Kai Vakarų valstybės ėmė teikti karinę pagalbą Ukrainai, Maskva atvirai grasino – karinius konvojus net ir NATO narės Lenkijos teritorijoje gali laikyti „teisėtais taikiniais“. Antradienio incidentas Pševoduve, kai nukritusios raketos pražudė du žmones, vėl atkreipė dėmesį į oro gynybos problemą, kurią spręsti Rytų flango valstybės prašo jau seniai.
Kai buvo pranešta apie Pševoduvo kaime galimai nukritusias rusų raketas, Varšuva ir NATO lyderiai neskubėjo eskaluoti padėties ir tiesiogiai kaltinti Maskvos. Iki šiol tik kartą numuštos rusų raketos liekanos pridarė žalos už Ukrainos ribų – Moldovoje, tačiau tuomet žmonės nenukentėjo.
Rusija antradienį sudavė Ukrainos miestams ir energetikos infrastruktūrai masinį raketų smūgį. Ukrainiečių teigimu, buvo paleista per 100 raketų, be elektros energijos kuriam laikui buvo likę apie 8 mln. ukrainiečių. Ši ataka buvo surengta per Balyje vykstantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą. Tokiu būdu Rusija siekia smukdyti Ukrainos gyventojų dvasią ir norą priešintis, priversti Kyjivo valdžią leistis į derybas.
Straipsnis trumpai
- Rusijoje senka modernių raketų atsargos, raketos naudojamos ne pagal pagrindinę paskirtį, jos smogia netiksliai;
- Kada įvyks su Rusijos raketomis susijęs incidentas už Ukrainos buvo tik laiko klausimas, NATO toks scenarijus aptartas, Aljansas yra tam pasirengęs;
- Politinė ir teisinė atsakomybė už incidentą Lenkijoje tenka Rusijai, kuri pradėjo agresiją prieš Ukrainą;
- Pietryčių Lenkija yra viena geriausiai NATO saugomų zonų, bet incidentas rodo, kad tiek Lenkija, tiek visas Aljansas turi stiprinti Rytinio flango oro gynybą;
- Moderniausių oro gynybos sistemų trūksta visame NATO;
- Ukraina sėkmingai naudoja turimas ir Vakarų perduotas oro gynybos sistemas, tačiau yra priversta rinktis, kuriuos taikinius apsaugoti, perkeli savo pajėgumus iš fronto. Todėl Kyjivas prašo Vakarų perduoti daugiau ginklų;
- Dabar NATO susiduria su dilema: ar perduoti daugiau sistemų Ukrainai, ar panaudoti jas Aljanso narių saugjimui;
- Nepriklausomai nuo to, ar tai incidentas, ar tyčinė Rusijos eskalacija, Maskvai tai duoda kontrproduktyvius rezultatus ir Vakarų valstybių negąsdina. Jos tęs paramą Ukrainai.
NATO mato
Moderniausių Rusijos raketų atsargos senka, šalis yra priversta raketų ir kitos ginkluotės prašyti įsigyti iš Šiaurės Korėjos, Irano. Raketos taip pat naudojamos ne pagal paskirtį – antžeminius taikinius rusai atakuoja priešlėktuvine amunicija, tokios atakos yra brangios, neefektyvios, o dažnai ir netikslios.
Todėl ir antradienį imta svarstyti, kad Lenkijoje galėjo nukristi netiksliai paleista rusų raketa. Šią informaciją gana anksti paneigė JAV pareigūnai, nurodę, kad raketa nebuvo paleista iš Rusijos teritorijos. Neoficialiai, nors vietovėje aptiktos rusiškos S-300 raketos liekanos, tai yra Ukrainos oro gynybos paleistas užtaisas, turėjęs perimti vieną rusų raketų. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad dabar nėra informacijos, jog Rusija rengtųsi pulti Aljansą.
Pats incidentas Aljansui taip pat veikiausiai nebuvo didelis šokas, ką rodė ir rami Lenkijos bei kitų NATO lyderių laikysena.
„Tai buvo tik laiko klausimas. Ir tai yra vienas iš scenarijų, kuriuos NATO viduje tikrai yra permąstę. Esu dalyvavęs uždarose ar apskritojo stalo diskusijose, kur tokie scenarijai aptarinėjami jau nuo pavasario, ankstyvos vasaros, todėl nemanau, kad tai didelis siurprizas Aljansui“, – LRT.lt sakė Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) studijų programos vadovas Tomas Jermalavičius.
NATO žvalgybiniai orlaiviai nuolat stebi Aljanso ir ypač rytinio flango valstybių teritoriją. Ir šįkart raketą stebėjo netoli buvęs išankstinio perspėjimo ir kontrolės orlaivis (AWACS), veikiausiai amerikiečių „Boeing E-3 Sentry“, neįvardintas JAV pareigūnas nurodė CNN. Žvalgybinė informacija buvo perduota NATO ir Lenkijai.
