Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu rusams trečiadienį aiškiai pranešė – Ukrainoje ne siekiama denacifikavimo ir demilitarizacijos, o kariaujama prieš Vakarus ir dabar grėsmė kyla pačiai Rusijai. Tačiau paskelbta 300 tūkst. karių mobilizacija veikiausiai taip ir neužkamšys rusų skylių fronte, grasinimai branduoliniais ginklais teliks blefu, o Kremliaus desperacija gali išjudinti ir viso režimo pamatus, tvirtina LRT.lt kalbinti ekspertai.
Žuvo tik 6 tūkst., bet mobilizuoja 300 tūkst.
Rusijos pareigūnai iki šiol neigė, kad Maskva bus priversta imtis mobilizacijos dėl sėkmingo ukrainiečių kontrpuolimo ir milžiniškų rusų netekčių. Dar rugsėjo 13 d. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas viešai sakė, kad apie nacionalinės mobilizacijos skelbimą nediskutuojama.
Bet dabar V. Putinas paskelbė, kad mobilizacija vyks ir bus dalinė, t. y. bus mobilizuojami tik turintys kovinės patirties, rezerve esantys asmenys, karinių mokyklų studentų ji esą nepalies. Po Rusijos prezidento kalbos transliuotame pasisakyme gynybos ministras S. Šoigu tikslino, kad mobilizuojama bus tik apie 1 proc. Rusijos gyventojų, iš viso į tarnybą šaukiama 300 tūkst. karių.
Tame pačiame interviu S. Šoigu pažymėjo, kad Ukrainoje neva žuvo tik kiek daugiau nei 6,5 tūkst. rusų karių, nors, pagal Ukrainos generalinio štabo duomenis, rusai neteko apie 55 tūkst. kareivių. Įprastai vienam žuvusiam kariui tenka 3 sužeisti, dezertyravę, į nelaisvę paimti kariai, todėl tikrosios rusų kariuomenės netektys gali siekti ir 200 tūkst. karių.
„Tai panašu į bandymą perjungti aukštesnį bėgį automobilyje, kurio variklis perkaitęs, tepalai liejasi, padangos susprogusios ir pan. Tai yra desperacijos aktas ir parodo, kokia sunki yra situacija su jų pajėgomis Ukrainoje“, – LRT.lt sakė Estijos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) studijų vadovas Tomas Jermalavičius.
Personalo problemas Rusija bandė spręsti vykdydama „slaptą mobilizaciją“ – regionams buvo išsiųsti nurodymai burti savanorių batalionus, kalėjimuose kalintys nusikaltėliai buvo verbuojami prisijungti prie „Wagner“ ir kitų privačių kompanijų, apsišaukėliškose Donecko, Luhansko liaudies respublikose į karinę tarnybą žmonės buvo genami per prievartą.
Rusijos žmogaus teisių grupės „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas leidiniui „Dožd“ nurodė, kad V. Putino pasirašytas mobilizacijos dekretas yra itin platus ir neapibrėžtas, todėl Gynybos ministerija galės laisvai spręsti, ką ir iš kur šaukti į karinę tarnybą, kokios kvotos bus įvestos kiekvienam regionui.
„Mechanizmas bus toks: gynybos ministerija nustatys kiekvienam Rusijos regionui kvotas. Gubernatoriai bus atsakingi už jų įgyvendinimą. Ramzanas Kadyrovas aiškiai kažką žinojo, kai paskelbė regionų savimobilizaciją“, – kanalui „Dožd“ sakė aktyvistas. Jo nuomone, V. Putino paskelbtas dekretas leidžia mobilizuoti neribotą skaičių rusų.
Skyles užkamšytų tik po 3 mėnesių
Tačiau ši mobilizacija bent jau kol kas nepagerins rusų padėties ir mūšio lauke. Šalis niekada nėra vykdžiusi nacionalinės mobilizacijos kampanijos, jau ir taip nustekenta aprūpinimo sistema patirs dar didesnių sunkumų.
„Bus problemų su maitinimu, apgyvendinimu, treniravimu, jau anksčiau buvo problemų su įranga, bus problemų ir su [karių] treniravimu. Putinui palankiausio scenarijaus atveju jis sugebės kada nors užkamšyti skyles fronto linijose – gal ne kitą savaitę, bet po mėnesio ar trijų. Blogiausiu – tai jo valdymo Rusijoje pabaiga“, – LRT.lt sakė Latvijos nacionalinės gynybos akademijos Saugumo ir strategijos centro direktorius Toms Rostoks.
