Raudonoji linija slenka – gavę tankų ukrainiečiai tikisi ir Vakarų naikintuvų

Vakarai buvo nubrėžę ne vieną raudoną liniją, kokių ginklų Ukrainai neperduos. Dabar ukrainiečiai jau sėkmingai naudoja moderniausias raketų sistemas, netrukus gaus šarvuočių, o po kelių mėnesių – ir tankų. Tokiu būdu bandoma išvengti staigios eskalacijos ir „pripratinti Putiną“. Vis dėlto Ukraina ir Baltijos šalys nori vakarietiškų naikintuvų, nors Vakarų lyderiai pabrėžia – „jokiu būdu“. 

Kiekvienas Ukrainos kovos prieš Rusijos invaziją etapas turi savo legendinius ginklus. Agresijos pradžioje ukrainiečiai Kyjivą gynė ginkluoti vakarietiškomis raketomis „Stinger“ ir „Javelin“, kovoms persikėlus į Donbasą, itin svarbios buvo haubicos, ukrainiečiams pradėjus kontrpuolimą – raketos HIMARS. Dabar atėjo tankų eilė, o ukrainiečiai žvalgosi ir į vakarietiškus naikintuvus.

Reikia šimtų, o gaus dešimtis?

Trečiadienį Vokietija ir Vašingtonas paskelbė apie sprendimą perduoti keliasdešimt tankų „Leopard-2“ ir „M1 Abrams“ Ukrainos pajėgoms, prie jų prisijungė ir Norvegija. Berlynas žada 14 mašinų, amerikiečiai – 31, bet Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas yra sakęs, kad šaliai reikia bent 300 tankų.

„Kad Ukrainos puolimas būtų sėkmingas, gali prireikti šimtų modernių tankų. JAV ir sąjungininkai turi panaikinti visus stabdžius ginkluojant Ukrainą, kol dar ne per vėlu“, – „The Washington Post“ pabrėžė JAV Užsienio reikalų tarybos (CFR) ekspertas Maxas Bootas.

Kiek tankų Ukrainos pajėgoms reikėtų, kad ji galėtų išlaisvinti apie penktadalį vis dar rusų okupuotos šalies teritorijos, neaišku. Tačiau analitikai sutaria, kad skaičius siektų šimtus.

Lenkija yra pateikusi prašymą Berlynui leisti perduoti vokiškų tankų „Leopard“, Ispanijos Vyriausybė, žiniasklaidos duomenimis, taip pat nori perduoti tankų iš savo rezervų, jų perduoti norėtų ir suomiai, Nyderlandai, galimybę svarsto Kanada, Švedija.

„Leopard“ ukrainiečiams yra naudingiausi, nes jų turi 13 Europos valstybių, žemyne iš viso yra apie 2 tūkst. tankų, gausu atsarginių dalių. Vokietija turi 421 „Leopard-2“, Graikija – 353, Ispanija – 327, Turkija – 316, Lenkija – 247, Suomija – 200, Šveicarija – 134, Švedija – 120, Kanada – 82, Austrija – 56, Vengrija – 12, Danija – 44, Portugalija – 37, po vieną turi Slovakija ir Čekija.

Vokietija teigia, kad tankų brigada Ukrainą gali pasiekti dar kovą. Ne tik Ukrainos kariai turi būti apmokyti jais naudotis, bet ir pačius tankus reikia paruošti kovos veiksmams. Daug šalių naudoja seniau pagamintus arba senesnio modelio tankus, kurie buvo sandėliuojami, todėl jų parengimas dislokavimui gali užtrukti ne vieną mėnesį.

„Jei sprendimai bus priimami greitai, tankai mūšio lauke veikiausiai neatsidurs greičiau nei kovo ar balandžio mėnesį“, – LRT.lt sakė Estijos Tarptautinio saugumo ir gynybos centro ekspertas Tony Lawrence`as.

Ukrainai itin reikia sunkiosios šarvuotos ginkluotės, Kyjivo naudojamų sovietinių tankų atsargos senka, gauti atsarginių dalių iš Rusijos yra neįmanoma.

Kyjivas ir Vakarų analitikai teigia, kad pavasarį Maskva gali planuoti naują didelį puolimą, todėl ukrainiečiai nori surengti kontrpuolimą ir greitai išvaduoti okupuotas teritorijas.

Tuo tarpu tankai „Abrams“ yra kiek naujesni, sunkesni, turi pažangesnius šarvus ir panašius ginklus. Tačiau jie naudoja specialų kurą, sunkiau užtikrinti dalių ir kuro tiekimą iš JAV. Britiški „Challenger“ taip pat yra laikomi vienais iš geriausių, tačiau Europoje jų nedaug.

