Rusijos karas prieš Ukrainą: rusai smogė dar vienam kariniam objektui, Zelenskis ragina nevilkinti sprendimo dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje

Praėjo mėnesis nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad tik vieningas politikų nusiteikimas ir pakankama karinė parama gali padėti stabdant Rusijos agresiją. V. Zelenskis teigia, kad ketvirtadienį vyksiančiuose NATO viršūnių, G7 ir Europos Vadovų Tarybos susitikimuose paaiškės, kas Ukrainą iš tiesų palaiko, o kas išduoda dėl pinigų. Ukrainos vicepremjerė pranešė, kad įvyko pirmasis visavertis apsikeitimas karo belaisviais.

V. Zelenskis taip pat ragina visus pasaulio žmones, minint mėnesį nuo karo Ukrainoje pradžios, išeiti ketvirtadienį į gatves ir parodyti savo poziciją prieš Maskvos pradėtą karą.

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk ketvirtadienį informavo apie pirmą visavertį Kyjivo ir Maskvos apsikeitimą karo belaisviais.

„Mainais už 10 paimtų okupantų susigrąžinome 10 savo kariškių. Taip pat šiandien pas rusus išsiuntėme 11 civilių jūreivių, kuriuos išgelbėjome iš nuskendusio laivo netoli Odesos. Dėl šių mainų 19 Ukrainos civilių jūreivių grįžta namo iš gelbėjimo laivo „Sapphire“, kurį okupantai užėmė bandydami paimti mūsų karius iš Gyvačių salos. Pagal mainų sąlygas pati gelbėjimosi valtis taip pat bus grąžinta į Ukrainą ir išsiųsta į Turkijos uostą“, – kalbėjo I. Vereščuk.

Ukrainos Aukščiausioji Rada skelbia, kad Rusijos pajėgos vėl per jėgą deportuoja Mariupolio gyventojus į Rusijos teritoriją, iš viso esą buvo išgabenta apie 15 tūkst. civilių. Anot Ukrainos parlamento, deportuoti žmonės pirmiausia patenka į specialias filtravimo stovyklas, vėliau skirstomi Rusijos miestams. Ukraina žada sukurti deportuotų asmenų duombazę ir dirbti, kad jie būtų sugrąžinti į šalį.

Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudė Charkive eilėje prie humanitarinės pagalbos laukusius civilius, žuvo 6 žmonės, dar 15 buvo sužeisti.

Rusijos pajėgų kontroliuojamame Berdianske nugriaudėjo sprogimai uosto teritorijoje. Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad buvo nuskandintas Rusijos laivas „Orsk“.

Ketvirtadienį sutarta atverti 7 humanitarinius koridorius: iš Mariupolio, Berdiansko, Polohų, Melitopolio (į Zaporižią), iš Velyka Dymerkos, Bohdanivkos, Bervycios (į Brovarus), iš Makarivo (į Žytomyrą).

Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, jei šalį išprovokuos arba užpuls NATO, interviu „Sky News“ pareiškė Rusijos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 128 vaikai. UNICEF duomenimis, pusė visų Ukrainos vaikų buvo perkelti iš savo namų.

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies kariuomenė nukovė 15,8 tūkst. rusų karių, sunaikino 530 tankų, 1597 šarvuotąsias mašinas, 280 artilerijos sistemų, 82 raketų sistemas (MLRS), 47 priešlėktuvines sistemas, 108 lėktuvus, 124 sraigtasparnius, 50 taktinių operacinių bepiločių orlaivių, 1033 kitas mašinas, 72 kuro talpyklas, 4 laivus, 16 spec. įrangos vienetų.

Apie trečiadienio dienos ir ketvirtadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 3.50

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Jungtinių Valstijų lyderio apsilankymas Europos Vadovų Taryboje įrodo, jog Vakarai yra itin vieningi. Džou Baidenas su Bendrijos lyderiais aptarė pagalbą Ukrainai ir atsaką į Rusijos sukeltą karą. Tai buvo pirmas kartas, kai Jungtinių Valstijų prezidentas dalyvauja Europos Vadovų Taryboje. Pasak Nausėdos, jeigu Vladimiras Putinas norėjo suskaldyti Vakarus, jis pasiekė priešingą rezultatą.

Atnaujinta 2.46

Ukrainos prezidentas sako, kad Rusija taip pat turi ieškoti taikos, vykstant karui. Naujausiame vaizdo įraše Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad jei Rusija būtų žinojusi, kas jos laukia Ukrainoje, nebūtų čia žengusi.

Atnaujinta 1.40

Ukrainos prezidentas ragina Europos Sąjungą nevilkinti sprendimo dėl Ukrainos narystės. Vykstant Bendrijos viršūnių susitikimui, vaizdo kreipimesi Volodymyras Zelenskis teigė, kad per šį mėnesį visi galėjo pamatyti, jog Ukraina ir Rusija gyvena skirtinguose pasauliuose. Prezidentas taip pat dėkojo Bendrijai už pagalbą ir už tai, kad karo akivaizdoje šalys susivienijo. Vis dėlto Zelenskis pabrėžė, kad sankcijos, nors ir galingi žingsniai, tačiau buvo šiek tiek pavėluoti. Anot prezidento, jei tai būtų prevenciniai veiksmai, Rusija nekariautų.

