Ukraina sulaukia milijardų vertės pagalbos kare su Rusija. Vladimiras Putinas neatsisako savo tikslų, tačiau jo vis tiek laukia strateginė nesėkmė, o karas Ukrainoje, priešingai nei tikėjosi Rusijos prezidentas, ne tik kad nesuskaldė NATO, bet ir padarė Aljansą stipresnį, interviu LRT.lt sako JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja, atsakinga už Vidurio ir Rytų Europą, Robin Dunnigan.
Ji pabrėžia, kad dabar Ukrainai labiausiai reikalingos oro gynybos sistemos, amunicija, artilerija, tankai, ką ir tiekia Vakarai Kyjivui.
interviu trumpai
- Didžiausias iššūkis Rytų Europoje – Rusijos karas prieš Ukrainą, tačiau kartu tai sustiprino NATO.
- JAV tikisi, kad dar šiemet Suomija ir Švedija taps NATO dalimis.
- Ukrainai NATO durys atviros, tačiau jos situacija sudėtingesnė nei Skandinavijos šalių.
- Ukrainai dabar labiausiai reikia oro gynybos sistemų, artilerijos, amunicijos, tankų.
- V. Putinas toliau nori tęsti savo puolimą, tačiau jis nebus sėkmingas.
- Vakarų šalys toliau spaus Rusiją sankcijomis, nukreiptomis būtent prieš kariuomenę ir ginklų gamybą.
– Kokie dabar yra didžiausi saugumo iššūkiai NATO rytiniame flange?
– Manau, kad tai labai aišku. Šiuo metu tiesioginis saugumo iššūkis yra plataus masto Rusijos invazija ir karas prieš Ukrainą. Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų tai atnešė karo realybę į Rytų Europą. Nors tai yra didžiausias iššūkis, taip pat manau, kad yra ir geroji to pusė – NATO iš šios krizės išeina vieningesnė, stipresnė, geriau finansuojama ir netrukus taps didesnė nei anksčiau. V. Putinas labai neteisingai apskaičiavo, ką karas padarys NATO. Jis manė, kad tai suskaldys NATO, o iš tikrųjų viskas yra priešingai.
– Jūs minėjote, kad NATO tuoj taps dar didesnis. Ar manote, kad įmanoma, jog dar šiemet Suomija ir Švedija vis dėlto taps NATO narėmis?
– Esame labai optimistiškai nusiteikę, kad tai įvyks šiais metais. Žinoma, tai yra visų 30-ies narių sprendimas, tačiau Švedija ir Suomija yra pažengusios demokratinės valstybės, turinčios reikšmingą karinį pajėgumą, jau sąveikaujantį su NATO, ir tai bus labai naudinga Aljansui. Taigi mes tikrai tikimės, kad visos šalys ratifikuos šiuos narystės NATO prašymus dar šiais metais.
– Kokia yra Ukrainos situacija? Ar ji galėtų tapti NATO nare tik pasibaigus karui?
– Vėlgi, kaip ir Švedijos bei Suomijos atveju, tai yra visų 30-ies Aljanso narių sprendimas. Mes laikomės savo politikos – NATO durys atviros ir kiekviena šalis yra laukiama, įskaitant Ukrainą. Ukraina yra šiek tiek toliau nei Švedija ir Suomija, bet matėme šio karo metu neįtikėtiną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsparumą, jos nepaprastai daug treniruojasi, vis dažniau naudoja modernią NATO turimą įrangą. Manau, kad iš šio karo jie išeis kaip labai stipri, apmokyta ir patyrusi kariuomenė.
Taip pat skaitykite
– Daugiau nei 10 šalių ne taip seniai paskelbė, kad siųs savo modernius tankus, tokius kaip „Leopard“, „Abrams“, „Challenger“, į Ukrainą. Tačiau kaip matome, dauguma šalių skelbia, kad šie tankai Ukrainą pasieks kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, o karo analitikai kalba, kad Rusija gali surengti didelį puolimą dar vasario 24 dieną. Taigi, ar JAV svarsto skirti papildomą pagalbą, kuri pasiektų Ukrainą anksčiau?
– Svarbu prisiminti, jog šalių karinės pagalbos tiekimas prasidėjo ne dabar, o tęsiasi jau visus metus. Kadangi esu Lietuvoje, turiu pasakyti, kad Lietuva buvo nepaprastai svarbi partnerė šioje srityje. Lietuva iki šiol suteikė 660 mln. eurų vertės pagalbą Ukrainai, o tai yra didžiulė suma, atsižvelgiant į šalies dydį. Nuo karo pradžios JAV suteikė apie 27 mlrd. dolerių vertės paramą saugumo srityje. Kaip pastebėjote, praėjusią savaitę prezidentas (JAV prezidentas Joe Bidenas – LRT.lt) paskelbė labai svarbų pranešimą, kad suteiksime Ukrainai tankų „Abrams“.
