Eidamas 91 metus mirė vienintelis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Jis buvo žinomas dėl ryšių su KGB, o kai kurių analitikų teigimu, būtent M. Gorbačiovas vykdė jų planą, padėjusį pamatą dabartiniam Vladimiro Putino režimui.
„Jis suprato, kad reformos yra būtinos, stengėsi siūlyti savo sprendimus neatidėliotinoms problemoms spręsti. Ypač pažymėsiu didelę humanitarinę, labdaringą, švietėjišką veiklą, kurią pastaraisiais metais vykdė Michailas Sergejevičius Gorbačiovas“, – savo asmeninėje užuojautoje trečiadienį rašė V. Putinas.
Tačiau dabartinis Rusijos lyderis taip pat ne kartą pabrėžė, kad Sovietų Sąjungos griūtis – viena didžiausių politinių katastrofų 20 amžiuje. Ironiška, tačiau ji, anot ekspertų, ir buvo viena iš priežasčių, kodėl V. Putino režimas yra ten, kur yra.
„Tai buvo viena iš pradinio kapitalo dalių, kaip ši mafijinė valstybė susikūrė, o tai prasidėjo M. Gorbačiovo valdymo metu ir viskas toliau buvo daroma pagal planą“, – apie dabartinės Rusijos susikūrimą LRT.lt portalui sako analitikas Marius Laurinavičius.
M. Gorbačiovas – tik pradžia
M. Gorbačiovas 1955 m. baigęs Maskvos valstybinį universitetą jau buvo aktyvus Komunistų partijos narys. Grįžęs į Stavropolį su žmona Raisa, jis pradėjo sparčiai kilti regioninės partijos struktūroje. Iki 1961 m. jis buvo Jaunųjų komunistų lygos regioniniu sekretoriumi ir tapo partijos suvažiavimo delegatu.
Buvo žinoma, kad M. Gorbačiovas palaikė artimus ryšius su tuometiniu KGB vadovu Jurijumi Andropovu, jis vėliau tapo Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Kaip teigia M. Laurinavičius, daugelis nežino, kad J. Andropovas 1969 m. kvietėsi M. Gorbačiovą į KGB būti jo pavaduotoju.
„Paskui buvo nuspręsta, kad partinė M. Gorbačiovo karjera yra naudingesnė jiems visiems“, – teigia analitikas.
Tačiau čia jo ryšiai su KGB neapsiribojo, nes 1966 m. jam buvo siūlomas Stavropolio krašto KGB vadovo postas, bet tuometis KGB vadovas Vladimiras Semičiastnas nusprendė, kad jis šioms pareigoms netinkamas.
„Tai vis tiek rodo, kad mažiausiai nuo 1966 m. būtent KGB kaip organizacija laikė M. Gorbačiovą savu. Atėjus J. Andropovui, jų ryšiai ten sustiprėjo“, – pabrėžia M. Laurinavičius.
Pats J. Andropovas turėjo planą reformuoti Sovietų Sąjungą. Tikslas buvo šalį ne demokratizuoti, o padaryti ją veiklesnę, anot įvairių ekspertų, ji turėjo būti panašesnė į dabartinę Kiniją. Tačiau J. Andropovas, sutrikus inkstų veiklai, mirė 1984 metų vasario 9 dieną.
Buvo tikimasi, kad M. Gorbačiovas pakeis J. Andropovą, tačiau vietoj jo generaliniu sekretoriumi tapo sergantis Konstantinas Černenka. Po metų jis taip pat mirė ir jį jau pakeitė M. Gorbačiovas. Jis buvo pirmas generalinis sekretorius, gimęs po 1917 m. revoliucijos.
Tačiau kaip teigia M. Laurinavičius, M. Gorbačiovo atėjimas į valdžią yra dar viena KGB plano dalis, kuria siekta susigrąžinti savo valdžią.
„Kalbos, kad jis ten kažkam suteikė laisvę, yra visiškas nesupratimas. Kodėl apskritai M. Gorbačiovas atėjo į valdžią, kodėl ta „perestroika“ įvyko? Tai KGB plano dalis“, – aiškina analitikas.
