30-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Rusijos puolimas didžiojoje dalyje miestų ir toliau stringa, Kyjivo gynėjai stumia priešo pajėgas iš kai kurių sostinės priemiesčių. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigė, kad Rusija ir Ukraina padarė tam tikrą derybinę pažangą kai kuriais svarbiais klausimais. Rusijos raketos pataikė į oro pajėgų vadavietės teritoriją Vinycios mieste centrinėje Ukrainoje.
„Iki šiol ėmėmės daug žingsnių, kad palengvintume derybų procesą. Užsienio reikalų ministrų susitikimas Antalijoje ir mūsų užsienio reikalų ministro derybos Maskvoje ir Lvive buvo lūžio taškas. Manome, kad galutinis sprendimas turi būti pagrįstas patikima formule, kuriai pritartų tiek šalys, tiek tarptautinė bendruomenė“, – apie derybas kalbėjo Turkijos prezidentas.
R. T. Erdoganas toliau sakė: „Mes atsargiai, bet optimistiškai žiūrime į pažangą, padarytą tam tikrais derybų taškais. Nuo pat karo pradžios mes naudojomės Montreaux konvencijos mūsų šaliai suteiktais įgaliojimais, kad sumažintume įtampą Juodojoje jūroje“.
Rusijos raketos pataikė į oro pajėgų vadavietės teritoriją Vinycios mieste centrinėje Ukrainoje, penktadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai, pridūrę, kad dar nežinoma, ar yra nukentėjusiųjų.
„Šiandien apie 16 val. 30 min. Rusijos okupantai sudavė raketinį smūgį Vinycios oro pajėgų vadavietės teritorijai“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Jos paskelbė centro griuvėsių nuotrauką ir nurodė, kad „iš viso „rašistai“ paleido šešias sparnuotąsias raketas. Dalį jų numušė oro gynyba. Likusi dalis pataikė į kelis pastatus, padarydami didelę žalą infrastruktūrai. Okupantų raketų smūgio pasekmės tikslinamos“.
Sudėtingiausia padėtis ir toliau išlieka pietiniame Mariupolyje, ten, Ukrainos teigimu, tebėra įstrigę beveik 100 tūkstančių žmonių.
JT duomenimis, per pirmąjį Rusijos Ukrainoje sukelto karo mėnesį jau žuvo 1 035 civiliai ir dar 1 650 sužeista. Tikrasis žuvusių civilių skaičius veikiausiai yra didesnis.
Ukrainos pajėgos nukovė Rusijos 49-osios armijos vadą generolą leitenantą Jakovą Rezancevą.
Rusijos pajėgos nuosekliai stumiasi Mariupolyje, ketvirtadienį jos įžengė į centrinę miesto dalį, rodo „Institute for the Study of War“ (ISW) analitinio centro atliktas tyrimas.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 135 vaikai, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“. Pasak prokuratūros, sužeisti dar 184 vaikai.
Penktadienį atveriami 2 humanitariniai koridoriai: iš Mariupolio ir iš Melitopolio į Zaporižią, nurodė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.
Per Rusijos smūgį į Mariupolio teatro pastatą, kuriame slėpėsi civiliai, žuvo apie 300 žmonių, pranešė Ukrainos miesto administracija.
Rusija paskelbė, kad per jos veiksmus Ukrainoje žuvo 1351 rusų karys, dar 3825 buvo sužeisti. Ukraina teigia, kad jos kariuomenė nukovė virš 16 tūkst. rusų karių.
Watch #Russia’s campaign in #Ukraine stall in this time-lapse of @TheStudyofWar and @criticalthreats mapping of the war in Ukraine. pic.twitter.com/teOD4EzY8L
— ISW (@TheStudyofWar) March 25, 2022
Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies kariuomenė nukovė 16,1 tūkst. rusų karių, sunaikino 1625 šarvuotąsias mašinas, 1089 mašinas, 115 lėktuvų, 291 artilerijos sistemą, 72 kuro talpyklas, 125 sraigtasparnius, 49 oro gynybos sistemas, 53 taktinius operacinius bepiločius orlaivius, 561 tanką, 90 raketų paleidimo sistemų (MLRS), 5 laivus.
TRISDEŠIMTOJI RUSIJOS AGRESIJOS UKRAINOJE DIENA
- Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ES viršūnių susitikime pasiūlė nutraukti vizų išdavimą Rusijos piliečiams taikant Maskvai naujas sankcijas;
- Kovo 25 dieną Ukrainoje veikė du humanitariniai koridoriai, o jais buvo evakuoti 7331 šalies gyventojai.;
- Jungtinės Tautos gauna „vis daugiau informacijos“, patvirtinančios, kad Rusijos karių apgultame Mariupolio mieste yra masinių kapaviečių;
- Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad „tikisi“ artimiausiomis valandomis pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu;
- JAV aukšto rango gynybos pareigūnas teigia, kad Rusija galimai pradėjo mobilizuoti karinį pastiprinimą ir teigė, kad iš Sakartvelo į Ukrainą gali būti siunčiami kariai;
- Pentagonas skelbia, kad Rusija nebeturi pilnos Chersono miesto kontrolės, praneša „New York Times“;
- Leidinys „Novaja Gazeta“ pranešė, kad kitą savaitę į Baltarusiją galimai atvyks 200 Libano grupuotės „Hezbollah“ narių;
- Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad Vinycioje Rusijos pajėgos paleido šešias raketas;
- Per Rusijos karines operacijas prieš Ukrainą žuvo 645 iš 648 Rusijos Federacijos 200-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados bataliono taktinės grupės karių.
Apie ketvirtadienio dienos ir penktadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.
Atnaujinta 05.53
Antrąją Amerikos prezidento vizito Lenkijoje dieną laukiama svarbios Joe Bideno kalbos. Pasak Baltųjų rūmų, atsižvelgdamas į šiandienę situaciją Jungtinių Valstijų vadovas ketina sudėlioti pagrindinius akcentus. Vėliau Bidenas susitiks su į Lenkiją atvykusiais Ukrainos pabėgėliais. Vakar Amerikos lyderis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną darkart pavadino karo nusikaltėliu ir pabrėžė, kad jau netrukus pasaulis turės pasirinkti – demokratijos arba autoritarizmo kelią.
Atnaujinta 05.08
Jungtinė Karalystė skiria Rusijos pajėgų apsuptoms Ukrainos dalims maisto atsargų už 2 milijonus svarų sterlingų. Kaip paskelbė britų vyriausybė, įvairūs produktai sausumos transportu bus gabenami jau kitos savaitės pradžioje.
Atnaujinta 04.33
Amerikos analitikai: Kremliaus žinutė apie pirmojo „išlaisvinimo" etapo pabaigą skirta vietos auditorijai
Jungtinių Valstijų karo studijų instituto analitikai teigia, kad Kremliaus pareiškimas apie pirmojo karinės kampanijos etapo pabaigą ir tolesnį dėmesio telkimą į Ukrainos rytinio regiono išlaisvinimą yra skirtas vietos auditorijai. Pasak amerikiečių ekspertų, tai gali reikšti, kad atsižvelgdama į savo nesėkmes, Maskva gali susiaurinti tikslus iki Donetsko ir Luhansko galutinio perėmimo. Tačiau, pasak Karo studijų centro analitikų, iš tiesų pirminis Kremliaus kampanijos tikslas buvo skirtas užgrobti Kijivą, Charkovą, Odesą ir kitus didžiuosius Ukrainos miestus bei perimti visos Ukrainos valdžią. Tai esą matyti ir iki šiol tebesitęsiančio bombardavimo ir Kremliaus vykdomų karo nusikaltimų didžiojoje Ukrainos teritorijos dalyje.
Papildyta 03.51
Rusijos pajėgoms subombardavus paskutinį evakuacijos kelią, Ukrainos Černihivo miestas tapo visiškai apsuptas Rusijos pajėgų. Kaip skelbia „Sky News", mieste gali būti įstrigę apie 150 tūkstančių žmonių. Čia nutrūko elektros tiekimas, nėra šildymo, baigiasi maistas, todėl žmonės baiminasi, kad Černihivo gali laukti toks pat likimas kaip Mariupolio. Jungtinių Tautų duomenimis, daugėja informacijos, patvirtinančios, kad pastarajame mieste yra masinių kapaviečių. Anot šios institucijos Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos vadovės, remiantis palydovine medžiaga, matyti mažiausiai viena tokia vieta, kurioje palaidota apie 200 žmonių. Matilda Bogner pabrėžia, kad iš turimų duomenų kol kas neįmanoma įvertinti, ar visi kapuose palaidoti žmonės yra civiliai ir ar tikrai žuvo dėl karo veiksmų. Ji taip pat atkreipia dėmesį į išaugusį mirtingumą Mariupolyje. Tokią statistiką ekspertė sieja su itin sudėtinga humanitarine situacija šiame mieste.
Atnaujinta 03.37
Rusijos pajėgoms subombardavus paskutinį evakuacijos kelią, Ukrainos Černihivo miestas tapo visiškai apsuptas Rusijos pajėgų. Tai skelbia „Sky News“.
Atnaujinta 03.28
Kijivo pareigūnas teigia, kad Rusijos gynybos ministrą ištiko širdies smūgis
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas teigia, kad Rusijos gynybos ministrą ištiko širdies smūgis. Tai Antonas Geraščenka parašė savo paskyroje Facebook, tačiau Kremlius nėra paskelbęs jokių žinių apie tai. Pasak ukrainiečių pareigūno, Šoigu širdies smūgis įvyko po to, kai Vladimiras Putinas apkaltino pavaldinį dėl nesėkmingos invazijos į Ukrainą. Anot Geraščenkos, šiuo metu Rusijos gynybos ministrui taikoma reabilitacija ligoninėje. Sergejus Šoigu viešai nebuvo matomas nuo kovo 11-os dienos, tačiau buvo trumpai pasirodęs vaizdo įraše, kurį Putinas paskelbė ketvirtadienį.
Atnaujinta 02.51
Vašingtonas ir Londonas ruošia naujas sankcijas asmenims ir įmonėms, siejamiems su Rusijos invazija į Ukrainą
Vašingtonas ruošia sankcijas Rusijos įmonėms, kurios tiekia prekes ir paslaugas Maskvos karinėms ir žvalgybos tarnyboms. Kaip skelbia „Wall Street Journal“, naujos sankcijos turėtų būti paskelbtos kitos savaitės pradžioje. Ši žinia pasirodė netrukus po to, kai Jungtinė Karalystė pranšė įvedantis sankcijas dar 65-iems fiziniams ir juridiniams asmenims dėl sąsajų su Rusijos invazija.
Atnaujinta 02.35
Masinėje kapavietėje Mariupolyje 200 žmonių kūnų
Jungtinės Tautos skelbia gavusios daugiau informacijos, patvirtinančios, kad apgultame Mariupolio mieste yra masinių kapaviečių. Tai skelbia CNN. Anot šios institucijos Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos vadovės, yra patikimos palydovinės informacijos apie vieną tokią kapavietę, kurioje palaidota apie 200 žmonių. Matilda Bogner pabrėžia, kad iš turimų duomenų kol kas neįmanoma įvertinti, ar visi kapuose palaidoti žmonės yra civiliai ir ar tikrai žuvo dėl karo veiksmų. Ji taip pat atkreipia dėmesį į išaugusį mirtingumą Mariupolyje. Šią statistiką ekspertė sieja su itin sudėtinga humanitarine situacija šiame mieste.