Vokietijos ginklų koncernas „Rheinmetall“ nurodo, kad galėtų perduoti iki 139 tankų „Leopard“, bet didžioji jų dalis – 88 – būtų senesnio modelio – „Leopard-1“.

Papildomų sunkumų Ukrainos pajėgoms gali kelti ir bent jau trijų skirtingų tipų tankų naudojimas. „Ukrainiečiams tai ne nauja problema, viso karo metu jie turėjo naudoti įvairias įrangos sistemas ir pademonstravo, kad gali tai daryti labai gerai. Valstybės donorės taip pat užtikrins karių rengimą, išlaikymą ir amuniciją“, – pabrėžė T. Lawrence`as.

Svarbu tai, kad vakarietiškuose tankuose amunicijos sandėliavimo vieta įrengta atskirai nuo įgulos vietos, priešingai nei rusiškuose tankuose. Dėl tokio jų trūkumo ukrainiečiai sugebėjo sugadinti ar sunaikinti daug Rusijos tankų.

Tank warfare.#AFPGraphics compares some of the tanks currently being used or soon to be sent to the battlefields of Ukraine

- The Russian T-72
- The German Leopard 2
- The US M1 Abrams
- The UK’s Challenger 2 pic.twitter.com/EPBqEPwwi7

— AFP News Agency (@AFP) January 26, 2023

Rusijos pajėgos daugiausiai naudoja sovietinio tipo tankus T-72, kurie pradėti gaminti 1970-aisiais. Tankų įgulą sudaro 3 žmonės, jie gali nuvažiuoti 480 km, pasiekti iki 60 km/val. greitį ir yra ginkluoti 125 mm pabūklu, dviem automatiniais ginklais. Į Ukrainą Rusija yra permetusi naujų tankų T-90, kurių šarvai geresni, tačiau neatsparūs moderniems prieštankiniams ginklams.

Neseniai analitikai ir Jungtinės Karalystės gynybos ministerija perspėjo, kad Maskva veikiausiai į kovos veiksmų zonas pristatys ir „T-14 Armata“, kurie neva yra itin pažangūs. Tačiau šių tankų gamybą lydėjo nesėkmės ir atidėjimai, modeliai yra labiau prototipiniai ir vadai veikiausiai vengs jais naudotis. Tačiau naujus tankus išnaudoti Rusija sieks propagandiniais tikslais.

Ekspertai mano, kad Ukrainai reikės kompleksinių pajėgumų, apimančių pėstininkus, artileriją, oro paramą, tačiau tankai bus gyvybiškai svarbūs – be jų Ukrainos kariams būtų labai sunku prasiveržti per rusų gausiai įrengtas gynybines pozicijas.

„Viskas susiję su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacinio manevringumo atkūrimu. Tai sukurs pajėgas, kurios prasiverš pro rusų pozicijas ir turės ugnies bei mobilumo pranašumą apsupti Rusijos pajėgas“, – „Voice of America“ sakė Naujojo Amerikos saugumo analitikas Andrew Metrickas.

Anksčiau Vakarų perduotos pėstininkų kovos mašinos yra ginkluotos mažesnio galingumo ginklais, ne taip gerai šarvuotos, todėl negali pralaužti gynybinių linijų, priešingai nei tankai. Idealiu atveju tankai juda į priekį lydimi mechanizuotų pėstininkų, kuriuos veža kovos mašinos, pridengia artilerija ir oro pajėgos.

„Pripratinti Putiną“

Vakarų valstybės baiminasi, kad ginklų perdavimas ukrainiečiams sukels „didelę Rusijos reakciją“ ir eskaluos karą. Nors Maskva jau kurį laiką tvirtina, kad Ukrainoje kariauja su NATO, ir kaltina Vakarus karo eskalavimu, be diplomatinių protestų jokių veiksmų prieš Vakarų valstybes nesiėmė. Todėl Vakarų pozicija – didinti paramą palaipsniui, ne iš karto perduodant visas ginklų sistemas.

„Daug Vakarų valstybių mano, kad jei mes pirmoje karo fazėje būtume suteikę Ukrainai viską, ko jie prašė, būtų buvusi stipri Rusijos reakcija, taip pat ir branduolinė. Šį procesą galima vadinti (Putino) pripratinimu“, – „Politico“ sakė diplomatiniai šaltiniai.