Paskelbta mobilizacija karinei situacijai gali turėti keleriopą poveikį – iškamuotoms ir nusilpusioms rusų pajėgoms tai gali duoti vilties, kad pastiprinimas atvyks, o jiems tereikia atsilaikyti kiek ilgiau; bet ukrainiečiams tai suteiks galimybių langą veikti, kol rusai neturi pastiprinimo.
„Bandymai lipdyti dalinius slaptos mobilizacijos būdu nuo pat pavasario, prie to prikabinant privačias firmas, savanorių dalinius, priverstinai mobilizuotus pseudorespublikų dalinius – visa tai patyrė nesėkmę. Dabar ateis trečia [karių] banga, ji bus dar žemesnės parengties, dar žemesnių įgūdžių, dar prasčiau vadovaujama, aprūpinta. Tai tikrai Rusijos karinėms pastangoms nepadės ir galbūt net sukels dar daugiau problemų“, – apibendrino T. Jermalavičius.
Represijos
Jau antradienį Maskva ėmėsi prevencinių veiksmų, kad užkirstų kelią mobilizuotiesiems išvengti tarnybos. Rusijos Dūma skubos tvarka priėmė įstatymų pakeitimus, kurie už tai numato griežtas bausmes, į Baudžiamąjį kodeksą apskritai pirmą kartą buvo įtrauktos sąvokos „mobilizacija“, „karo padėtis“, „ginkluotas konfliktas“.
Už neleistiną pasitraukimą iš savo padalinio, tarnybos vietos, neatvykimą į karinės tarnybos vietą ilgiau nei mėnesį per mobilizaciją, karo padėtį arba ginkluotą konfliktą baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų. Taip pat numatyta, kad iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė gresia asmenims, sunaikinusiems ginklus, pasidavusiems į priešo nelaisvę. „Meduza“ kalbintas karo srities teisininkas, dirbantis su Rusijos žmogaus teisių gynėjų sąmoningam prieštaravimui atlikti karinę tarnybą koalicija, tai vadino stalinistinės prigimties įstatymais.
Nuo invazijos pradžios Rusijos opozicinė žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos pranešdavo apie atvejus, kai rusų kariai atsisakydavo vykti ar grįžti į frontą Ukrainoje, rašydavo oficialius prašymus nutraukti karinius kontraktus. Dėl to jie patirdavo karininkų fizinį ir psichologinį smurtą, dalis prašymų būdavo netenkinami, kariai buvo verčiami toliau kautis.
Anot naujienų svetainės „Meduza“ kalbinto teisininko, kasdien į teisininkus kreipdavosi tiek kariai, tiek jų artimieji, prašydami padėti išvengti dalyvavimo kovos veiksmuose. Rusijos pajėgos yra įkūrusios specialias stovyklas apsišaukėliškoje Luhansko liaudies respublikoje, ten laiko atsisakančius kovoti karius, neleidžia jiems laisvai judėti.
Dabar mobilizuoti Rusijos kariai taip pat veikiausiai nedegs noru kovoti. „Tai, kad reikės kautis už Rusijos ribų, gali nelabai patikti mobilizuotiesiems, pamatysime. Eilinių rusų emocinis ryšys su Luhansku, Donecku, Chersonu yra žymiai mažesnis nei su Krymu, kurio aneksija 2014 m. buvo sutikta su tikra euforija“, – LRT.lt sakė Stokhomo Rytų Europos studijų centro analitikas Andreas Umlandas.
Tušti grasinimai branduoliniais ginklais
Pranešdamas apie mobilizaciją, V. Putinas pagrasino Vakarams, kad Rusija yra branduolinė valstybė ir savo teritoriją gins „visomis įmanomomis priemonėmis“. Antradienį rusų okupacinės administracijos Ukrainos Zaporižios, Donecko, Luhansko regionuose paskelbė, kad jau penktadienį pradės rengti „referendumus“ dėl šių teritorijų įtraukimo į Rusijos sudėtį. Tad V. Putino grasinimas reiškia, kad Rusija branduoliniais ginklais galėtų „ginti“ ir šias teritorijas.
Grasinimus branduoliniu ginklu Vakarams ekspertai vadina V. Putinu blefu, kuriuo bandoma sustabdyti Ukrainai teikiamą karinę pagalbą.