Atnaujinta 02.25
Rusijos ataka Ukrainos karinių oro pajėgų valdymo centrui
Kyjivas skelbia, kad Rusijos pajėgų sparnuotosios raketos sunaikino Ukrainos karinių oro pajėgų valdymo centrą. Kaip konkretizuoja CNN televizija, šis statinys yra centrinėje Ukrainos dalyje. Kaip rašoma Ukrainos kariuomenės pranešime, iš viso Rusijos kariai paleido šešias sparnuotąsias raketas. Dalis jų pataikė į Ukrainos karinių oro pajėgų centrą, kitos sunaikino kitą infrastruktūrą. Apie aukas kol kas nepranešama.
Atnaujinta 02.10
Demonstracijos Lenkijoje Ukrainai palaikyti
Tūkstančiai žmonių Varšuvoje vakare surengė demonstraciją Ukrainai palaikyti. Žmonės į miesto centrą susirinko tuo metu, kai šalyje vieši Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Kaip skelbia BBC, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje daugiau nei 2 milijonai 200 tūkstančių ukrainiečių pabėgo į Lenkiją. Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad karas Ukrainoje labai sustiprino Lenkijos įvaizdį tarptautinėje erdvėje.
Atnaujinta 01.45
Moldovoje atvykę Interpolo pareigūnai saugos atvykusius ukrainiečius nuo prekeivių žmonėmis
Interpolas atsiuntė į Moldovą operatyvinės paramos grupę, kad ši padėtų šaliai tvarkytis su pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu. Tai skelbia „Sky News“. Pasak tarptautinės policijos organizacijos, pareigūnai atvyksta gavus pranešimų apie prekeivius žmonėmis ir kontrabandininkus, kurie įvairiuose pasienio kontrolės punktuose laukia iš Ukrainos atvykstančių žmonių. Didžioji dalis Interpolo pareigūnų bus įsikūrę Kišiniove ir įvairiose pabėgėlių stovyklose. Jie daugiausia dėmesio skirs tokioms sritims, kaip prekyba žmonėmis, migracija ir sienų valdymas.
Atnaujinta 01.35
Volodymyras Zelenskis dėkoja Ukrainos gynėjams, žurnalistams, pabrėžia pokalbio su Rusija svarbą
Ukrainos prezidentas naujausiame vaizdo įraše dėkoja šalies gynėjams, kuriems sekasi atsiimti iš priešo dalį užimtos teritorijos, taip pat dėkoja žurnalistams, kurie nušviečia karo įvykius. Volodymyras Zelenskis patvirtina apie 16 tūkstančių žuvusių Rusijos karių bei teigia, kad ukrainiečių pagalbos šauksmas pastarąją savaitę buvo girdimas Vakarų šalyse, įvairiose tarptautinėse organizacijose. V. Zelenskis sako, kad protingas ir sąžiningas kalbėjimasis su Rusija gali užbaigti karą, bet tik su sąlyga, kad bus išlaikytas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas.
Atnaujinta 01.15
Černihive gali būti įstrigę 150 tūkstančių žmonių
Vakarų žiniasklaida skelbia, kad Černihivo mieste yra įstrigę apie 150 tūkstančių žmonių, nes Rusijos pajėgos bombarduoja paskutinį tiltą, kuriuo žmonės gali evakuotis iš apsiausto miesto. Pasak vietoje esančios „Sky News“ korespondentės, mieste nutrūko elektros tiekimas, nėra šildymo, baigiasi maistas, todėl žmonės baiminasi, kad Černihivo gali laukti toks pat likimas kaip Mariupolio.
Atnaujinta 00.30
JK paskelbė naujas sankcijas
Jungtinė Karalystė pranešė apie sankcijas dar 65 fiziniams ir juridiniams asmenims, siejant juos su Rusijos karu prieš Ukrainą, rašo „Sky News“.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 25 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 25, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/tD70NEEBd8
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/OcvQHs0qIb
Atnaujinta 00.25
Macronas: Prancūzija, Turkija ir Graikija nori evakuoti žmones iš Mariupolio
Prancūzijos prezidentas paskelbė apie „išskirtinę humanitarinę operaciją“ Mariupolyje, kuria siekiama evakuoti civilius, norinčius palikti miestą. Emmanuelis Macronas pridūrė, kad per artimiausias 2–3 dienas aptars šį klausimą su Vladimiru Putinu.
Atnaujinta 00.16
Prancūzijos prezidentras E. Macronas teigė, kad nėra jokios priežasties priimti Rusijos reikalavimą už jos dujas pradėti mokėti rubliais, kurie pastaruoju metu patyrė smūgį, skelbia BBC.
Atnaujinta 00.13
Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje paskelbė, kad Rusija esą gali pradėti plataus masto puolimą prieš Lenkiją, Baltijos šalis ir Kazachstaną, kaip dalį pasaulinės specialiosios karinės demilitarizavimo ir denacifikacijos operacijos – tai pareiškė Dūmos deputatas S. Savostjanovas. „Tai tik pradžia. Rusija atvirai žada, kad bus daug europietiško kraujo“, – rašo M. Podoliakas.
RF may conduct a full-scale offensive on 🇵🇱 , the Baltic states & 🇰🇿 as part of a global military special operation on demilitarization & denazification. This was stated by 🇷🇺 MP Savostyanov. It's only the beginning. 🇷🇺 frankly promises there will be a lot of European blood.
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 25, 2022
Atnaujinta 23.50
Naujas įstatymas
Rusijos prezidentas V. Putinas oficialiai patvirtino įstatymą, pagal kurį žmonės, pripažinti kaltais dėl „melagingų naujienų apie pareigūnų darbą užsienyje platinimo“, gali būti nuteisti kalėti iki 15 metų, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Bausmės yra panašios į numatytas pagal anksčiau šį mėnesį priimtą įstatymą, kuriuo siekiama nubausti tuos, kurie skleidžia „melagingą informaciją apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas“, nurodė agentūra.
„Interfax“ citavo aukšto rango įstatymų leidėją, sakiusį, kad naujasis įstatymas reikalingas, nes „žmonės skleidžia melagingas žinias apie Rusijos ambasadas ir kitas organizacijas“.
Atnaujinta 23.35
Ukrainai pristatyta 1500 priešlėktuvinių raketų „Strela“ ir 100 MG kulkosvaidžių.
Tai pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA, remdamasi šaltiniais Ukrainos Vyriausybėje.
Atnaujinta 23.34
Skelbiama, kad Kyjive griaudėja sprogimai.
Atnaujinta 23.30
Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino du rytinius Charkivo priemiesčius, informavo liaudies deputatė Iryna Heraščenka.
Atnaujinta 23.20
Zelenskis apie Rusijos nuostolius: 16 tūkst. žuvusiųjų, įskaitant aukščiausius vadus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybų su Rusijos Federacija sąlygos turi būti sąžiningos, Ukrainos žmonės kitokių salygų nepripažins. Jis tai pareiškė vaizdo žinutėje.
Ukrainos vadovas priminė, kad Rusijos nuostolių skaičius šiame kare jau viršijo 16 000 žuvusiųjų, įskaitant aukščiausius vadus.
„Dar nebuvo pranešta apie žuvusius Rusijos generolus pulkininkus ar admirolus. Tačiau vienos iš okupantų vadų ir Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojo mirtys jau yra patvirtintos“, – sakė V. Zelenskis.
Atnaujinta 23.07
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis teigia, kad „Ukraina strategiškai jau nugalėjo Rusija, jos pačios pradėtame kare“.
Ministras pirmininkas savo kalboje penktadienio vakarą tikino, kad Ukrainos „ekonomika turi veikti ir toliau, nepaisant karo sąlygų“.
D. Šmyhalis taip pat pridūrė, kad į Ukrainą jau buvo įvežta daugiau nei 128 tūkstančiai tonų humanitarinės pagalbos.
Atnaujinta 23.02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įraše perspėjo „visus Ukrainos išdavikus, Kryme perėjusius į priešo pusę“.
„Ar persikėlėte, nes manėte, kad gyvensite geriau? Ir ne todėl, kad norite pakartoti tragišką savo kolegų, žuvusių ... kur nors Ukrainos žemėje ar jūroje, likimą. Na, gyvenkite taip. O tai reiškia – laikykitės kuo toliau nuo mūsų miestų ir kariuomenės“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pareiškė, kad padėtis Mariupolyje išlieka absoliučiai tragiška, nes okupantai neleidžia įvežti humanitarinių atsargų.
Atnaujinta 22.47
Eliziejaus rūmų šaltinis pranešė, kad Emmanuelis Macronas ir Vladimiras Putinas suorganizuos telefoninį pokalbį per artimiausias 48-72 valandas. Eliziejaus rūmai taip pat pridūrė, kad Prancūzija taip pat palaiko kontaktus su Ukrainos pareigūnais, Graikija, Turkija ir tarptautinėmis organizacijomis, kad nustatytų poreikius, kuriuos reikia patenkinti, norint užtikrinti sėkmingą humanitarinio koridoriaus į Mariupolį veiklą.
Atnaujinta 22.38
Keturi Rusijos „Rosatom“ darbuotojai, kurie 2022 metų vasarį lydėjo krovinius su radioaktyviaisiais kuro elementais, skirtais Rivnės atominei elektrinei (AE) ir kurie dabar yra apsistoję Ukrainoje, pareiškė nenorintys grįžti į Rusijos Federaciją.
Atitinkamą pareiškimą pateikė Ukrainos nacionalinė branduolinės energijos gamybos įmonė „Energoatom“, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Nuo tada, kai prasidėjo karas Ukrainoje, matėme, kokius baisumus padarė mūsų tautiečiai. Jie žudo vaikus, motinas, Ukrainos piliečius. Čia mes pamatėme visą tiesą... Mes nenorime tame dalyvauti ir būti su tuo susiję. Po visko, ką matėme, bijome grįžti“, – sakė „Rosatom“ darbuotojai.
Atnaujinta 22.15
Rusijos pajėgos toliau apšaudo Makarovo kaimą Kyjivo srityje, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
„Dabar Ukrainos nacionalinė vėliava grįžo į vietos administracinį pastatą! Kaime beveik neliko civilių! Nepaisant civilinės infrastruktūros sunaikinimo, Putino kariai vis dar atakuoja kaimą raketomis!“, – rašė Ukrainos gynybos ministerija.
Atnaujinta 22.06
Ukrainos vicepremjerė ir laikinai okupuotų teritorijų ministrė Irina Vereščuk pranešė, kad kovo 25 dieną šalyje veikė du humanitariniai koridoriai, o jais buvo evakuoti 7331 šalies gyventojai.