„Jie sužinos ir išsiaiškins, kas įvyko, bet tai įvyksta ne per akimirką“, – LRT.lt sakė Lenkijos analitinio centro „Polityka Insight“ ekspertas Marekas Świerczyńskis.
NATO pabrėžė, kad incidentą laikys rimtu įvykiu, net jei Lenkija ir neprašė aktyvuoti 4-ojo Šiaurės Atlanto sutarties straipsnio, o visa kaltė už nelaimę gula ant Rusijos pečių. Tačiau kaip tai bus sprendžiama teisiškai, sunku numatyti.
„Kaip matėme su Malaizijos lainerio numušimu, visi vidiniai procesai yra labai sunkūs, lėti ir kompleksiški. Bet politinė atsakomybė yra dedama prie Rusijos durų, dabar klausimas, kokį poveikį tai turės politinei dinamikai Aljanso viduje“, – akcentavo T. Jermalavičius.
Gerai saugoma dalis
Ryškiausias pokytis – vėl atkreiptas dėmesys ne tik į Ukrainos dangaus saugumą, bet ir Aljanso rytinio flango oro gynybos pajėgumus.
Lenkija turi dešimtis savo naikintuvų, kitų karinių orlaivių, kurie užtikrina šalies saugumą, prisideda ir prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse, Vilnius ir Varšuva dalijasi ir radarų stebėjimo duomenimis.
Pačios Lenkijos oro gynybos sistemų pajėgumai, anot M. Świerczyńskio, nėra dideli, bet jie auga. Varšuva dar balandį nusprendė pagreitinti dviejų trumpo nuotolio raketų sistemų modulių įsigijimą, gegužę išreiškė norą įsigyti dar 6 tokias raketų sistemas. Šalis turi ir dvi vietinės gamybos trumpojo nuotolio raketų sistemos „Poprad“ baterijas, sovietinių sistemų S-200, S-125, keliasdešimt naikintuvų.
Vakarų karinės pagalbos siuntas saugo netoli Žešo aerodromo (apie 200 km nuo antradienio incidento vietos) dislokuotos amerikiečių raketų sistemos „Patriot“. Britai Lenkijoje yra dislokavę savo sistemas „Sky Saber“.
„Vaizdas čia gana nevienodas, bet pietrytinė Lenkijos dalis šiandien yra, ko gero, viena geriausiai NATO sąjungininkų saugomų zonų“, – nurodė M. Świerczyńskis.
Baltijos šalys, kitos Rytų Europos valstybės jau seniai prašo ir įtikinėja NATO sąjungininkus stiprinti rytinio flango oro gynybos pajėgumus. Lenkijoje NATO sąjungininkai yra dislokavę gausias antžemines pajėgas, bendras karių skaičius siekia kone 12 tūkstančių. Varšuva ar kitos Rytų flango valstybės galėtų prašyti, kad partneriai Vakaruose perduotų daugiau oro gynybos sistemų, bet jos yra itin brangios, viena raketa kainuoja apie 1 mln. eurų, o trumpojo nuotolio sistemų, kokių reikėtų tokių incidentų atveju, „turi nedaug šalių“.
„Modernių oro gynybos sistemų trūksta visoje NATO. Dauguma narių turi sistemų, bet nedaug kas turi visą pajėgumų spektrą, kuris gali užtikrinti keliasluoksnę gynybą nuo smūgių iš oro“, – LRT.lt sakė ICDS tyrėjas Tony Lawrence`as. Iš Baltijos šalių tik Lietuva investuoja į vidutinio nuotolio sistemų NASAMS įsigijimą, jos užtikrina ribotą gynybą. Nors Estija ir Latvija planuoja tai daryti, dabar turi tik trumpojo nuotolio sistemų.
Reikia dar daugiau
Kyjivas jau seniai prašo, kad NATO uždarytų Ukrainos dangų arba perduotų daugiau oro gynybos sistemų, kuriomis Ukrainos pajėgos pačios įtvirtintų dominavimą šalies oro erdvėje. Po raketų incidento Lenkijoje Ukrainos vadovai vėl paragino Vakarus arba uždaryti šalies oro erdvę, arba perduoti daugiau oro gynybos priemonių.
Ukraina kare naudoja sovietines ir Vakarų valstybių atsiųstas raketas, su kuriomis galima taikytis į taikinius, esančius dešimčių kilometrų atstumu. Neretai Rusija ir Ukraina kaunasi tais pačiais ginklais.
Kai Rusija užpuolė Ukrainą vasarį, ukrainiečiai turėjo raketų paleidimo sistemų BM-21 „Grad“, BM-27 „Uragan“, BM-30 „Smerch“, ukrainietišką „Vilkha“. Ukraina taip pat gamina sistemą „Bureviv“, iš Čekijos metų viduryje gavo sistemas RM-70 „Vampir“.
