ukrainiečių kalba, įvykį pavadino didžiausia 21 amžiaus žmogaus sukelta katastrofa.
Visą tekstą galite skaityti ukrainiečių kalba.
Ekspertai teigia, kad šis užtvankos susprogdinimas primena Antrojo pasaulinio karo metus, kai 1941 m. rugpjūtį sovietų kariuomenė susprogdino Dniepro hidroelektrinės užtvanką ir vienu metu žuvo apie tūkstantį civilių gyventojų ir karių.
Vanduo semia vis didesnes teritorijas, pranešama, kad visi Naujosios Kachovkos zoologijos sodo gyvūnai žuvo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kiekvieną Ukrainos teritorijos metrą rusų okupantai naudoja terorui, ir sušaukė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį.
– Jūs pavadinote tai didžiausia 21 a. žmogaus sukelta katastrofa. Ar taip yra todėl, kad ją sukėlė žmogus? Juk buvo ir Fukušima.
– Taip, turiu omenyje žmogaus sukeltą. Turiu omenyje tai, kas iš tikrųjų buvo padaryta žmogaus rankomis, nes Fukušima buvo stichinė nelaimė.
Ir mes dabar kalbame ne apie atominę elektrinę. Kalbame apie kraštovaizdžio keitimą apskritai. Šiame regione, Chersono srityje, įvyks didžiuliai aplinkos pokyčiai. O Šiaurės Krymo kanalas keletą metų apskritai negalės būti pripildytas. Dėl to pasikeis ir Krymo klimatas. Bent jau artimiausius kelerius metus Šiaurės Krymas gali virsti dykuma, jei nebus imtasi rimtų hidraulinių priemonių, ten gali įvykti katastrofa.
– Ką tai rusams suteikia kariniu požiūriu ir kaip tai dabar trukdo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms?
– Pirmiausia – užtvanka buvo vienintelis kelias vykdyti puolimą su tankais, ne užmesti ten kokius nors pontonus, o žengti į priekį. Antra – buvo didžiulė galimybė pulti iš žemupyje esančių salų. Pastarosiomis dienomis ten vyko, taip sakant, galingi susirėmimai. Tačiau kariniu požiūriu tai jiems turi daugiau trūkumų nei privalumų, nes kairysis Dnipro krantas yra žemesnis, o rusų užimta teritorija labiau veikiama potvynių nei dešinysis krantas. Taigi rusams tenka trauktis į antrąją ir trečiąją gynybos linijas arba apskritai jas palikti. Noriu pasakyti, kad kariniu požiūriu tai nesąmonė.
– Pavojų gali kelti ne tiek teritorijos užliejimas, kiek paties rezervuaro išdžiūvimas. Ar dėl to kyla pavojus Zaporižios AE? Kiek jis yra didelis? Kaip jį vertinate ir kaip jis gali paveikti ją kariniu požiūriu? Kaip jie tada gali šantažuoti Ukrainą šiuo momentu?
– Artimiausiomis savaitėmis Zaporižios atominei elektrinei nekils tokia visuotinė grėsmė, nes yra atskiras rezervuaras, iš kurio tiekiamas vanduo pačiai Zaporižios atominei elektrinei aušinti, ir jis dabar yra pilnas. Šį rezervuarą galima užblokuoti, kad vanduo iš jo neišbėgtų. Vadinasi, jo lygis būtų pakankamas elektrinės blokams aušinti.
LRT.lt primena, kad apie Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą pranešta anksti antradienį. Internete paskelbti vaizdai rodo, kad vanduo nekontroliuojamai plūsta pro smarkiai pažeistą užtvanką. Žemiau palei Dniprą jau užlietos kai kurios vietovės, įskaitant dalį Chersono, evakuojami gyventojai.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sušaukė neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį krizei spręsti.
Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą pavadino ekologiniu genocidu.
Kyjivas apkaltino Maskvą sugriovus užtvanką tam, kad sulėtėtų Ukrainos pajėgų puolimas, ir nurodė, kad pasekmės jau yra katastrofiškos.
„Teroristų tikslas akivaizdus – sukurti kliūčių [ukrainiečių] puolamiesiems veiksmams“, – sakė prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.
Rusijos pareigūnai pareiškė, kad užtvanką apgadino Ukrainos kariniai smūgiai tame rajone.
Kachovkos užtvanka, kurią rusai užėmė invazijos į Ukrainą pradžioje, be kitų dalykų, yra svarbi vandeniui tiekti į Krymą – 2014 metais Maskvos aneksuotą Ukrainos pusiasalį.
