Sekmadienio vakarą Kosovo ir Serbijos pasienyje kilo įtampa dėl naujų Prištinos siūlytų taisyklių. Kosove gyvenantys serbai pradėjo protestus, o dėl neramumų pasienyje nuspręsta uždaryti du sienos perėjimo punktus – Bernjako ir Jarinjės. Ekspertai abejoja, ar be Europos Sąjungos ir JAV įsitraukimo šį konfliktą pavyks numalšinti. LRT.lt paaiškina, kas pakurstė įtampą regione ir kokia baigtis gali laukti.
Naujos taisyklės
Prištinos valdžia planavo nuo rugpjūčio 1 dienos įvesti pakeitimus, pagal kuriuos nuo pirmadienio atvykstantieji į Kosovą su Serbijos asmens tapatybės dokumentais privalėtų turėti laikinus dokumentus tol, kol lankysis šalyje. Panašią taisyklę Belgrado valdžios institucijos taiko Serbijoje besilankantiems Kosovo piliečiams.
Taip pat etniniai serbai, turintys Serbijos išduotus automobilių registracijos numerius, per du mėnesius turėtų juos pakeisti į Kosovo.
Dėl įsigaliosiančių pokyčių pasienyje, kur daugiausia gyvena etniniai serbai, kilo masiniai protestai. Policija pranešė, kad protestuotojai šaudė į pareigūnus, ėmė blokuoti kelius, todėl buvo nuspręsta uždaryti Bernjako ir Jarinjės sienos parėjimo punktus. Pasak „Euroactiv“, keli albanai pranešė, kad jie ir jų automobiliai buvo užpulti šiauriniame regione.
Mitrovicoje, kur gyventojų daugumą sudaro serbai, sekmadienį daugiau kaip tris valandas kaukė oro pavojaus sirenos.
Pirmadienio rytą Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti tviteryje paskelbė, kad Priština susitarė su tarptautiniais partneriais 30 dienų sustabdyti naujų taisyklių įsigaliojimą, tačiau Serbija turi įsipareigoti panaikinti pasienyje esančias užtvaras ir atkurti visišką judėjimo laisvę.
In cooperation with our international allies, we pledge to postpone implementation of decisions on car plates & entry-exit documents at border crossing points w/ Serbia for 30 days, on the condition that all barricades are removed & complete freedom of movement is restored. pic.twitter.com/oJNaQi0qPO
— Albin Kurti (@albinkurti) July 31, 2022
Panašias taisyklės Kosovas bandė įvesti ir prieš metus, tačiau kilus protestų bangai, kai buvo blokuojamas ir eismas, šios idėjos atsisakyta.
2021 m. rugsėjį Vyriausybė pareikalavo, kad automobilių su serbiškais numeriais vairuotojai kirsdami sieną pasiimtų Kosovo išduotus vairuotojo pažymėjimus. Serbija reagavo griežtai ir pasiuntė karius prie sienos, paskatindama etninius Kosovo serbus protestuoti.
Nors abi šalys pasirašė laikiną susitarimą, pagal kurį tarp šalių važiuojančios transporto priemonės turi būti ženklinamos lipdukais, slepiančiais šalių pavadinimus ir vėliavas, joms nepavyko pasiekti ilgalaikio sprendimo, pabrėžia „Euractiv“. Prištinos valdžia paragino šalies šiaurėje gyvenančius serbus pakeisti Serbijoje išduotus numerius į Kosovo, o ne naudoti lipdukus, tačiau nedaug jų sureagavo į prašymą.
Kodėl neramumai pasienyje
Kosovo šiaurėje, pasienyje su Serbija, gyvena apie 50 tūkst. etninių serbų, kurie naudojasi Serbijos išduotais dokumentais ir automobilių registracijos numeriais. Kaip skelbia DW, šie gyventojai nepripažįsta Kosovo teisės nustatyti taisykles ir reglamentus.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučićius sekmadienio vakarą tikino, kad Kosovo serbai dar niekada nebuvo tokioje sudėtingoje situacijoje.
„Galiu tik pasakyti, kad mes melsime taikos ir sieksime taikos. Bet iš karto pasakau, mes nepasiduosime ir Serbija laimės. Jei prasidės serbų persekiojimas, šaipymasis iš serbų, serbų žudymas – Serbija laimės“, – grasino šalies vadovas.
Tuo metu Kosovo premjeras kaltino Serbijos prezidentą neramumų kurstymu ir pabrėžė, kad ateinančios dienos ir savaitės gali būti sudėtingos.
Kosovo prezidentė Vjosa Osmani-Sadriu vėlų sekmadienio vakarą ragino serbus nepasiduoti propagandai ir pamatyti, kad taikoma abipusiškumo priemonė, kuri turėtų būti naudinga vietos gyventojams.
„A. Vučićiaus, kuris naudojasi savo mentoriaus Vladimiro Putino metodais, bandymai destabilizuoti Kosovą žlugs“, – aiškino prezidentė.
Kaip LRT RADIJUI sako tarptautinių santykių profesorius Dritero Arifi iš Verslo ir technologijų universiteto Prištinoje, Serbija, rodos, išmoko iš Rusijos, kaip reikia kelti problemas regionuose bei skleisti propagandą, kuria kelia sumaištį tarp serbų mažumos Kosovo šiaurėje.