Todėl dabar Ukrainos karo strategai atsigręžė į kitą logišką paramos laiptelį – modernių naikintuvų perdavimą, ypač amerikietiškų F-16 ir F-15. Vakarų kariniai ir diplomatiniai šaltiniai leidiniui „Politico“ patvirtino, kad jau vyksta vidiniai debatai dėl naikintuvų perdavimo, tai daryti ragina Ukrainos pareigūnai ir Baltijos šalys.

„Kitas didelis barjeras dabar bus naikintuvai. Jei mes juos gausime, pranašumas mūšio lauke bus milžiniškas. (...) Tai ne tik F-16, bet ir ketvirtos kartos orlaiviai – mes norime jų“, – „Reuters“ sakė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas.

Kelios Europos valstybės jau nebėra kategoriškai nusistačiusios prieš orlaivių perdavimą, tačiau vis dar baiminamasi, kad tai reikštų eskalaciją.

„Natūralus kitas žingsnis būtų naikintuvai“, – „Politico“ sakė vienas šiaurės Europos valstybės diplomatas.

Pirmiausia būtų galima kalbėti apie sovietinių naikintuvų, kuriuos vis dar naudoja Vidurio Europos valstybės, perdavimą ukrainiečiams. Jų pilotai šia įranga jau moka naudotis, todėl nė nereikėtų specialaus karių rengimo. Slovakija jau pasirengusi aptarti savo naikintuvų MiG-29 perdavimą Ukrainai, pareiškė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis.

Bet apie modernius vakarietiškus naikintuvus viešai kol kas nesvarstoma ir Vašingtonas informavo Kyjivą, kad „šiuo metu nėra kalbos“.

„Ukrainai nebus pristatomi jokie naikintuvai. Tai buvo pasakyta labai aiškiai ir JAV prezidento“, – akcentavo O. Scholzas. Naikintuvų perdavimas sukeltų ir nemažų logistinių iššūkių, amerikietiškiems orlaiviams reikia ilgų ir kokybiškų pakilimo takų, kurių Ukrainai trūksta, todėl tinkamesni Kyjivui būtų amerikietiški naikintuvai F-18 arba švediški „Gripen“. Tačiau šių modelių Vakaruose nėra daug.

Tačiau viskas ir vėl gali pasikeisti, o diskusijos dėl naikintuvų perdavimo gali prasidėti jau artimiausiomis savaitėmis. Nyderlandų užsienio reikalų ministras dar praėjusią savaitę pareiškė, kad būtų svarstomas naikintuvų F-16 perdavimas, jei Kyjivas to paprašytų. Vasarį Ramšteine vyks dar vienas Ukrainos sąjungininkų susitarimas, jame pagrindinis dėmesys veikiausiai ir bus skiriamas aviacijai, oro pajėgoms. Pirmiausia Vakarų valstybės veikiausiai norės išnaudoti visas kitas oro pajėgų priemones, pavyzdžiui, dronus, o galbūt ir ilgojo nuotolio raketas.

„Yra raudonoji linija, bet vasarą raudonoji linija buvo HIMARS, ir ji pasislinko. Tada buvo tankai, ir vėl pasislinko“, – „Politico“ sakė diplomatinis šaltinis.

Vašingtono nenoras perduoti amerikietiškų tankų, Prancūzijos prezidento svarstymai apie prancūziškų tankų „Leclerc“ perdavimo galimybę ir Berlyno „kojų vilkimas“ dėl vokiškų tankų Maskvos akyse gali demonstruoti Vakarų neryžtingumą ir vienybės trūkumą, kai ginčai dėl ginkluotės iškyla viešumon. Baltijos šalys ir Lenkija vis atviriau kritikavo Vokietijos vadovybę dėl delsimo, o politologai jau skelbia, jog O. Sholzas praranda galimybę tapti Europos lyderiu. Tikruoju Euroatlantinės vienybės puoselėtoju vis labiau imamas matyti Joe Bidenas ir tai turės ilgalaikių pasekmių NATO ir Rytų flango saugumui.

„Vokietija vaidino labai svarbų vaidmenį Europos integracijoje. (...) Bet dabar ji nebegalės stumti integracijos dėl savo politikos Ukrainos atžvilgiu ir to, kaip ją (Vokietiją) mato Vidurio Europos ir Baltijos šalių gyventojai. Bet tai ne viskas. Berlynas rodo, kad nesuvokia tarptautinio konteksto. Nors yra didelis atlantininkas, atrodo, kad Vokietija į priekį kelia pirmiausiai savo interesus“, – leidiniui „Carnegie Europe“ sakė Varšuvos tarptautinių santykių centro ekspertas Eugeniuszas Smolaras.