Atnaujinta 22.03
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ES viršūnių susitikime pasiūlė nutraukti vizų išdavimą Rusijos piliečiams taikant Maskvai naujas sankcijas.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 21.48
Jungtinės Tautos gauna „vis daugiau informacijos“, patvirtinančios, kad Rusijos karių apgultame Mariupolio mieste yra masinių kapaviečių, praneša CNN.
„Skaičiuojame, kad vienoje iš šių masinių kapaviečių yra apie 200 žmonių“, – sakė Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo biuro Ukrainoje vadovė Matilda Bogner penktadienį įvykusioje spaudos konferencijoje.
Atnaujinta 21.40
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Rusijos karinėje ir politinėje vadovybėje dabar vyksta „susirėmimai“, rašo UNIAN.
„Dabar Rusijos Federacijos karinėje ir politinėje vadovybėje vyksta susirėmimas. Dabar ten gana įtempta situacija, visi bando įrodyti, kad nėra kalti, kad per keturias dienas nepasiėmė Kyjivo, ir bando tai įrodyti savo „fiureriui“. Dabar kai kurie generolai atleidžiami“, – kalbėjo O. Danilovas.
Atnaujinta 21.28
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad „tikisi“ artimiausiomis valandomis pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša „Sky News“.
Jis sakė, kad su V. Putinu aptars tolimesnius planus organizuoti žmonių išvykimą iš apgulto Mariupolio uostamiesčio.
Atnaujinta 21.22
EK pirmininkė: Bendrijos šalims bus skirta 17 mlrd. eurų pabėgėliams iš Ukrainos remti
Europos Sąjunga ketina skirti Bendrijos šalims 17 mlrd. eurų pabėgėliams iš Ukrainos remti, 3,5 mlrd. iš šios sumos bus skirti skubos tvarka.
Tai penktadienį Briuselyje per spaudos konferenciją, skirtą ES viršūnių susitikimo rezultatams, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Dabar apie 10 mln. ukrainiečių arba yra perkeltieji asmenys Ukrainos teritorijoje, arba paliko šalį. Jiems skubiai reikalinga mūsų pagalba. Kad paremtume pabėgėlius priimančias ES šalis, mes padarėme prieinamą 17 mlrd. eurų sumą, iš kurios 3,5 mlrd. eurų bus skirti tučtuojau“, – pranešė ji.
Atnaujinta 21.20
JAV aukšto rango gynybos pareigūnas teigia, kad Rusija galimai pradėjo mobilizuoti karinį pastiprinimą ir teigė, kad iš Sakartvelo į Ukrainą gali būti siunčiami kariai, pranešė „Washington Post“.
„Dabar turime požymių, kad jie pasitelks pajėgas iš Sakartvelo“, – sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.
„Kalbame apie Rusijos karius, dislokuotus Sakartvele. Tikslaus skaičiaus neturime“, – kalbėjo JAV gynybos pareigūnas, bendravęs su anonimiškumo sąlyga.
Atnaujinta 21.07
Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius galimai atvyko į Lenkiją pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu, pranešė lenkų žurnalistas Jakubas Krupa.
Anksčiau žiniasklaidoje buvo teigiama, kad Ukrainos ir Rusijos derybininkų pusės patvirtino R. Abramovičių kaip tarpininką taikos derybose.
Atnaujinta 21.03
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Charkivo srityje sunaikino galingą stacionarią Rusijos karo sistemą, kuri trukdė radijo ryšiui, skelbia UNIAN.
„Mūsų drąsūs gynėjai sunaikino galingą Rusijos stacionarų elektroninio karo kompleksą. Šio komplekso dėka įsibrovėliai „užstrigo“ mūsų ryšius, elektroniką, oro gynybos sistemų ir bepiločių orlaivių veikimą, atliko žvalgybos darbus. Tai galinga operacija. už ką visi esame dėkingi savo nenugalimiems kovotojams. Todėl kartu su priešo kompleksu Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 50 priešų, kurie tiesiogiai dirbo su technika“, – savo kanale „Telegram“ sakė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas.
Atnaujinta 20.58
Ministras: Čekijoje pabėgėlių iš Ukrainos srautas gerokai sumažėjo
Čekijoje pabėgėlių iš Ukrainos srautas gerokai sumažėjo. Tai penktadienį interviu laikraščiui „Mladá fronta Dnes“ pareiškė Čekijos darbo ir socialinių reikalų ministras Marianas Jurečka.
„Čekijoje žmonių srautas iš Ukrainos gerokai sumažėjo, – sakė jis. – Viskas priklausys nuo to, kaip rutuliosis konfliktas. Sprendžiant iš situacijos raidos pastaruoju metu, nedaryčiau išvados, kad pas mus atvyks labai daug pabėgėlių“.
Anot ministro, Čekijoje neplanuojama steigti stovyklų pabėgėliams. „Šiandien mūsų rodikliai tokie pat, kaip ir pirmosiomis karo dienomis. Pabėgėlių antplūdžio pikas jau praeityje“, – teigė M. Jurečka.
Jis taip pat pareiškė, kad pabėgėliai stengiasi per Čekijos teritoriją pasiekti Vakarų Europos šalis. „Pastarųjų dienų duomenimis, maždaug tiek pat žmonių, kiek atvyksta pas mus, išvažiuoja toliau į Vakarus“, – sakė ministras.
Anot M. Jurečkos, Čekijoje yra beveik 300 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Jie aprūpinti būstais, maitinimu, o kai kurie ukrainiečiai jau ir įsidarbino. Valdžia stengiasi juos paskirstyti tarp šalies regionų, bet dauguma pabėgėlių nori likti Prahoje.
Atnaujinta 20.56
Kovo 25 dieną Ukrainos kariai virš Odesos srities numušė tris Rusijos sparnuotąsias raketas, praneša „Ukrinform“.
„Šiandien, kovo 25 d., Odesos regione Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų priešlėktuvinės raketų pajėgos numušė dar tris Rusijos karinio jūrų laivyno sparnuotąsias raketas“, – „Facebook“ tinkle rašė „Pietų“ oro pajėgų vadavietė.
Atnaujinta 20.32
Pentagonas skelbia, kad Rusija nebeturi pilnos Chersono miesto kontrolės, praneša „New York Times“.
Atnaujinta 20.29
Bidenas apgailestavo negalįs apsilankyti Ukrainoje
JAV prezidentas Joe Bidenas apgailestauja, kad negali apsilankyti Ukrainoje ir savo akimis pamatyti, kas ten vyksta. Amerikos lyderis tai pareiškė penktadienį Lenkijos mieste Žešuve, kuris yra netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos.
„Aš esu čia, Lenkijoje, kad asmeniškai pamatyčiau humanitarinę krizę, - sakė J. Bidenas. – Ir, jei atvirai, esu nusivylęs dėl to, kad negaliu savo akimis pamatyti visko, kaip galėjau kitose vietose. Manau, dėl suprantamų priežasčių negalėsiu kirsti sienos, kad pamatyčiau, kas vyksta Ukrainoje“.
Pasak J. Bideno, jis „nekantriai“ laukia Amerikos ir Lenkijos pareigūnų, taip pat humanitarinių organizacijų atstovų informacijos apie įvykius, apie jų darbą ir tolesnius planus, susijusius su Ukraina.
JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nuo vasario 24 d. iki kovo 21 d. daugiau kaip 3,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos atvyko į kaimynines šalis.
Atnaujinta 20.23
Vaizdas virš Rusijos laikinai kontroliuojamų Donbaso teritorijų:
Atnaujinta 20.20
Leidinys „Novaja Gazeta“ pranešė, kad kitą savaitę į Baltarusiją galimai atvyks 200 Libano grupuotės „Hezbollah“ narių. Jie bus perkelti iš Damasko į Gomelio karinį dalinį. Pranešama, kad kovo 29 dieną jie galimai vyks kariauti į Ukrainą.
Atnaujinta 20.14
Lenkijoje Bidenas dar kartą pavadino Putiną „karo nusikaltėliu“
JAV prezidentas Joe Bidenas dar kartą pavadino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“, šį kartą per kelionę, sekdamas tiesiogiai pamatyti Lenkijos humanitarinį atsaką žmonėms, bėgantiems nuo karo kaimyninėje Ukrainoje.
Demokratijos yra „vieningos mūsų opozicijoje ir pastangose sumažinti niokojimą, vykdomą rankomis žmogaus, kuris, nuoširdžiai manau, yra karo nusikaltėlis“, – sakė J. Bidenas Lenkijos Žešuvo mieste. „Manau, kad tai atitiks ir teisinį jo apibrėžimą“.
J. Bidenas prisijungė prie Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos Žešuve, siekdamas sužinoti apie humanitarines pastangas Ukrainos pabėgėliams paremti.
Atnaujinta 20.10
Luhansko srities Rubižnės ir Popasnos miestuose toliau vyksta įnirtingi mūšiai. Tai informacinio teletono eteryje pranešė Lugansko srities karinės-civilinės administracijos pirmininkas Serhijus Haidajus, rašo UNIAN.
Jis pažymėjo, kad kai kuriose vietose šių miestų pakraščiuose yra rusų karių, tačiau „viename iš flangų rusų kariai buvo atstumti ir tikimasi, kad artimiausiu metu jie bus visiškai išstumti iš Rubižnės“.
Svarbiausius miestus, įskaitant Mariupolį, kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, tačiau Volnovachos miestas buvo praktiškai sunaikintas.
Tai per teletoną pasakojo Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kyrylenka.
Anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos paliko Volnovachos miestą, dėl kurio mūšiai vyko dvi savaites, o šiandien tokios gyvenvietės, tiesą sakant, nebeliko, nes dauguma pastatų ir infrastruktūros mieste buvo sunaikinta.
Atnaujinta 19.52
Mariupolyje, Donecko srityje, Rusijos pajėgos sunaikino čia esantį vaikų reabilitacijos centrą, kuris po rekonstrukcijos buvo atidarytas tik 2021 metų rudenį.
Kaip skelbia šio miesto taryba, moderni gydymo įstaiga buvo pastatyta miesto ir Europos investicijų banko lėšomis.
Atnaujinta 19.47
Ukrainos kariuomenė toliau kovoja už Trostianecio bendruomenės išlaisvinimą Sumų regione, skelbia „Ukrinform“.
„Trostianecis. Mūsų ginkluotosios pajėgos kovoja už bendruomenės išlaisvinimą! Bendruomenė toliau dirba aidint kulkoms ir apšaudydams: gydytojai dirba savo darbą, vietiniai savanoriai ir aktyvistai, kiek įmanoma šiandieninėmis sąlygomis, palaiko gyvenimą bendruomenėje. Suprantu, kad norite sužinoti daugiau apie situaciją mieste, bet mūšis vis dar vyksta“, – „Telegram“ paskelbė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis.
Atnaujinta 19.41
Rusijos kariai laikinai okupuotose Černihivo srities teritorijose pagrobė du vietos valdžios pareigūnus ir vienuolika civilių, pranešė „Ukrinform“.
„Rusijos kariai ir toliau terorizuoja civilius okupuotose teritorijose. Patvirtintas dviejų vietos valdžios pareigūnų ir 11 civilių pagrobimas“, – „Telegram“ kanale paskelbė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Chausas.