„Pozityvu tai, kad karo pradžioje mes galvojome, jog parama Ukrainai gali sukelti didesnę NATO ir Rusijos konfrontaciją, kuri apimtų ir branduolinius ginklus, bet taip nenutiko ir nenutiks, – pažymėjo T. Rostoks. – Bet neramina tai, kad Putinas itin pažemino slenkstį, kada Rusija gali naudoti branduolinius ginklus.“
Maskva galėtų ryžtis panaudoti taktinį ginklą prieš Ukrainos pajėgas Ukrainos teritorijoje, bet, analitikų vertinimu, tai reikštų, kad karas tampa visiškai kitokio pobūdžio, o Vakarai gali įsikišti kitomis priemonėmis.
„Tam, kad blefas nebūtų laikomas blefu, jam reikės vis rimčiau grasinti branduoliniu ginklu. (...) Bet viskas bus kaip su Krymu. Nors rusai jį laiko savo teritorija, ukrainiečiai yra atakavę taikinius ten“, – pabrėžė T. Jermalavičius. Anot jo, amerikiečiai yra leidę atakoms prieš pusiasalį naudoti amerikietiškus ginklus, nes Krymą laiko Ukrainos dalimi. „Lygiai ta pati logika ir dinamika bus ir tų sričių, kurias jis dabar bandys aneksuoti, atveju.“
Visuomenės nepasitenkinimas
Iki šiol dauguma žuvusių Ukrainoje karių buvo iš skurdesnių, tolimų Rusijos regionų, mobilizacija praktiškai nelietė didžiųjų miestų gyventojų, tad karą dauguma rusų matė propagandinėje televizijoje, internete ir „Telegram“ kanaluose.
„Viskas tampa labai prieštaringa, nebekalbama apie kažkokią specialiąją operaciją, skirtą demilitarizuoti, bet aiškiai kalbama apie teritorijų aneksiją, tikrą karą. Tai turėtų būti aiškiau ir eiliniams rusams. Manau, tai ves prie kažkokių visuomenės reakcijų“, – LRT.lt sakė A. Umlandas.
V. Putino sprendimas paskelbti dalinę mobilizaciją jau sukėlė rusų paniką – skrydžiai iš Rusijos į užsienio valstybes itin pabrango, žiniasklaida skelbė straipsnius su patarimais, kaip lengviausia išvykti į užsienį. Panašus masinis egzodas vyko ir vasario pabaigoje, tada į Baltijos šalis, Suomiją, Sakartvelą ir Turkiją plūdo tūkstančiai rusų.
Bet tai reikštų, kad prognozės, jog mobilizacijos skelbimas išjudins V. Putino režimo pamatus, nepasitvirtins. „Dabar [išvykimas] gali vykti dar didesniu mastu. Visi, turintys pinigų ir galimybių, gali bandyti pabėgti. Tada politinio nestabilumo prasme niekas nevyks“, – akcentavo A. Umlandas.
Rusijos žmogaus teisių judėjimas „Vesna“ jau pranešė, kad trečiadienį kviečia Rusijos miestų gyventojus išeiti į gatves 19 val. ir dalyvauti proteste „Ne kapizacijai“. Žodis „kapizacija“ (rusiškai – „magilizacija“) čia išryškina mobilizacijos ir kapo, t. y. mirties, ryšį.
„Tūkstančiai rusų vyrų – mūsų tėvai, broliai ir sutuoktiniai – bus įmesti į karo mėsmalę. Dėl ko jie mirs? Dėl ko jų motinos ir vaikai lies ašaras?“ – rašoma kreipimesi.
Vis dėlto analitikai mano, kad pranešimai apie mobilizaciją, nukelta V. Putino ir S. Šoigu kalba, kuri turėjo vykti antradienio vakarą, rodo sąmyšį Maskvoje, skirtingų grupių Kremliuje kovą.
„Taip galėjo būti bandoma konsoliduoti Rusijos visuomenę, pakurstyti paramą režimui, jo karui Ukrainoje. Ir kartu nuraminti tą vadinamąją karo partiją, kuri tapo vis agresyvesnė politikoje ir kaltino Putiną ir Vyriausybę pralaimint Ukrainoje ir seniai siekė karo pastangų išplėtimo, mobilizacijos, perėjimo į totalinę karo būseną“, – pažymėjo T. Jermalavičius.