„Aš turiu omenyje ne tai, kad kariausime su Serbija, bet tai būtų hibridinis karas kaip Kryme. Mes turime informacijos, kad kažkokie kareiviai apsirengs kaip civiliai ir gali pridaryti problemų, todėl aš sakau, kad gali būti hibridinis, o ne tradicinis karas“, – pabrėžia profesorius.
Pirmadienį dieną Kosovo serbai ėmė ardyti barikadas, tačiau įtampa nenuslūgo. Kaip teigia D. Arifi, Serbija nėra pasiruošusi kalbėti apie taiką ir susitarimą su Kosovu, nes tai reikštų šalies nepriklausomybės pripažinimą. Tuo metu net Serbijos konstitucijoje yra įtvirtinta tai, kad Kosovas – integrali jų valstybės dalis.
Tarptautinės reakcijos
Rusijos užsienio reikalų ministerija dar tą patį vakarą pareiškė paramą Serbijos prezidentui ir apkaltino Kosovą bandymu išstumti serbus ir šalies šiaurės.
„Kosovo lyderiai žino, kad serbai nebus abejingi tiesioginiam išpuoliui prieš jų laisves, ir sąmoningai jį aštrina, kad pradėtų smurtinį scenarijų“, – vėlų sekmadienio vakarą pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią cituoja „The Moscow Times“.
M. Zacharova sakė, kad Serbijos ir Kosovo įtampa tapo „dar vienu Eurpos Sąjungos (ES) tarpininkavimo misijos nesėkmės įrodymu“.
Tuo metu ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis tviteryje sveikino Kosovo sprendimą atidėti priemonių įsigaliojimą iki rugsėjo 1 dienos.
„Atviri klausimai turėtų būti sprendžiami per ES padedamą dialogą ir sutelkiant dėmesį į visapusišką Kosovo ir Serbijos santykių normalizavimą, būtiną jų integracijai į ES“, – aiškino J. Borrellis.
Tuo metu NATO taikos palaikymo pajėgos KFOR, dislokuotos padėti palaikyti taiką regione, taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad situacija Serbijos ir Kosovo pasienyje atidžiai sekama ir pajėgos „pasirengusios įsikišti, jei kiltų pavojus stabilumui“.
Taip pat buvo pabrėžiama, kad itin svarbus vaidmuo normalizuojant Belgrado ir Prištinos santykius tenka ES remiamam dialogui.
„Be visiškos pagarbos žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms, teisinės valstybės principų, vidaus reformų ir gerų kaimyninių santykių nebus realių geresnės ateities perspektyvų Balkanuose“, – rašoma NATO taikos palaikymo pajėgų pranešime.
1999 metais birželio 12 dieną NATO KFOR pajėgos buvo dislokuotos Kosove po 78 dienas trukusių oro antskrydžių. Kaip skelbia NATO, šiuo metu čia yra apie 3700 karių iš 28 Aljanso šalių ir jų partnerių.
Kaip teigiama, šios pajėgos skirtos atgrasyti serbų pajėgas nuo išpuolių bei sukurti saugią aplinką visuomenei. Pabrėžiama, kad šios pajėgos būtų pasirengusios reaguoti, jei kiltų karinis konfliktas, tačiau, anot ekspertų, jos siektų labiau atskirti dvi konfliktuojančias puses, o vėliau stengtųsi padėti su kitais partneriais rasti diplomatinius sprendimus.
— @NATO - KFOR (@NATO_KFOR) July 31, 2022
Kosovas ir Serbija jau daugiau kaip dešimtmetį dalyvauja ES vadovaujamame dialoge, kuriuo siekiama normalizuoti santykius, tačiau dauguma susitarimų taip ir nebūna įgyvendinti.
ES laikosi nuomonės, kad Serbija turi pripažinti Kosovo nepriklausomybę, nes tai yra ir viena iš stojimo į ES sąlygų, tačiau Belgradas tikina, kad nesiruošia to daryti. Kosovo nepriklausomybės taip pat nepripažįsta kelios ES narės – Graikija, Kipras, Slovakija, Rumunija ir Ispanija.
Profesorius D. Arifi teigia, kad dabar reikalingas stiprus JAV ir ES įsitraukimas į konflikto sprendimą: „Dabar ES laikas parodyti stiprią lyderystę, o ne tokią, kokia ji buvo anksčiau.“
Anot profesoriaus, Serbija laukia, kaip baigsis Ukrainos karas ir kuria kryptimi jiems teks pasukti, tačiau Kosovas nebegali metų metus laukti tolimesnių žingsnių taikos derybose.
„Mes negalime laukti 10 metų, mums reikia 1, 2, 3 ar metų, nesvarbu, mums tiesiog reikia, kad turėtume aiškius periodus, per kuriuos turėtume pasiekti susitarimus ir mes galėtume dialogo pabaigoje pasirašyti taikos susitarimus kaip dvi laisvos šalys“, – aiškina D. Arifi, tačiau tam reikalingas JAV ir ES įsitraukimas.
„Be stipraus JAV ir ES įsitraukimo aš nematau šviesios ateities“, – LRT RADIJUI priduria profesorius.