Atnaujinta 19.36
Prancūzijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „nepriimtinų“ karikatūrų
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių ir pareiškusi jam protestą dėl „nepriimtinų“ Maskvos ambasados Paryžiuje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų žiaurių karikatūrų, vaizduojančių Europą ir Jungtines Valstijas.
„Šios publikacijos yra nepriimtinos“, – sakė ministerijos atstovas spaudai apie dvi ketvirtadienį paskelbtas ir dabar jau ištrintas tviterio žinutes.
„Šiandien tai aiškiai pasakėme ambasadoriui. Dedame daug pastangų, kad išlaikytume reiklų dialogo su Rusija kanalą, ir šie veiksmai yra visiškai netinkami“, – pridūrė atstovas.
Vienoje karikatūroje, pavadintoje „Europos solidarumas veiksme“, matyti eilė klūpančių žmonių, įvardytų kaip Europos Sąjungos valstybės narės, laižančių nuogus sėdmenis grėsmingai atrodančiam dėdės Semo personažui.
Kitoje matomi du gydytojai baltais chalatais ir kepurėmis su JAV ir ES ženklais, švirkščiantys kaip zombis pavaizduotai „Europos“ figūrai švirkštais su užrašais „Rusofobija“, „Neonacizmas“, „Sankcijos“, taip pat „Atšaukti kultūrą“ ir „Covid“.
Šios karikatūros, kurios vos pasirodžiusios sukėlė pasipiktinimą internete, paskelbtos Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui reguliariai skambinant telefonu Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir taip siekiant derybomis užbaigti Maskvos sukeltą karą Ukrainoje.
„Nemanėme, kad Rusijos ambasada gali smukti dar žemiau,.. bet taip, gali!“ – ketvirtadienį reaguodamas į minėtas karikatūras rašė vienas „Twitter“ vartotojas prancūzas.
Čekija pritars taikdarių siuntimui į Ukrainą, kai ten bus susitarta dėl taikos
Čekija pritars Lenkijos pasiūlymui nusiųsti į Ukrainą tarptautinę taikos palaikymo misiją pasiekus taiką šioje šalyje, kad taikdariai stebėtų, kaip jos laikomasi.
Tai penktadienį pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavský`is, praneša naujienų agentūra ČTK.
„Tradicinės tarptautinės taikos palaikymo misijos siunčiamos į vietas, kur susitarta dėl taikos, - sakė politikas. – Jos nesiunčiamos siekti taikos ir dalyvauti mūšiuose. Mes pritarsime taikos palaikymo misijai Ukrainoje, kai ten bus galima siųsti tokią misiją, kad ji kaip tik stebėtų, ar laikomasi taikos“.
Ministras pritarė kuo griežtesnėms sankcijoms Rusijos Federacijai. „Tol, kol bus sudaryta taika, mes turime maksimaliai remti Ukrainą ir imtis maksimalių ribojamųjų priemonių prieš Rusiją“, - pabrėžė jis.
Anksčiau Varšuva pasiūlė nusiųsti NATO taikos palaikymo misiją į vakarinius Ukrainos regionus. Po NATO viršūnių susitikimo kovo 24 d. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog NATO nesiųs kariuomenės į Ukrainą, kadangi tai sukeltų plataus masto konfliktą su Rusija.
Atnaujinta 19.33
Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad Vinycioje Rusijos pajėgos paleido šešias raketas.
„Kovo 25 d., apie 16.30 val., Rusijos okupantai pradėjo raketų smūgį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės teritorijoje Vinycioje. Iš viso rusai paleido šešias sparnuotas raketas. Kai kurias iš jų numušė mūsų oro gynyba. Likusios smogė į vietos infrastruktūrą. Okupantų raketos smūgio pasekmės tikslinamos“, – pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Atnaujinta 19.26
Donecko srityje iš Rusijos apšaudytų miestų buvo evakuota dar apie 100 piliečių, skelbia Ukrainos nacionalinė policija.
24 iš jų yra vaikai.
• Šiandien iš Avdijivkos buvo evakuoti 43 žmonės, įskaitant 10 vaikų.
• Iš Očeretynės buvo perkeltas 21 žmogus, tarp jų penki vaikai.
• Iš Novohrodivkos – 11 piliečių, iš jų penki vaikai.
• Iš Vuhledaro – 16 žmonių, iš jų keturi vaikai.
Atnaujinta 19.15
Odesos srityje Ukrainos priešlėktuvininkai numušė tris Rusijos pajėgų raketas, skelbia UNIAN.
Informacija taip pat pranešė Odesos regiono karinės administracijos operatyvinio štabo pranešėjas Serhijus Bračukas, remdamasis „Pivden“ vadovybės informacija.
Atnaujinta 19.11
Nuo karo Ukrainoje pradžios buvo apgadintos 59 bažnyčios. Kultūros ministerijos duomenimis, okupantai kasdien sunaikina po du religinius pastatus, paskelbė Ukrainos kultūros ministerija.
Sugriauti religiniai pastatai yra mažiausiai 8 Ukrainos regionuose: Kyjive, Donecke, Žytomyre, Zaporižioje, Luhanske, Sumuose, Charkive ir Černihive. Didžioji jų dalis yra stačiatikių bažnyčios.
Be to, sunaikintos mečetės, sinagogos, protestantų bažnyčios, religinės švietimo įstaigos, religinių organizacijų administraciniai pastatai.
Atnaujinta 19.07
JT tikisi susitarti su Rusija dėl humanitarinio koridoriaus atidarymo į Chersoną kovo 26 d., kad miesto gyventojams būtų pristatyti vaistai ir maistas, praneša „Ukrinform“.
„JT žada susitarti su rusais dėl humanitarinio koridoriaus atidarymo rytoj, kad JT ten važiuotų jų automobiliais, o jie žada atvežti vaistus ir maistą. Pažiūrėsime, kaip tai veiks, nes dar nespėjome atidaryti koridoriaus į Chersoną“, – per nacionalinį teletoną sakė ministro pirmininko pavaduotoja ir Ukrainos okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk.
Atnaujinta 19.04
Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad nukovė dar vieną Rusijos armijos generolą leitenantą
Tai pranešama ginkluotųjų pajėgų štabo kovo 25 dienos 18 valandos ataskaitoje.
„Priešas ir toliau patiria nuostolius tarp vadovybės. Kovo 25 dieną Ukrainos gynėjai likvidavo Pietų karinės apygardos 49-osios jungtinės ginkluotės armijos vadą generolą leitenantą Jakovą Rezantsevą. Kyjivo gynyboje dalyvaujančios pajėgos ir toliau atmuša priešo puolimą, darydamos jam ugnies žalą ir laikosi tam tikrų linijų.
Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose įsibrovėliai toliau terorizuoja vietos gyventojus, vykdo priverstinį žmonių išvežimą į Rusijos Federacijos teritoriją. Siekdami įbauginti vietos gyventojus, rusų įsibrovėliai atsitiktinai apšaudo gyvenvietes, užgrobia transporto priemones ir asmeninius daiktus“, – rašoma naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataskaitoje.
Atnaujinta 18.55
Vinycios miestas apšaudomas rusų raketų, tokia informaciją patvirtino krašto karinio štabo vadovas Serhijus Borzovas.
Jis ragino visus miesto gyventojus slėptis bunkeriuose.
Atnaujinta 18.52
„Maxar Industries“ paskelbė palydovinius vaizdus iš Berdiansko uosto, o nuotraukose užfiksuotas apdegęs Rusijos desantinis laivas. Ketvirtadienį pranešta, kad Ukrainos apšaudė šį laivą.
#Satellite imagery from today, March 25, of Ukrainian port city #Berdyansk, revealing a Russian Alligator-class landing ship that’s burned & partially submerged. Fire/smoke is nearby & close to fuel storage tanks. News reports state the ship was hit March 24, by Ukrainian forces. pic.twitter.com/MsGXWZdjD4
— Maxar Technologies (@Maxar) March 25, 2022
Atnaujinta 18.34
Rusijos kariškiai įžengė į Zaporižios srities Kyrylivkos kaimą, pranešė UNIAN agentūra.
Tai savo vaizdo žinutėje papasakojo kaimo seniūnas Ivanas Malejevas.
„Šiandien pas mus atvyko „svečiai“, Rusijos Federacijos, kariuomenės atstovai. Jie prisistatė Melitopolio karo komendantūra, pasiūlė bendradarbiauti, bet mes atsisakėme. Todėl nežinau, kiek ilgai mums duos galimybę dirbti, bet kaip ten bebūtų, prašau visų išlikti ramiems, nesinervinti. Mes gyvenome toliau ir tęsiame darbus“, – teigė I. Malejevas.
Atnaujinta 18.30
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgos paneigė gandus, kad rusams pamažu baigiasi raketos. Pasak štabo viršininko Aleksandro Gruzevičiaus, apšaudymo intensyvumas nesumažėjo, tačiau okupantai keičia taktiką.
A. Gruzevičiaus teigimu, Rusijos pajėgos vis dar aktyviai vykdo bombardavimus. Tačiau dabar rusai bando sekti Ukrainos oro gynybą, lėktuvus ir artileriją. Būtent dėl jų okupacinė kariuomenė patiria didelių nuostolių.
A. Gruzevičius taip pat prognozavo, kad Rusijos kariai surinks pajėgas šturmuoti Kyjivą. Norėdami tai padaryti, jie bandys suformuoti atskirus padalinius, pavyzdžiui iš Čečėnijos Dagestano miesto.
Atnaujinta 18.27
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį aplankė Lenkijoje netoli sienos su Ukraina dislokuotus amerikiečių karius ir ketina iš arti susipažinti su organizacijomis, teikiančiomis humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių, kurie bėga nuo Rusijos invazijos jų tėvynėje.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 18.18
Melitopolyje apsiskelbusi okupacinės administracijos lyderė Galina Danilčenka išleido asmeninį įsakymą uždrausti humanitarinę pagalbą.
Apie tai „Facebook“ tinkle paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
„Gaisrinę blokuoja okupantai su ginklais. Mums neleidžiama nuvežti humanitarinės pagalbos ir jos išdalinti. Yra informacijos, kad dalį humanitarinės pagalbos planuojama pavogti, kad būtų galima ją parduoti už grynuosius pinigus. Dalis jos „jau skyrė“ pamaitinti savo prorusiškus gerbėjus ir okupacinės armijos karius“, – pranešė I. Fiodorovas.
Kiek anksčiau G. Danilčenkai buvo paskelbti kaltinimai aukšto lygio valstybės išdavyste.
Atnaujinta 18.03
Lenkija kartu su Slovėnija ir Čekija parengė 10 punktų veiksmų planą, kurį ES privalo vykdyti, jei tikrai nori baigti karą. Apie tai „Politico“ publikuotame straipsnyje kalbėjo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
„Vakarai Rusijai įvedė keturis sankcijų paketus, tačiau karas tęsiasi. Akivaizdu, kad priemonių nepakanka. Reikia padaryti daug daugiau ir greičiau“, – kalbėjo Lenkijos premjeras M. Morawieckis.
