Neseniai paskelbtos Rusijos karinės reformos yra atsakas į galimą NATO plėtrą ir „kolektyvinius Vakarus“, kurie naudoja Ukrainą hibridiniam karui prieš Maskvą, pareiškė naujasis Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje vadovas Valerijus Gerasimovas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Praėjusį mėnesį paskelbusi apie esminę pertvarką, Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę pareiškė, kad 2023-2026 m. įgyvendins didelius savo ginkluotųjų pajėgų pokyčius.
Savo pirmosiose viešuose pasisakymuose nuo paskyrimo vyriausiuoju Rusijos vadu Ukrainoje V. Gerasimovas sakė, kad reformas paskatino įvykiai po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d.
„Šiandien naujos grėsmės yra NATO siekiai plėstis Suomijos ir Švedijos sąskaita, taip pat Ukrainos naudojimas kaip hibridinio karo įrankio prieš mūsų šalį“, – sakė jis.
„Šiuolaikinė Rusija dar nežinojo tokio lygio ir intensyvumo karinių operacijų“, – vėlai pirmadienį interviu laikraščiui „Argumentai ir faktai“ sakė V. Gerasimovas.
Jis aiškino, kad dabar Rusijos ginkluotosioms pajėgoms „priešinasi praktiškai visi kolektyviniai Vakarai“. V. Gerasimovas išvardijo reformas, kurias praėjusį antradienį išdėstė gynybos ministras Sergejus Šoigu.
„Pagrindinis šio darbo tikslas – užtikrinti garantuotą mūsų šalies suvereniteto ir teritorinio vientisumo apsaugą", – tikino V. Gerasimovas.
Kariuomenės štabo viršininkas V. Gerasimovas vadovauti Rusijos pajėgoms Ukrainoje pradėjo sausio 11 d.
Rusija ne kartą teisino savo karą Ukrainoje, teigdama, kad siekia atremti JAV vadovaujamo karinio bloko NATO keliamą egzistencinę grėsmę.