Kad pristatytume tankus „Abrams“, prireiks šiek tiek laiko, bet tankus „Leopard“, kuriuos tieks vokiečiai ir kitos šalys, Ukraina gaus greičiau. Ukrainiečiai jau turi tankų, tiesą sakant, jie turi daug sovietinių tankų, pasiimtų šio karo metu, jie sustiprino sausumos pajėgas. Taigi mes manome, kad, atsižvelgiant į tai, ką jie jau turi, kai ši įranga bus atvežta, ji dar labiau padės ukrainiečiams pasirengti tam, kas jų laukia.
– Ir dabar mes girdime kalbų apie galimą naikintuvų, pavyzdžiui F-16 ar F-15, perdavimą Ukrainai. Ar manote, jog realu, kad NATO perduotų naikintuvų Ukrainai?
– Negaliu kalbėti už NATO, bet galiu kalbėti už JAV ir tai, ką Jungtinės Valstijos suteiks. Visada sakėme, kad mūsų pagalba keičiasi, atsižvelgiant į poreikius ir iššūkius. Taigi, karo eigoje, keičiantis poreikiams, mes keitėme savo teikiamą pagalbą. Ir toliau atsižvelgsime į tai, ko ukrainiečiams reikia. Todėl negaliu tvirtai pasakyti, kas bus tiekiama ateityje. Bet pasakysiu, kad jei pažvelgtumėte į tai, ką tiekėme prieš metus, ir į tai, ką tiekiame dabar, tai tikrai pasikeitė.
– Ar dabar JAV mano, kad Ukrainai reikia naikintuvų?
– Rusai taikosi į civilinę, energetikos infrastruktūrą, todėl reikia daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų apsaugotas pagrindinis energetikos tinklas ir civiliai gyventojai. Jiems reikia daugiau artilerijos ir amunicijos, tankų, kuriuos mes jiems tiekiame, kad galėtų toliau atgauti savo teritorijas.
Taip pat skaitykite
– Kaip manote, ar Rusija iš tikro pradės savo didelį karinį puolimą vasario pabaigoje ar kovo pradžioje?
– Nežinau, kokie galiausiai bus jų pavasario planai, nes Rusija šiame kare, manau, ne kartą patyrė nesėkmę. Nustatėme, kad, pavyzdžiui, kovose Bachmute jie prarado daug personalo, nes tiesiog išmetė (į karo lauką – LRT.lt) neapmokytus karius, o tai savaime yra žiauru. Ką jie gali padaryti ateinantį pavasarį? Nesu tikra, bet manau, kad V. Putino tikslas yra apsiginkluoti ir tęsti šį karą, ir nemanau, kad jam tai pavyks. Tai ir toliau bus strateginė V. Putino nesėkmė, o ukrainiečiai toliau demonstruos neįtikėtiną ryžtą ir atsparumą, kovos už savo šalį.
– Vakarų pasaulis Rusijai taiko sankcijas, tarp jų ir ekonominėje, energetinėje srityje. Kaip manote, ar Rusija dar turi priemonių būtent čia, kad galėtų spausti Vakarus?
– Kad ir koks baisus būtų šis karas, yra kelios šviesios jo pusės. Viena, kaip jau minėjau, tai atsinaujinusi NATO narių vienybė. Kitas teigiamas aspektas yra tai, kad pasaulis – JAV, Europa – labai gerai suprato, kad reikia diversifikuoti savo veiklą, priklausomą nuo Rusijos. Dar kartą galiu pagirti Lietuvą, nes Lietuva tai padarė prieš daugelį metų. Aš dirbau su energetika, kai Lietuva paleido „Independence“, ir tai buvo vienas pirmųjų plaukiojančių gamtinių dujų terminalų Europoje. Dabar likusi Europa rimtai imasi diversifikuoti savo veiklą ir Rusija nebėra vienintelis energijos, kitų produktų ir žaliavų tiekėjas mūsų energetikos gamykloms ir tai labai svarbu. Todėl manau, kad spaudimas iš tikrųjų yra atvirkštinis – ar mes, tarptautinė bendruomenė, turime daugiau sankcijų svertų, kuriais galėtume paspausti Rusiją? Turime ir tai darysime. Toliau darysime spaudimą Rusijai ekonominėmis sankcijomis.
– Kokios sankcijos tai galėtų būti?
– Mes neperžiūrime savo sankcijų, bet atkreipę dėmesį į tai, ką padarėme, pamatysite sritis, kuriose ir toliau bandysime juos spausti, mažinti karines galimybes, jų gebėjimą vėl tai padaryti (pulti Ukrainą – LRT.lt). Taigi, ir ateityje bus stebimi visi tinklai, kurie maitina kariuomenę, jų galimybes kurti ginklus, kuriuos jie nori sukurti, kad galėtų panaudoti prieš kitas šalis ar Ukrainą.