Tarp punktų išvardintas visų Rusijos bankų atjungimas nuo SWIFT sistemos, vieninga prieglobsčio sistema Vladimiro Putino režimui nepaklūstantiems Rusijos kariams ar Rusijos laivų blokavimas visos Europos uostuose.
Atnaujinta 17.51
Britų karinė žvalgyba paskelbė Rusijos invazijos Ukrainoje žemėlapį:
Atnaujinta 17.46
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė žinojęs apie Rusijos planus užpulti Ukrainą vasario 24-osios naktį, likus kelioms valandoms iki to įvykio.
Tai jis prisipažino duodamas interviu Youtube kanalui „Ukrainian Svіdok“, atsakydamas į klausimą, ką veikė pirmosios karo dienos rytą.
„Į Stambulą atvykau iš Niujorko. Vasario 23-osios vakare lipdamas į lėktuvą į Niujorką jau žinojau, kad po poros valandų prasidės karas. Todėl visą šį transatlantinį skrydį praleidau prisijungęs prie „Wi-Fi“, sekdamas naujienas, nurodinėdamas mūsų žmonėms, ką daryti, nes karas diplomatijos nesustabdo, turime dirbti toliau“, – sakė jis.
Užsienio reikalų ministro teigimu, nusileidęs Stambule jis pakeitė bilietus ir nuvyko į vieną Europos miestų, po kurio automobiliu pateko į Ukrainą. Grįžimas lėktuvu nebuvo svarstomas dėl oro erdvės virš Ukrainos uždarymo civiliniams skrydžiams.
Atnaujinta 17.36
Per Rusijos karines operacijas prieš Ukrainą žuvo 645 iš 648 Rusijos Federacijos 200-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados bataliono taktinės grupės karių.
Apie tai Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius paskelbė vaizdo žinutėje „Telegram“ kanale.
Atnaujinta 17.28
JT: dešimtys Ukrainos pareigūnų ir žurnalistų yra sulaikyti arba dingo
Dešimtys Ukrainos pareigūnų, žurnalistų ir aktyvistų buvo sulaikyti arba priverstinai dingo dėl įsiveržusių Rusijos pajėgų veiksmų, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT), perspėjusios, kad kai kurie atvejai primena „įkaitų paėmimą“.
Nuo tada, kai Rusija kiek daugiau nei prieš mėnesį įsiveržė į Ukrainą, Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė užfiksavęs 22-ų Ukrainos vietos pareigūnų savavališką sulaikymą ir priverstinį dingimą,13 jų vėliau buvo paleisti.
Bene žinomiausias yra Ukrainos pietinio Melitopolio miesto mero Ivano Fiodorovo atvejis – jį, pasak Ukrainos valdžios, pagrobė okupacinės Rusijos pajėgos ir pralaikė kelias dienas, kol paleido. „Atrodo, kad tai būdinga Rusijos Federacijos okupuotose teritorijose“, – sakė JT teisių biuro atstovė Ukrainoje Matilda Bogner. „Rusijos Federacijos pajėgos atlieka specialius sulaikymus ir nepraneša artimiesiems ir kitiems, kur išveža žmones“, – žurnalistams Ženevoje sakė ji vaizdo ryšiu iš Užhorodo Vakarų Ukrainoje. "Kai kuriais atvejais tai labai panašu į tam tikrą įkaitų paėmimo formą“.
M. Bogner sakė, kad taip pat keliuose regionuose buvo paimta 15 žurnalistų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, „kurie atvirai priešinasi invazijai“. „Neabejotinai atrodo, kad taikinys yra proukrainietiški aktyvistai arba tie, kuriuos Rusijos pajėgos laiko proukrainietiškais“, – sakė ji.
Pasak M. Bogner, JT darbuotojai mėgina patikrinti pranešimus, kad nuo to laiko paleisti penki žurnalistai ir trys aktyvistai, tačiau „kitų asmenų buvimo vieta lieka nežinoma“.
Nuo invazijos pradžios vasario 24 d. žuvo septyni žurnalistai, sakė ji. Jie yra tarp tūkstančių civilių, taip pat tūkstančių abiejų šalių karių, kurie, manoma, žuvo. JT žmogaus teisių biuras patvirtino 1 081 civilio, įskaitant 93 vaikų, žūtį, tačiau pabrėžė, kad tikrasis aukų skaičius tikriausiai didesnis. Pavyzdžiui, sakė M. Bogner, teisių tarnyba iki šiol negali patikrinti mirčių apgultame pietiniame Mariupolio uostamiestyje. Miesto valdžia paskelbė, kad mieste žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių, o penktadienį pranešė, jog praėjusią savaitę per smūgį į teatrą, kuriame glaudėsi civiliai, žuvo 300 žmonių.
M. Bogner teigė, kad žmogaus teisių biuras, pasitelkęs palydovinius duomenis, sugebėjo gauti informacijos apie masines kapavietes mieste, vienoje jų yra maždaug 200 kūnų. Tačiau ji pabrėžė, kad iki šiol neįmanoma patvirtinti, ar jie visi civiliai ir žuvo tiesiogiai dėl konflikto.
Apskritai, sakė M. Bogner, „civilių aukų mastas ir civilinių objektų sunaikinimas stipriai rodo“, kad per konfliktą Ukrainoje buvo pažeisti tarptautiniai civilių gyventojų apsaugos įstatymai. „Šios atakos sukelia neišmatuojamas žmonių kančias ir gali prilygti karo nusikaltimams“.
Atnaujinta 17.14
JT pranešė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 1 081 civilis, 1 707 buvo sužeisti.
Atnaujinta 17.10
Vengrija gaus iš ES 300 mln. eurų, už kuriuos bus teikiama pagalba pabėgėliams iš Ukrainos
Vengrija tikisi artimiausiu metu gauti iš Europos Sąjungos fondų 300 mln. eurų pagalbai pabėgėliams iš Ukrainos. Tai penktadienį žurnalistams pranešė Vengrijos ministro pirmininko spaudos tarnybos vadovas Bertalanas Havasis.
„Iš viso 300 mln. eurų iš ES fondų netrukus pasieks Vengriją“, – cituoja jį savo tinklalapyje laikraštis „Hungary Today“. Pasak B. Havasio, išspręsti šį klausimą padėjo laiškas, kurį Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neseniai nusiuntė Europos Vadovų Tarybai, Europos Komisijai ir Europos Parlamentui.
Nuo vasario 24 d. į Vengriją iš Ukrainos atvyko apie 650 tūkst. pabėgėlių.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Atnaujinta 17.07
Ukrainos 128-osios brigados kariai nukovė čečėnų kovotojus iš didžiausio Rosgvardijos karinio dalinio ir konfiskavo trofėjinius ginklus bei įrangą, paskelbė Ukrainos ginkluotosios pajėgos socialiniuose tinkluose.
Штурмовики 128-ї бригади знищили чеченських бійців із найбільшого військового з’єднання росгвардії й захопили трофейну зброю і техніку.
— 🇺🇦Armed Forces (@ArmedForcesUkr) March 25, 2022
Докладніше:https://t.co/GXbbpsk3kO pic.twitter.com/ihFebrNrVL
Atnaujinta 17.04
Yellen: JAV sankcijos Kinijai dėl Ukrainos nėra „būtinos ar tinkamos“
JAV iždo sekretorė Janet Yellen penktadienį pareiškė, kad sankcijos Kinijai „nėra būtinos ar tinkamos“, nes jos parama Rusijai po invazijos į Ukrainą vis dar neaiški.
„Nemanau, kad šiuo metu tai būtina ar tinkama“, – interviu CNBC sakė J. Yellen ir pridūrė, kad „vyresnieji administracijos pareigūnai privačiai tyliai kalbasi su Kinija, kad įsitikintų, jog jie supranta mūsų poziciją“. Ji pabrėžė, kad Vašingtonas „būtų labai susirūpinęs, jei jie tiektų Rusijai ginklus. Arba bandytų išvengti sankcijų, kurias įvedėme Rusijos finansų sistemai ir centriniam bankui. Nematome, kad šiuo metu tai vyktų“.
J. Yellen taip pat perspėjo, kad benzino kainos gali dar labiau kilti Jungtinėse Valstijose, kur infliacija jau yra tokia, kokios nebūta nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, o tai mažina prezidento Joe Bideno populiarumą. „Galima įsivaizduoti, kad jos galėtų dar kilti“, – sakė ji, bet pridūrė, jog administracija stengiasi užtikrinti reikiamą naftos ir gamtinių dujų tiekimą, taip pat padėti sąjungininkėms Europoje.
„Tačiau kai 11-a pagal dydį ekonomika patiria sankcijas dėl siaubingo elgesio Ukrainoje, tiesiog neišvengiamai atsiras šalutinis poveikis“, – kalbėjo ji.
Atnaujinta 17.00
Danija ruošiasi priimti 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos
Danijos Vyriausybė ruošiasi priimti daugiau kaip 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pranešė integracijos ir imigracijos ministras Mattias Tesfaye.
„Danijos Vyriausybė ir institucijos laukia atvykstant į šalį daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, - sakė ministras. – Tai didžiausias perkeltųjų asmenų, atvykusių į Daniją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, skaičius“.
Nauja prognozė penkis kartus viršija lūkesčius dėl pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus Danijoje. Tai papildomai pareikalaus kelių milijardų kronų. Dar ketvirtadienį buvo prognozuojama, kad į Daniją atvyks 20 tūkst. ukrainiečių.
12 tūkst. suaugusių ukrainiečių ir tiek pat vaikų jau pranešta, kada jie galės pateikti biometrinius duomenis, reikalingus norint gauti leidimą gyventi Danijoje. Iki trečiadienio tokį leidimą gavo 450 ukrainiečių.
Atnaujinta 16.57
Lukašenka: Baltarusiai Ukrainoje nekovos dėl „savo genetikos“
Baltarusijos autoritaras Aliaksandras Lukašenka paragino į „gandus dėl Baltarusijos įsitraukimo į karą Ukrainoje reaguoti ramiai ir nesiteisinti“.
„Baltarusijai nepriimtinas karas genetiniu lygmeniu. Ir dabar jie pradeda prie mūsų kabinėtis. Turime gražiai į tai reaguoti, bet nesiteisinti“, – aiškino A. Lukašenka.
Taip pat nesiliauja kalbos, kad Baltarusija gali išsiųsti kareivių į Ukrainą kautis Maskvos pusėje, tačiau baltarusiai masiškai atsisako tai daryti.
Atnaujinta 16.46
Bidenas atvyko į netoli Ukrainos sienos esantį Lenkijos miestą
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atvyko į pietrytinį Lenkijos Žešuvo miestą, apie 100 km nutolusį nuo sienos su Ukraina.
J. Bidenas susitiks su regione dislokuotais JAV kariais ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių nuo Rusijos invazijos bėgantiems Ukrainos pabėgėliams, atstovais.
Lankydamasis regione praėjus daugiau nei mėnesiui po Rusijos invazijos pradžios, J. Bidenas vyks į Varšuvą, kur susitiks su Lenkijos vadovais ir aplankys pabėgėlių priėmimo centrą.
