Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje, tai jis pats patvirtino savo kalboje, kuri buvo nukelta į trečiadienį.
Kaip kalboje aiškino V. Putinas, dalinė mobilizacija reiškia, kad šaukimas yra taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties.
„Siekiant apsaugoti mūsų tėvynę ir vientisumą, manau, būtina remti dalinę mobilizaciją“, – sakė jis.
Dalinė mobilizacija prasideda nuo trečiadienio, rugsėjo 21 d.
„Vakarai peržengė visas ribas, jie grasina mūsų piliečiams“, – kalboje aiškino V. Putinas.
Rusijos prezidentas visoje kalboje pabrėžė, kad gins Rusijos žemes ir rusus, taip pat gins sritis, kur vyks „referendumai“.
Jis sakė, kad Vakarų šalys bando blokuoti bet kokią nepriklausomybę ir vystymąsi, „siekdamos brutaliais būdais primesti savo valią kitiems žmonėms“.
„Vakarų tikslas tebėra susilpninti ir sunaikinti, jie tai atvirai sako“, – aiškino V. Putinas.
Anot jo, Vakarai Ukrainos žmones pavertė patrankų mėsa dar 2014 m., kai buvo aneksuotas Krymo pusiasalis.
Toliau jis aiškino, kad pagrindinis tikslas – „išlaisvinti“ Donbaso regiono žmones – lieka nepakitęs.
V. Putinas kalboje teigė, kad remia žmones, siekiančius surengti referendumus Rusijos kontroliuojamose Ukrainos dalyse.
Toliau tęsiantis grasinimams, Rusijos prezidentas priminė Vakarams, kad Rusija turi modernių naikinimo ginklų, ir sakė: „Aš neblefuoju.“
Pasipriešinimo banga
Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija lems „didžiulę tragediją“.
„Tai lems didžiulę tragediją ir daugybę mirčių... siekdamas išsaugoti savo įtaką, Putinas įžengė į kaimyninę šalį, pradėjo žudyti jos žmones ir dabar į karą siunčia daugybę Rusijos piliečių“, – teigė A. Navalnas, nuotoliniu būdu pasirodęs teismo posėdyje.
Masiškai plinta peticijos, kuriose priešinamasi tokiam sprendimui, trečiadienio vakarą planuojami mitingai.
LRT.lt primena, kad Rusijos Dūma antradienį pritarė pataisai, pagal kurią už karinės tarnybos vengimą arba dezertyravimą gali grėsti laisvės atėmimas iki 10 metų
Taip pat numatyta, kad iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė gresia asmenims, „sunaikinusiems ginklus“, iki 15 metų – grobsčiusiems turtą, tačiau detaliau nenurodoma, apie kokį turtą kalbama.
Prieš tai Dūma pritarė, kad į Rusijos Baudžiamąjį kodeksą būtų įtrauktos tokios sąvokos kaip karo padėtis, mobilizacija, ginkluotas konfliktas.
„Neleistinas padalinio ar tarnybos vietos palikimas, taip pat neatvykimas be svarbių priežasčių ilgiau kaip vieną mėnesį, padarytas kario, atliekančio karo tarnybą pagal šaukimą ar pagal sutartį, per mobilizacijos ar karo padėties laikotarpį, karo ar ginkluoto konflikto ar karo veiksmų sąlygomis baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų“, – sakoma pataisų tekste.