Lūžiu karo eigoje turėjo tapti M142, arba HIMARS, sistema, galinti pasiekti taikinius 80 kilometrų atstumu – tai 10 km toliau nei geriausia Rusijos turima sistema BM-30 „Smerch“ ir tai lėmė Ukrainos pranašumą.
Kitas svarbus Ukrainos ginklas – iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Norvegijos keliaujančios M270 salvinės ugnies raketų sistemos, taip pat pasiekiančios taikinius už 80 km.
Ukraina taip pat turi taktinių raketų: sovietinių „Tochka-U“ ir „Luna“, ukrainietiškų priešlaivinių „Neptun“, taip pat britų „Brimstone“, „Martlet“, JAV „Harpoon“ ir kt.
Lenkijoje antradienio vakare sprogo, manoma, S-300 raketų gynybos sistemos raketa, nors šis įtarimas dar nėra patvirtintas oficialiai. Tai raketa, skirta ore sunaikinti į taikinį skriejančią priešininko raketą, nors gali būti naudojama ir naikinti taikinius ant žemės. Galingas sovietines S-300 naudoja tiek Rusija, tiek Ukraina.
Kitos oro gynybos sistemos, kurias naudoja Ukraina, – sovietinės 9K33 „Osa“, 9K35 „Strela-10“ ir 9K37 „Buk“. Vakarų valstybės perdavė Ukrainai vokiškų „Flankpanzer Gerard“, itališkų „SIDAM 25“, britų „Alvis Stormer“, Vokietijos IRIS-T SL, Čekijos „Vampire“, prancūzišką „Crotale“, Italijos „Aspide“ ir JAV oro gynybos sistemas MIM-23 „Hawk“ bei „Avenger“.
Look who’s here!
— Oleksii Reznikov (@oleksiireznikov) November 7, 2022
NASAMS and Aspide air defence systems arrived in Ukraine!
These weapons will significantly strengthen #UAarmy and will make our skies safer.
We will continue to shoot down the enemy targets attacking us.
Thank you to our partners: Norway, Spain and the US. pic.twitter.com/ozP4eXhgOg
Lietuvos Ukraina prašė norvegiškos sistemos NASAMS, kurią jau buvo gavusi ir anksčiau. Rusijos galingiausia oro gynybos sistema S-400 yra patobulinta S-300 versija.
Vakarų kariuomenių vadovai, nepriklausomi analitikai pabrėžė, kad Ukrainos pajėgos itin sėkmingai naudoja gautas gynybos sistemas, aplink svarbiausius centrus jau yra sukurti oro gynybos „burbulai“, o šalyje kuriama kompleksinė tokių „burbulų“ sistema, kur sujungiamos skirtingos gynybos sistemos.
„Ukrainiečiai gana sėkmingai veikia su įranga, kurią turi. Rusija niekada neįgavo dominavimo ore, o Ukraina numušė daug taikinių“, – pabrėžė A. Lawrence`as.
Didelę dalį rusų paleistų sparnuotųjų raketų ukrainiečiai numuša mažesniais priešlėktuviniais ginklais, nes tokias raketas Rusijos pajėgos dažnai leidžia iš žemų pozicijų, kad jų nefiksuotų Ukrainos oro gynybos sistemų radarai ir raketos. Tačiau dabar Ukrainai kyla sunkus uždavinys – ji neturi pakankamai oro gynybos sistemų, kad apsaugotų plačiai išsidėsčiusią energetikos infrastruktūrą, civilinius taikinius, į kuriuos smogia Rusijos pajėgos.
„Tokiomis sąlygomis būtų labai sunku sukurti nepramušamą gynybą. Ukrainai tenka rinktis ir net tada jie turi permesti oro gynybą iš fronto linijų. Kuo daugiau mes juos remsime, tuo geriau“, – sakė A. Lawrence`as.
Bet dabar NATO susiduria su dilema: senkant paties Aljanso įrangos atsargoms, darosi sudėtinga patenkinti ukrainiečių prašymus.
„Situacija labai sudėtinga. Žinoma, ukrainiečiai visada prašys daugiau, ir teisingai. Bet NATO sprendimų priėmėjai turi suderinti Ukrainos poreikius su NATO valstybių poreikiais. Ir kaip rodo šis incidentas, ne tik ukrainiečių, bet ir NATO poreikiai yra dideli“, – sakė M. Świerczyńskis.
Tačiau Rusijos smūgiai į Ukrainos civilinius objektus ir pirmieji nuostoliai Ukrainos kaimynystėje bent kol kas Vakarų ryžto remti Ukrainą nemažina. Antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė prašysiantis papildomų 37 mln. dolerių ukrainiečiams.
„Tai yra rimtas signalas, kad bet kokie panašūs incidentai, galbūt ir tyčinė eskalacija, žiūrint iš Rusijos pusės, duos kontrproduktyvius rezultatus. Tai tikrai nepakerta Vakarų valios, neišgąsdina ir nesuskaldo“, – pabrėžė T. Jermalavičius.