Savo vizitą prezidentas turėtų baigti svarbia kalba, kurį jis ruošiasi pasakyti šeštadienį.
Lenkija yra Europos Sąjungos ir NATO narė, priėmusi milijonus ukrainiečių pabėgėlių, teikianti Ukrainai finansinę paramą ir perdavusi jai ginklų.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas penktadienį pranešė, kad Lenkijoje šiuo metu yra apie 10,5 tūkst. JAV karių. J. Sullivanas taip pat pakartojo J. Bideno pažadą ginti „kiekvieną centimetrą“ NATO teritorijos.
Atnaujinta 16.42
Rizika, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą prieš Ukrainą, auga kiekvieną dieną, „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos kovos su dezinformacija centras prie Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos.
Anot jų, „InformNapalm“ specialistai pranešė apie galimą zarino – karinės nuodingos nervus paralyžiuojančios medžiagos – naudojimą. Rusijos Federacija gali jį panaudoti tuose miestuose, kur šios šalies kariai negali prasibrauti per Ukrainos sustatytą gynybą.
Atnaujinta 16.35
Rusija pareiškė, kad sutelks dėmesį į visišką Ukrainos Donbaso regiono „išvadavimą“ ir neatmeta galimybės šturmuoti blokuojamus Ukrainos miestus, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Gynybos ministerija ir armija.
Gynybos ministerija nurodė, kad Rusija svarstė du savo „specialiosios operacijos“ Ukrainoje variantus – vieną tik Donbaso separatistinėmis pasiskelbtose respublikose, o kitą – visoje Ukrainos teritorijoje.
Anksčiau šią savaitę JAV ambasada Kijeve socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad 2 389 ukrainiečių vaikai iš Donecko ir Luhansko ginčijamame Donbaso regione buvo „neteisėtai išvežti“, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Atnaujinta 16.31
Su Rusija nėra sutarimo dėl keturių Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galimai paminėtų punktų. Tai pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Mūsų valstybė yra nuoširdžiai dėkinga Turkijos pusei ir atskirai prezidentui R. T. Erdoganui už politinę ir humanitarinę pagalbą, taip pat diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Vissgi svarbu objektyviai įvertinti situaciją. Nėra sutarimo su Rusija dėl galimai paminėtų keturių punktų“, – pabrėžė D. Kuleba.
„Derybų procesas yra nepaprastai sunkus. Ukrainos delegacija užėmė tvirtą poziciją ir savo reikalavimų neatsisako. Mes, visų pirma, reikalaujame paliaubų, garantijų dėl Ukrainos saugumo ir teritorinio vientisumo. Ukraina tęs dialogą su Turkija ir visomis kitomis suinteresuotomis šalimis, kad būtų atkurta taika Ukrainos žemėje“, – pažymėjo ministras.
Atnaujinta 16.21
Rusijos derybininkas teigia, kad nėra pažangos sprendžiant svarbiausius politinius klausimus su Ukraina
Rusija penktadienį pareiškė, kad per 30 dienų Maskvos karinės kampanijos provakarietiškoje šalyje derybose su Ukraina svarbiausiais politiniais klausimais nepasiekta jokios pažangos.
„Smulkesniais klausimais pozicijos dabar artėja, tačiau svarbiausiais politiniais klausimais mes iš tikrųjų stovime vietoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Atnaujinta 16.10
Rusijos pajėgos neapleidžia planų užimti Kyjivą, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiruošusios tam priešintis ir užkirsti tam kelią, tai pareiškė brigados generolas, Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadovybės štabo viršininko pavaduotojas Aleksandras Gruzevičius Briuselyje.
„Šiandien padėtis Kyjive ir aplink jį yra stabili, visiškai kontroliuojama mūsų ginkluotųjų pajėgų. Dabar Irpinės regione tvyro nedidelė įtampa, bet mes ją visiškai kontroliuojame“, – sakė jis.
„Šie Rusijos bandymai nėra sėkmingi“, – sakė A. Gruzevičius.
Atnaujinta 16.04
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pažymi, kad per dieną Rusijos karių veiksmų pobūdis nepasikeitė, vykdomi atskiri taktiniai veiksmai, siekiant pagerinti jų padėtį, tačiau Ukrainos pusė toliau laimi.
Jis tai pasakė savo vaizdo žinutėje, paskelbtoje prezidentūros „Telegram“ kanale.
„Per dieną priešo ir mūsų karių būklė, padėtis ir veiksmų pobūdis iš esmės nepasikeitė. Atskiri taktiniai veiksmai yra vykdomi siekiant gerinti šalių padėtį. Tačiau Ukrainos pusė laimi vykdant šiuos veiksmus“, – sakė O. Arestovičius.
„Ukrainos generalinis štabas, Gynybos ministerija ir žvalgybos bendruomenė atkreipia dėmesį į itin žemą Rusijos karių, kurie daugelyje sričių perėjo į gynybą, moralę. O svarbiausia tai, kad Ukrainos teritorijoje jie turi prastai sukauptus rezervus. Daugelis karių atsisako tiesiog vykti į Ukrainą“, – kalbėjo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas O. Arestovičius.
Atnaujinta 15.59
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereščuk teigia, kad Rusijos kariai pagrobė 14 Ukrainos miestų vadovų.
Atnaujinta 15.52
JAV ir NATO rengia nenumatytų atvejų planą galimam Rusijos smūgiui Aljanso teritorijoje
JAV ir NATO rengia nenumatytų atvejų planą galimam Rusijos smūgiui Aljanso teritorijoje. Tai penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas, kurį cituoja portalas „The Guardian“.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją Maskvos smūgiai priartėjo prie NATO sienų. Kovo 13 dieną Rusija sulaukė NATO perspėjimų, kai surengė ataką prieš didelę karinę bazę už maždaug 15 kilometrų nuo NATO priklausančios Lenkijos sienos. Jos metu žuvo mažiausiai 35 žmonės ir dar 134 sužeisti.
Atnaujinta 15.49
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir jo kolega iš Italijos Luigi Di Maio vieningai sutarė, kad būtina nedelsiant sustiprinti sankcijas Rusijai.
D. Kuleba tai pareiškė „Twitter“ paskelbtame pranešime.
„Kalbėjausi su mano kolega italu ir draugu Luigi Di Maio. Mes abu pritariame skubiam sankcijų spaudimui Rusijai, kad ji netektų priemonių tęsti barbarišką karą su Ukraina“, – „Twitter“ rašė D. Kuleba.
Spoke with my Italian counterpart and friend @luigidimaio. We both share the urgency of elevating sanctions pressure on Russia to deprive it of the means to continue its barbaric war on Ukraine. Grateful to Italy for its comprehensive support of Ukraine at this critical time.
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 25, 2022
Atnaujinta 15.46
Prahos gatvė, kurioje yra Rusijos ambasada, bus pavadinta Ukrainos didvyrių vardu
Penktadienį Prahos miesto taryba pritarė Čekijos sostinės 6-ojo rajono municipaliteto pasiūlymui pavadinti tą Karūnavimo (Korunovační) gatvės dalį, kurioje yra Rusijos ambasada, Ukrainos didvyrių gatve.
Tai žurnalistams pranešė Prahos merijos atstovai.
Miesto taryba taip pat pritarė sprendimui pavadinti netoli Rusijos ambasados esantį automobilių ir pėsčiųjų tiltą ukrainiečių išminuotojo Vitalijaus Skakuno, žuvusio vasario 24 d., vardu.
2020 metų vasarį Prahos 6-ojo rajono municipaliteto iniciatyva Boriso Nemcovo vardu buvo pavadinta aikštė „Po kaštonais“, kuri buvo oficialus Rusijos ambasados adresas. Tų pačių metų balandį rajono valdžia demontavo paminklą Sovietų Sąjungos maršalui Ivanui Konevui.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Atnaujinta 15.40
Rusija sako, kad Ukrainoje žuvo 1351 jos kareivis
Rusijos kariuomenė penktadienį atnaujino savo nuostolius Ukrainoje iki 1 351 kario, taip pat nurodė evakavusi daugiau nei 400 tūkst. civilių bei pasmerkė Vakarų ginklų tiekimą Kyjivui.
Per spaudos konferenciją Maskvoje aukšto rango kariškiai pateikė pirmąją per kelias savaites atnaujintą informaciją apie Rusijos kareivių žūtis ir sakė, kad iš Ukrainos evakuoti 419 736 civiliai.
Vyresnysis Generalinio štabo atstovas Sergejus Ruckojus sakė: „Manome, kad Vakarų šalių ginklų tiekimas Kyjivui yra didžiulė klaida. Tai pratęsia operaciją“.
Atnaujinta 15.24
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad nedelsiant reaguotų į kokius nors bandymus uždaryti oro erdvę virš Ukrainos. Ką tai tiksliai reiškia, ministerija nepatikslino.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jokiomis aplinkybėmis neketina panaudoti cheminių ginklų, net jei Rusija juos panaudotų Ukrainoje.
„Jei Rusija panaudos cheminį ginklą, teks sumokėti didelę kainą. Ir aš nieko daugiau nesakysiu, išskyrus tai, kad Jungtinės Valstijos neturi jokių ketinimų panaudoti cheminius ginklus, jokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“.
J. Sullivanas teigė, kad šiuo metu Vakarų lyderiai „sutaria“ dėl to, kokių priemonių imtis, jei Rusija panaudotų cheminį ginklą, ir pridūrė, kad Baltieji rūmai šiuo klausimu įsteigė darbo grupę.
„Įdėjome daug pastangų, kad galėtume veiksmingai reaguoti“, – sakė jis prieš pat JAV prezidentą Joe Bideną skraidinančiam lėktuvui nusileidžiant Lenkijoje, apie 100 km nuo sienos su Ukraina.
Atnaujinta 14.52
Kremlius: Rusijos pašalinimas iš G20 nebūtų mirtinas
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pašalinimas iš Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių grupės, kurio dėl invazijos Ukrainoje siekia JAV prezidentas Joe Bidenas, nebūtų „mirtinas“ dalykas.
„Kalbant apie G-20 formatą, jis yra svarbus“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tačiau esant dabartinei situacijai, kai dauguma šio formato dalyvių kariauja ekonominį karą su mumis, nieko mirtina neįvyks“, – pabrėžė jis.
Atnaujinta 14.35
Rusija neigia pažeidusi tarptautinės teisės normas
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui apkaltinus Maskvą panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus, Rusija penktadienį pareiškė, kad „niekada“ nepažeidė tarptautinių įstatymų.
„Rusija niekada nepažeidė tarptautinių konvencijų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nukreipdamas bet kokius papildomus klausimus Gynybos ministerijai.
Ketvirtadienį V. Zelenskis apkaltino Rusiją panaudojus baltojo fosforo bombas prieš civilius Ukrainos gyventojus.
Vaizdo ryšiu kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo Briuselyje dalyvius, V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas turi informacijos, jog Rusijos kariai „panaudojo fosforo bombas prieš taikius žmones Ukrainoje“.
