Ukraina liepos pabaigoje smogė vienam svarbiausių tiltų rusų pajėgoms Chersono srityje. Tai, anot ekspertų, tik kontrpuolimo pradžia, bet Rusijos kariai jau galėjo paragauti savo pačių vaistų.
Kasdienėje savo ataskaitoje JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) skelbia savo stebėjimų duomenis, iš jų ryškiai matoma, kad didžiausia ukrainiečių pažanga daroma Chersono srityje. Čia ir pačios Ukrainos pajėgos praneša apie sunaikintas rusų pajėgas, amunicijos sandėlius, griaunamą kitą infrastruktūrą.
Kaip LRT.lt pabrėžia karo analitikas Pavelas Luzinas, kontrpuolimas Chersono srityje Ukrainai reikalingas tam, kad būtų pašalintos strateginės grėsmės, kylančios Mykolajivui ir Odesai.
Kodėl Antonivkos tiltas?
Serhijus Chlanas, Chersono karinės administracijos vadovybės patarėjas, liepos pabaigoje teigė, kad Chersonas bus išlaisvintas nuo Rusijos pajėgų rugsėjį. Kaip patarėją cituoja „The Guardian“, tokią pažangą leis padaryti Vakarų tiekiami ginklai. Kaip viena svarbiausių šios kontratakos dalių išskiriama ukrainiečių gaunama tolimojo nuotolio artilerija.
Kovo 3 dieną Rusijos užimtas Chersonas buvo didžiausias okupuotas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną. Tada Ukrainos pareigūnai skelbė, kad rusams pavyko tai padaryti dėl to, kad ukrainiečių saugumo tarnybos nesugebėjo susprogdinti Antonivkos tilto. Liepos 27 dieną Ukrainos pajėgos ėmė taisyti šią klaidą ir tolimojo nuotolio artilerija atakavo tiltą. Po pirmosios atakos prorusiška vietos valdžia patvirtino, kad tiltas vis dar stovi, tačiau yra stipriai apgadintas, buvo žadama jį suremontuoti ir, anot rusų pareigūnų, tai pradėta daryti liepos 31 dieną. Tačiau remontas truko neilgai ir jau rugpjūčio 8-ąją Ukraina paskelbė, kad dar kartą smogė Antonivkos tiltui.
Šis šalia Chersono esantis tiltas svarbus dėl to, kad tai yra pagrindinė sausumos jungtis tarp miesto ir pietinio Dnipro kranto. Britų žvalgyba savo apžvalgose pabrėžė, kad šis tiltas – silpniausia Rusijos pajėgų vieta Chersono srityje, nes tai vienintelis kelias, kuriuo rusai gali aprūpinti savo pajėgas. Netgi jo apgadinimas verčia Rusijos pajėgas perplanuoti savo tiekimo linijas, galvoti apie pontoninių tiltų naudojimą.
Konfliktų studijų tyrimų centro ekspertas Valerijus Akimenko LRT.lt pabrėžia, kad Chersono atveju Ukrainos kariuomenė ir turi išnaudoti tolimojo nuotolio artileriją, kuri leidžia minimalizuoti žmonių aukų skaičių.
„Chersono atveju Ukrainos taktika teisinga. Rusija gali sau leisti turėti patrankų mėsos, tačiau Ukraina – ne. Reikia imtis tikslių ir lėtų veiksmų, kurie leistų rusus atmušti vieną po kito“, – pabrėžia V. Akimenko.
Rusijos kariuomenės suvaržymas
Vis dėlto Ukrainos dėmesys Chersonui neliko be atsako. Karo analitikai teigia, kad Rusijos kariuomenės pajėgos buvo masiškai perkeliamos į ukrainiečių kontratakos ašį. Skirtingais skaičiavimais, apie trečdalis Rusijos pajėgų, naudojamų kare, buvo sutelktos Chersone. Britų žvalgyba teigia, kad su ukrainiečių kontrpuolimu prasidėjo trečiasis karo etapas, jis labiausiai bus sutelktas į maždaug 350 kilometrų ilgio juostą nuo Zaporižios iki Chersono.
Rusijos kariuomenę stebinčios analitinės bendrovės „Rochan Consulting“ direktorius Konradas Muzyka „Kyiv Independent“ teigė, kad didėjantis Rusijos karių skaičius Chersone apsunkina Ukrainos kariuomenės užduotis ir čia rusų gali būti jau per daug, kad būtų pasiekti Kyjivo tikslai.
Tačiau toks pajėgų permetimas gali būti naudingas ir Ukrainai, nes tai apriboja Rusijos didelių operacijų vykdymą kitose teritorijose. Šv. Andriejaus universiteto (JK) strateginių studijų profesorius Phillipsas O`Brienas „Kyiv Independent“ aiškino, kad Ukrainos kariuomenei geriau su Rusijos pajėgomis susidurti Chersone, o ne Donbase.
Ukrainos žvalgybiniai duomenys patvirtina, kad dalis pajėgų iš Donbaso perkelti į Zaporižios ir Chersono regioną, o tai, ekspertų teigimu, rodo, kad Rusijai kyla pavojus Rytuose.
V. Akimenko pabrėžia, kad matant tokį Rusijos pajėgų judėjimą galima matyti, kad Ukrainos pajėgos tokį kontratakos planą rengė jau kurį laiką, o rusai, nors turbūt suprato, kas ruošiamasi daryti, ir žinojo pavojus, tačiau nieko negalėjo dėl to padaryti.
„Rusijos pajėgos Chersone, dešiniajame Dnipro krante, dabar yra faktiškai atkirstos nuo savo pagrindinių kariuomenių rytiniame, kairiajame krante ir neturi kur trauktis“, – LRT.lt teigė jis.
Toks manevras rusų vadinamas „katilu“ – kariai apsupami tam tikroje teritorijoje, taip sumažinama jų manevrų laisvė ir galimybė gauti reikalingų priemonių.
„Pirmą kartą šiame kare jiems duodama paragauti savo pačių vaistų“, – sako V. Akimenko.
Ekspertas pabrėžia, kad Rusijos pajėgos šį manevrą kare Ukrainoje naudojo ne kartą, o vienas skaudžiausių to pavyzdžių buvo Mariupolis.