Jo teigimu, KGB savo planus ėmė intensyviai vykdyti nuo 1988–1989 metų, kai valdžioje buvo M. Gorbačiovas. Nors nebuvo norima SSRS žlugimo, jam buvo ruošiamasi. Nuo 1985 metų Drezdene tuo metu jaunas KGB darbuotojas V. Putinas dalyvavo programoje, kuri, anot eksperto, ruošė galimam Varšuvos pakto ir SSRS žlugimui.
„Kai jis grįžo į tuometinę SSRS, buvo pristatytas prie neva demokrato Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako ir tokiu būdu visas tas planas buvo vykdomas. Vėlgi, V. Putino pati pradžia Sankt Peterburge prie A. Sobčiako jau buvo kriminalinio ekonominio galios perėmimo Sovietų Sąjungoje dalis“, – teigia M. Laurinavičius.
Jis aiškina, kad visa tai prasidėjo M. Gorbačiovo valdymo laikotarpiu, todėl galima teigti, kad būtent tai buvo V. Putino režimo pradžia.
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas ir Vilniaus universiteto istorikas dr. Ramojus Kraujelis sako, kad galima teigti, kad M. Gorbačiovo reformų nesėkmės ir lėmė, kad toks žmogus kaip V. Putinas pakilo į valdžios Olimpą.
„M. Gorbačiovui nepasisekė ir reikėjo, kad atsirastų kitas gelbėtojas, kuris galėtų grąžinti tą Rusijos galybę, bet tiesioginės sąsajos, kad M. Gorbačiovas atvedė į valdžią V. Putiną, negalėtume daryti“, – LRT.lt portalui pabrėžia istorikas.
Sutapatinti neįmanoma
M. Gorbačiovo ir V. Putino politikos diplomatijos stiliai skiriasi, nors abu labai vertino J. Andropovą, o dabartinis Rusijos prezidentas jį yra pavadinęs savo mokytoju. 1985 m. į valdžią ateidamas M. Gorbačiovas viešai diskutavo apie nusiginklavimą, siekė įtampos mažinimo ir atkurti beveik visiškai nutrūkusius santykius su JAV.
„V. Putino atveju mes matytume, kad buvo bandoma ieškoti santykių gerinimo, bet tolimesni dešimtmečiai rodo, kad tie santykiai vis labiau ėjo į konfliktą ir turime tokią situaciją kaip šiemet“, – sako dr. R. Kraujelis.
Pats M. Gorbačiovas V. Putino režimo naratyve svarbios vietos neužima ir yra prisimenamas kaip istorinės katastrofos – SSRS žlugimo – kaltininkas.
„V. Putino akimis, M. Gorbačiovas buvo nevykėlis, kuris nesugebėjo iki galo įgyvendinti plano. Nepaisant to, kad KGB pagrindinis planas išlikti valdžioje ir ją dar labiau sutvirtinti, apgauti Vakarus kaip ir buvo įgyvendintas, bet SSRS vis tiek žlugo“, – pabrėžia M. Laurinavičius.
Nevienareikšmė asmenybė
Nors Vakarų lyderiai, siųsdami užuojautas, įvardija M. Gorbačiovą kaip išskirtinę politinę asmenybę, kovojusią dėl demokratijos, Rusijoje ir kitose SSRS okupuotose šalyse jis vertinamas įvairiai.
Kaip teigia istorikas dr. R. Kraujelis, M. Gorbačiovas bandė keisti esamą situaciją, tačiau niekada nemanė, kad „perestroika“ būtent bus tokia.
„Pradėdamas reformas jis nelabai įsivaizdavo, kur tos reformos gali nuvesti“, – teigia istorikas.
Jis taip pat primena, kad paskutinis SSRS prezidentas kruvinai malšino sukilimus buvusiose Sovietinėse Respublikose, buvo slopinami nacionaliniai judėjimai, laisvės judėjimai.
„M. Gorbačiovas visuomet griežtai pasisakė ir stabdė visą demokratizacijos, laisvėjimo procesą (...). Lietuvių tauta jį gali vertinti daugiau negatyviai nei pozityviai“, – sako istorikas.
LRT.lt primena, kad apie M. Gorbačiovo mirtį pranešta vėlų antradienio vakarą. Jis buvo vienintelis Sovietų Sąjungos prezidentas.