Kyjivas pirmą kartą apkaltino Rusiją naudojant fosforo bombas prieš civilius gyventojus praėjus dviem savaitėms po to, kai Vladimiras Putinas vasario 24 dieną įsakė savo pajėgoms pulti kaimyninę Ukrainą.
Tarptautinė teisė draudžia naudoti baltojo fosforo sviedinius tankiai apgyvendintose civilinėse teritorijose, tačiau leidžia juos naudoti atvirose erdvėse kaip priedangą kariams.
Atnaujinta 14.19
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius patvirtino, kad buvo nukautas Rusijos 49-osios armijos vadas generolas leitenantas Jakovas Rezancevas. Anot O. Arestovyčiaus, Ukrainos pajėgos toliau išlaiko Mariupolio, Černihivo, Slavutyčo kontrolę, sunaikino 200-ąją motorizuotąją pėstininkų brigadą, žuvo praktiškai visi 648 jos kariai.
Atnaujinta 14.04
Rusija ir Ukraina „pasiekė supratimą“ keturiais iš 6 derybų klausimų, penktadienį pranešė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Jis sakė penktadienį ketinantis telefonu pasikalbėti su V. Zelenskiu, o savaitgalį – su V. Putinu.
„Ukrainos ir Rusijos derybose yra 6 derybinės temos, atrodo, yra supratimas keturiomis iš jų. (...) Iš pradžių Ukraina buvo itin susikoncentravusi dėl šio klausimo, bet vėliau Zelenskis ėmė rodyti, kad gali atsitraukti nuo NATO narystės klausimo. Kitas klausimas yra rusų kalbos oficialus statusas. Zelenskis taip pat tai pripažino. Rusų kalba šnekama beveik visur Ukrainoje. Čia problemos nėra“, – aiškino R. T. Erdoganas.
V. Zelenskis jau anksčiau pranešė, kad bet kokie susitarimai su Rusija turės būti patvirtinti ukrainiečių referendume. R. T. Erdoganas tai pavadino „protinga lyderyste“.
Jis taip pat perspėjo, kad bet kokių masinių naikinimo ginklų panaudojimą Turkija laikytų nusikaltimu žmogiškumui.
Atnaujinta 13.47
Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusijos pajėgos mėgino veržtis Iziumo ir Brovarų kryptimis, tačiau buvo sustabdytos. Rusija tebesitiki pasiekti Donecko ir Luhansko regionų administracines ribas, tačiau Ukrainos kariuomenė neleidžia to padaryti, taip pat neleidžia Rusijos pajėgoms blokuoti Černihivo.
Atnaujinta 13.34
Ukrainos gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgos „iš dalies“ sukūrė sausumos koridorių, jungiantį Rusijos vadovaujamų ir remiamų separatistų kontroliuojamą Donecko regioną su aneksuotu Krymu.
Luhansko regiono policijos departamentas praneša, kad per praėjusią parą Rusija čia surengė 76 artilerijos ir oro smūgius, taikytasi į gyvenamuosius namus, kultūros pastatus, parduotuves, garažus, kilo daug gaisrų.
35 gyvenvietės neturi elektros tiekimo, 27 – dujų. Per praėjusią parą buvo evakuota apie 500 regiono gyventojų.
Atnaujinta 13.26
Zaporižios regione Rusijos pajėgos apšaudė dirbusią elektrikų komandą, buvo sužaloti mažiausiai 2 žmonės, sugadinta speciali įranga.
Atnaujinta 13.02
Kyjivas penktadienį paragino Europos Sąjungą uždaryti sausumos, jūros ir oro sienas su Rusija ir Baltarusija, siekiant sugriežtinti Vakarų sankcijas, įvestas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.
Ukrainos infrastruktūros ministerijos pranešime sakoma, kad ji paragino ES „visiškai uždaryti sausumos ir jūrų jungtis su Rusija ir Baltarusija“. Tai yra dalis pasiūlymų, kuriais siūloma „didinti ekonominį spaudimą“ abiem šalims.
Atnaujinta 12.21
Ukrainiečių žiniasklaida, remdamasi generaliniu štabu, praneša, kad ketvirtadienį šalies kariuomenė nukovė Rusijos 49-osios armijos vadą generolą leitenantą Jakovą Rezancevą. Oficialiai ši žinia nėra patvirtinta.
Indija ir Kinija sutaria, kad Ukrainoje svarbu nedelsiant nutraukti ugnį, pareiškė Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras. Penktadienį jis kalbėjosi su savo Kinijos kolega Wangu Yi.
Penktadienį per Rusijos smūgius medicinos centrui antrame pagal dydį Ukrainos Charkivo mieste žuvo keturi civiliai ir dar keli sužeisti, pranešė ukrainiečių policija.
„Šįryt po civilinės infrastruktūros bombardavimo naudojant kelis raketų paleidimo įrenginius sužeisti septyni civiliai, keturi jų mirė“, – teigė Charkivo policija.
Pasak pareigūnų, smūgiai buvo nukreipti į medicinos centrą Osnoviansko rajone. Įvykio vietoje dirba tyrėjai.
Apsuptas Černihivas
Rusijos pajėgos apsupo ir nuo aplinkinių vietovių atkirto Černihivo miestą Ukrainos šiaurėje. Tai penktadienį per televiziją pranešė gubernatorius Viačeslavas Čausas, rašo agentūra „Reuters“.
Jo teigimu, miestas apsuptas priešo ir apšaudomas iš artilerijos bei lėktuvų.
Atnaujinta 12.06
Ukrainos žvalgyba teigia turinti duomenų, kad Rusijos kariuomenė susiduria su finansavimo problemomis, jau buvo išnaudotos numatytos lėšos, o papildomų sudėtinga gauti dėl Vakarų įvestų sankcijų. Kovos veiksmuose dalyvavusiems asmenims iš Krymo skirtos lėšos jau buvo visiškai išnaudotos, nėra kuo atsilyginti už dalyvavimą kare kovo mėnesį. Panaši situacija esą ir su Rusijos privačių karinių kompanijų samdiniais – jie atsisako vykti į Ukrainos teritoriją, nes nesilaikoma kontraktuose numatytų finansavimo sąlygų, kompensavimo mechanizmų ir „socialinių garantijų“.
Atnaujinta 11.43
Per pirmąjį Rusijos Ukrainoje sukelto karo mėnesį jau žuvo 1 035 civiliai ir dar 1 650 sužeista. Tai, remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), praneša portalas „Ukrinform“.
Pasak OHCHR, žuvo 214 vyrų, 160 moterų, 14 mergaičių ir 28 berniukai, taip pat 48 vaikai ir 571 suaugusysis, kurių lytis nežinoma. Daugelio jų gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.
Organizacija mano, kad dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.
Atnaujinta 11.35
Per Rusijos smūgį į Mariupolio teatro pastatą, kuriame slėpėsi civiliai, žuvo apie 300 žmonių, pranešė Ukrainos miesto administracija, remdamasi vietos gyventojų liudijimais.
Manoma, kad teatre buvo apie 1 tūkst. žmonių, prie teatro pastato ant žemės matyti užrašai rusų kalba „vaikai“, todėl Rusijos smūgis slėptuve tapusiam teatrui sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.
Mariupolio gyventojai teigia, kad Rusijos pajėgų užimtoje dalyje atidarytas Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partijos štabas, jis dalija reklaminius bukletus, laikraščius, telefono ryšio operatoriaus „Feniks“, kuris nuo 2014 m. veikia apsišaukėliškoje Donecko „liaudies respublikoje“, SIM korteles.
Atnaujinta 11.18
Ukrainos kariuomenė praneša turinti informacijos, kad Rusijos karininkai kariams, esantiems Ukrainoje, aiškina, kad karas privalo baigtis iki gegužės 9-osios.
Jungtinės Karalystės analitinio centro Geostrategijos taryba ekspertas Jamesas Rogersas „Sky News“ sakė, kad V. Putinui nepavyko Ukrainoje įgyvendinti pirminių tikslų, todėl dabar pereinama prie plano B – Rusija smarkia artilerijos ugnimi ir raketų smūgiais sieks palaužti ukrainiečių pasipriešinimą ir terorizuoti civilius, taip siekdama priartėti ir prie Kyjivo.
Atnaujinta 10.23
Pentagonas: Rusijai Ukrainoje pradeda stigti precizinio tikslumo ginklų
Rusijos kariuomenei Ukrainoje pradeda stigti precizinio tikslumo ginklų, aukšto rango Pentagono pareigūną cituoja agentūra „Reuters“.
Pasak JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo politikai Colino Kahlo, dėl to rusų kariai dabar gali pasitelkti vadinamąsias laisvakrites bombas ir artileriją.
C. Kahlas taip pat nurodė manąs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori visapusiško konflikto su NATO.
Mariupolyje žmonės miršta iš bado
Padėtis apsiaustame Mariupolio uostamiestyje Rytų Ukrainoje tampa vis dramatiškesnė. Laikraštis „Kyiv Independent“ tviteryje pranešė, kad miesto valdžia skubiai prašo pagalbos, nes žmonės pradeda mirti iš bado.
Ukrainos Vyriausybė tikisi, kad penktadienį bus atidarytas vienas evakuacinis koridorius. Jis skirtas civiliams, kurie gali išvykti iš miesto asmeniniais automobiliais, sakė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.
Jau kelias savaites dėl Mariupolio uostamiesčio verda nuožmūs mūšiai. Vietos institucijų duomenimis, čia žuvo daugiau kaip 3000 žmonių.
Rusija penktadienį paskelbė sunaikinusi didžiausią išlikusią Ukrainos kariuomenės degalų bazę, smogusi jai iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. „Kovo 24-osios vakarą tiksliai nutaikomomis jūrinio bazavimo sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ buvo smogta degalų bazei Kalynivkos gyvenvietėje netoli Kyjivo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Ukraina šios informacijos nepatvirtino.
Atnaujinta 09.56
Ukraina priėmė įstatymą, numatantį įkalinimą Rusijos kolaborantams
Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo už įkalinimo iki 12 metų bausmes asmenims, padedantiems į šalį prieš mėnesį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai didžiule persvara pritarė 10–12 metų įkalinimo bausmėms už „tyčinę veiklą siekiant padėti valstybei agresorei“, sakoma parlamento interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.
Baustina veikla apima paramą priešui, jo sprendimų įgyvendinimą, lėšų ar turto rinkimą ar perdavimą priešui ir jo pajėgoms, kitokį kolaboravimą.
Nuteistiesiems būtų skiriamos ne tik įkalinimo bausmės – jiems būtų uždrausta iki 15 metų dirbti valstybės tarnybos darbus, jų turtas gali būti konfiskuotas.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad pareigūnai atlieka tyrimą dėl dviejų Naujosios Kachovkos pietinio Chersono regiono gyventojų, įtariamų padėjus Rusijos kariuomenei suformuoti okupacinę vyriausybę.
Atnaujinta 09.19
Dėl Ukrainos pajėgų kontratakų ir Rusijos tiekimo grandinių sutrikimo ukrainiečiai sugebėjo perimti iki 35 km nuo Kyjivo nutolusių gyvenviečių kontrolę, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Jos duomenimis, Ukrainos pajėgos mėgins ir toliau stumti rusus šiaurės vakarų kryptimi nuo Kyjivo link Hostomelio aerodromo.
Pietuose Rusijos pajėgos toliau mėgina apsupti Mykolajivą, nes ketina stumtis į vakarus link Odesos, tačiau jiems kelią užkerta Ukrainos pasipriešinimas ir logistiniai iššūkiai.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 25 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 25, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/shZZIe6cBq
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/gdCRYuQvvp
Atnaujinta 09.03
Buvęs Rusijos prezidentas, dabar Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog manyti, kad ekonominės sankcijos pakeis Maskvos elgesį, yra „kvaila“.
„Paklauskime savęs: ar šie dideli verslininkai (oligarchai – LRT.lt) gali turėti bent menkiausią įtaką valstybės vadovų pozicijai? Atvirai jums sakau: ne, niekaip“, – D. Medvedevas kalbėjo interviu Rusijos naujienų agentūrai RIA.
Atnaujinta 08.56
Rusijos pajėgos leido į apsuptą Melitopolį patekti humanitarinei misijai, praneša neseniai iš rusų pajėgų nelaisvės paleistas miesto meras Ivanas Fedorovas. Anot jo, atvykusiu transportu įmanoma evakuoti apie 350 civilių miesto gyventojų.
Atnaujinta 08.14
Kyjivas: po didelių nuostolių dalis rusų pajėgų atsitraukia
Kyjivo duomenimis, Ukrainos šiaurės rytuose didelių nuostolių patyrę rusų daliniai iš dalies atsitraukė. Tai naktį į penktadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Teigiama, kad matomas tam tikrų rusų dalinių atsitraukimas už Rusijos sienos po to, kai pajėgos neteko daugiau kaip pusės personalo.
Rusijos daliniai toliau blokuoja antrą pagal dydį Charkivo miestą ir Sumų didmiestį. Prie Iziumo Charkivo srityje rusų pajėgos rengiasi naujam puolimui. Maskvai iš dalies pavyksta išlaikyti sausumos jungtį tarp Rusijos Rostovo srities prie Ukrainos sienos ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.
Atnaujinta 08.09
Apie 60 proc. Rusijos paleistų raketų tinkamai neveikia, agentūrai „Reuters“ sakė neįvardyti JAV pareigūnai. Anot jų, kai kurių raketų veikimas sutrinka jas paleidžiant, kitos nesprogsta pataikiusios.
JAV duomenimis, Rusija nuo karo pradžios paleido mažiausiai 1,1 tūkst. raketų.
Atnaujinta 07.29
Rusijos pajėgos nuosekliai stumiasi Mariupolyje, ketvirtadienį jos įžengė į centrinę miesto dalį, rodo „Institute for the Study of War“ (ISW) analitinio centro atliktas tyrimas.
Užimti šį uostamiestį yra vienas iš Rusijos tikslų, nes tai leistų sukurti sausumos koridorių tarp Rusijos ir aneksuoto Krymo.
Situacijai Mariupolyje blogėjant, administracija paliko miestą, kad geriau koordinuotų savo veiksmus su regionine valdžia, praneša ISW.
Rusijos pajėgos ir toliau suduoda artilerijos smūgius Charkivui, pataikė į čia esantį humanitarinės pagalbos centrą, atakos metu žuvo 6 civiliai, dar bent 15 buvo sužeisti.
Atnaujinta 07.25
Ukrainos prašyme JAV suteikti daugiau ginkluotės nurodoma, kad Kyjivui kasdien reikia 500 „Javelin“ ir dar tiek pat „Stinger“ raketų, rodo CNN gauti dokumentai.
Atnaujinta 07.14
Ukrainos kariškiai anksti penktadienį patikslino, kad per smūgį Rusijos užimto pietrytinio Berdiansko miesto uoste buvo sunaikintas didysis jūrų desanto laivas „Saratov“, du kiti laivai buvo apgadinti.
Anksčiau buvo skelbta, kad per ketvirtadienį ryte surengtą smūgį šiame Azovo jūros uostamiestyje buvo sunaikintas „Tapir“ klasės didysis desanto laivas „Orsk“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ pranešime sakoma, kad Berdiansko uoste smūgio metu buvo apgadinti „Ropucha“ klasės didieji desanto laivai „Cezar Kunikov“ ir „Novočerkassk“.
Berdianskas yra kontroliuojamas Rusijos pajėgų nuo vasario 27 dienos.
Atnaujinta 07.11
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariuomenė per praėjusią parą atrėmė 9 Rusijos pajėgų atakas, sunaikino 20 tankų, apie 20 mašinų, 9 artilerijos sistemas, du lėktuvus ir du bepiločius orlaivius, nukovė apie 200 rusų karių.
Volynės regione Ukrainos kariuomenė gina pasienio teritoriją, kitur toliau išlaiko Černihovo kontrolę ir neleidžia artėti prie Kyjivo.
Atnaujinta 06.53
Zelenskio patarėjas: po mėnesio karo fronto linijos Ukrainoje „praktiškai įšalo“
Rusijos invazijai į Ukrainą perkopus į antrą mėnesį, fronto linijos tarp abiejų pusių „praktiškai įšalo“, teigia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
Cituodamas Ukrainos kariuomenės generalinį štabą, O. Arestovyčius sakė, kad Rusijos kariai frontuose nebeturi pakankamai išteklių, kad galėtų toliau žengti į priekį, jiems trūksta degalų, maisto produktų ir šaudmenų. „Okupantas yra alkanas ir basas“, – sakė O. Arestovičius.
Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas teigė, kad ketvirtadienį Rusijos pajėgos, kelias dienas apgulusios rytinį Ukrainos Iziumo miestą, pagaliau perėmė „visišką jo kontrolę“.
Tačiau netrukus po to Ukrainos valdžios institucijos atmetė šį teiginį kaip „dar vieną Rusijos žiniasklaidos provokaciją“, o Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas „Telegram“ programėlėje rašė, kad „Iziumas yra Ukrainos miestas. Visada toks buvo ir visada bus.“
O. Sinehubovas pripažino, kad regione vyko smarkūs mūšiai, tačiau teigė, kad Ukrainos pajėgos išlaiko savo pozicijas Iziume. Jis taip pat sakė, kad mažiausiai šeši žmonės žuvo laukdami eilėje prie humanitarinės pagalbos antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive, ir pridūrė, kad dar 15 žmonių buvo sužeisti.
Charkivo policija pranešė, kad per pirmąjį karo mėnesį mieste iš viso žuvo 294 Ukrainos civiliai gyventojai, įskaitant 15 vaikų, ir pridūrė, kad mieste likę gyventojai šiuo metu beveik neišeina iš savo slėptuvių.
Atnaujinta 06.26
Bidenas lankysis Žešuvo mieste netoli Ukrainos sienos
JAV prezidentas Joe Bidenas, siekdamas parodyti Vakarų ryžtą prieš Rusijos invaziją, penktadienį apsilankys viename Lenkijos miestelyje prie sienos su Ukraina, pranešė Baltieji rūmai.
J. Bideną Žešuve, esančiame maždaug už 80 km nuo Ukrainos sienos, pasitiks Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai pranešime apie prezidento kelionės planus penktadienį, per nepaprastąjį vizitą Europoje, kurį paskatino karas Ukrainoje.
Iki šiol Baltieji rūmai nedetalizavo prezidento viešnagės planų Lenkijoje, kuri yra antrasis jo kelionės etapas po NATO ir kitų aukščiausiojo lygio susitikimų Briuselyje.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kovo 5 dieną taip pat užsuko į Žešuvą, kai lankėsi Lenkijoje, siekdamas parodyti JAV paramą NATO rytinio flango šalims, anksčiau priklausiusioms sovietų įtakos sferai, o dabar nerimaujančioms dėl to, koks gali būti kitas Maskvos žingsnis po provakarietiškos Ukrainos užpuolimo.
Baltieji rūmai pranešė, kad J. Bidenas penktadienį taip pat bus informuotas apie tai, kaip Lenkija tvarkosi su keliais milijonais ukrainiečių, kurie pabėgo iš šios šalies gelbėdamiesi nuo Rusijos apšaudymo ir bombardavimo.
Be to, J. Bidenas Žešuve susitiks su Lenkijoje dislokuotos JAV 82-osios oro desanto divizijos kariais.
Atnaujinta 06.19
Ukrainiečiai yra savavališkai sulaikomi ir priverstinai pradanginami Rusijos kontroliuojamose teritorijose, BBC pranešė Jungtinės Tautos.
JT patikrino mažiausiai 36 civilių sulaikymų atvejus, dažnai šeimos neturėdavo jokios informacijos apie sulaikytų asmenų likimą.
Atnaujinta 03.50
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Jungtinių Valstijų lyderio apsilankymas Europos Vadovų Taryboje įrodo, jog Vakarai yra itin vieningi. Joe Bidenas su Bendrijos lyderiais aptarė pagalbą Ukrainai ir atsaką į Rusijos sukeltą karą. Tai buvo pirmas kartas, kai Jungtinių Valstijų prezidentas dalyvauja Europos Vadovų Taryboje. Pasak Nausėdos, jeigu Vladimiras Putinas norėjo suskaldyti Vakarus, jis pasiekė priešingą rezultatą.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 02.46
Ukrainos prezidentas sako, kad Rusija taip pat turi ieškoti taikos, vykstant karui. Naujausiame vaizdo įraše Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad jei Rusija būtų žinojusi, kas jos laukia Ukrainoje, nebūtų čia žengusi.
Atnaujinta 01.40
Ukrainos prezidentas ragina Europos Sąjungą nevilkinti sprendimo dėl Ukrainos narystės. Vykstant Bendrijos viršūnių susitikimui, vaizdo kreipimesi Volodymyras Zelenskis teigė, kad per šį mėnesį visi galėjo pamatyti, jog Ukraina ir Rusija gyvena skirtinguose pasauliuose. Prezidentas taip pat dėkojo Bendrijai už pagalbą ir už tai, kad karo akivaizdoje šalys susivienijo. Vis dėlto Zelenskis pabrėžė, kad sankcijos buvo galingi, tačiau šiek tiek pavėluoti žingsniai. Anot prezidento, jei tai būtų prevenciniai veiksmai, Rusija nekariautų.
Atnaujinta 01.20
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) reiškia susirūpinimą dėl apšaudymų šalia Slavutyčo miesto, kuriame gyvena daug Černobylio atominės elektrinės darbuotojų. Ukrainos valdžia pranešė TATENAI, kad apšaudymas kelia pavojų Černobylio personalo namams ir šeimoms bei neleidžia vykti darbuotojų rotacijai. Prieš keletą dienų jėgainės darbuotojams buvo leista grįžti namo po beveik keturių savaičių nepertraukiamo darbo.
Atnaujinta 00.31
Dnipro regiono valdžia tikslina, kad į karinį dalinį pataikė dvi raketos, karinio dalinio pastatai gerokai pažeisti, kilo du gaisrai. Apie aukas ir nukentėjusiuosius nepranešama.