Atnaujinta 1.20

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) reiškia susirūpinimą dėl apšaudymų šalia Slavutičiaus miesto, kuriame gyvena daug Černobylio atominės elektrinės darbuotojų. Ukrainos valdžia pranešė TATENAI, kad apšaudymas kelia pavojų Černobylio personalo namams ir šeimoms bei neleidžia vykti darbuotojų rotacijai. Prieš keletą dienų jėgainės darbuotojams buvo leista grįžti namo po beveik keturių savaičių nepertraukiamo darbo.

Atnaujinta 00.31

Dnipro regiono valdžia tikslina, kad į karinį dalinį pataikė dvi raketos, karinio dalinio pastatai gerokai pažeisti, kilo du gaisrai. Apie aukas ir nukentėsjusiuosius nepranešama.

Atnaujinta 23.57

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad į Dnipro karinį dalinį buvo paleista raketa. Pasekmės tikslinamos.

Atnaujinta 23.50

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad Ukraina kare su Rusija „tikrai gali laimėti“.

Jis tai pasakė interviu BBC „Newsnight“ programoje.

„Nemanau, kad tai bus lengva“, – sakė B. Johnsonas.

„Tam tikra prasme Putinas jau patyrė nesėkmę ir pralaimėjo, nes jis tiesiog neįsivaizdavo, kad visi ukrainiečiai sukels tokį pasipriešinimą, kurį jie dabar demonstruoja, ir jis visiškai nesuprato, kas yra Ukraina. Nesunaikindamas Ukrainos kaip tautos, jis ją sustiprino. Jis negali pavergti Ukrainos. Šia prasme jis tikrai negali laimėti“, – BBC eteryje sakė JK premjeras.

Atnaujinta 23.43

Per pastarąją dieną Rytų operatyvinės ir taktinės grupės zonoje Ukrainos kariai atmušė penkis Rusijos kariuomenės išpuolius ir sunaikino priešo įrangą.

„Ukrainos kariai atmušė penkias rusų kariuomenės atakas. Kautynių metu buvo sunaikinta: iki 130 kareivių, 9 tankai, 1 šarvuotis transporteris, 6 pėstininkų kovos mašinos, 5 savaeigės haubicos ir artilerijos pabūklai, 8 granatsvaidžiai ir 1 UR-77 (sovietinė savaeigė minų valymo priemonė)“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 23.33

Ukrainos kariuomenė dabar turi 43 tankais daugiau nei karo pradžioje, tokia informaciją pranešė leidinys „Forbes“.

„Forbes“ skaičiavimais, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šios šalies kariuomenė prarado 530 tankų, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos – 74.

Pranešama, kad karo metu Ukrainos kariai perėmė 117 Rusijos tankų.

Atnaujinta 23.14

Mykolajivo regiono valstybinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas paskelbė vaizdo įrašą apie 10-ąjį Rusijos pajėgų pralaimėjimą Černobajevkoje.

Atnaujinta 23.08

Dėl Kyjivo rajonuose kilusių gaisrų ir padidėjusios oro taršos Ukrainos sostinės gyventojai raginami neatidaryti langų. Miesto gyventojai taip pat raginami kuo mažiau laiko praleisti lauke.

Atnaujinta 23.03

Rusijos kariai verčiami užbaigti karo veiksmus iki gegužės 9 d. Tai paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Ana Maljar.

Anot jos, Rusijos pajėgos neatsisako planų tęsti karą, puolimo veiksmus ir intensyvinti savo ekspansiją.

„Todėl, nepaisant to, kad kovų intensyvumas sumažėjo, karas vis dar tęsiasi. Regionuose, kuriuos laikinai užėmė priešas, jis bando įsitvirtinti. Mus labai erzina, nes tai yra absoliučiai nežmoniškas elgesys su civiliais gyventojais“, – kalbėjo A. Maljar.

Atnaujinta 22.46

Dnipro mieste nugriaudėjo sprogimai. Mieste skamba oro antskrydžio sirenos.

Atnaujinta 22.40

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk teigė, kad ketvirtadienį Ukrainoje veikė visi 7 suplanuoti humanitariniai koridoriai. Iš viso buvo evakuoti 3343 žmonės.

Atnaujinta 22.37

Viceministrė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk pareiškė, kad Ukraina kategoriškai nepritaria Raudonojo Kryžiaus biuro atidarymui Rusijos Rostovo mieste.

Tai pranešė RBC-Ukraina.

Ji tvirtina, kad šią situacija nori pasinaudoti Rusijos, kad iš laikinai okupuotų miestų į savo teritoriją išgabentų ukrainiečius.

„Mes kategoriškai prieštaraujame tam, kad Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus draugija atidarytų biurą Rostove prie Dono. Taip Rusija nori pasisavinti savo teritorijai vadinamuosius „humanitarinius koridorius“, kuomet iš tikrųjų priešas nelegaliai pagrobė ir išvežė mūsų piliečius“, – sakė Ukrainos vicepremjerė.

Atnaujinta 22.27

Charkivo srities karinio štabo vadovas Olehas Synehubovas pranešė, kad Rusijos pajėgų pozicijos buvo apšaudytos Rusijos sraigtasparnio.

„Rusų okupantai Charkivo srityje patyrė dar vieną fiasko. Ryte rusų sraigtasparnis sunaikino didžiulį skaičių okupacinių pajėgų personalo ir karinės technikos“, – rašė pareigūnas.

Atnaujinta 21.58

JAV savanoriai kovos lauke Kyjivo srityje:

Atnaujinta 21.54

10 milijonų žmonių buvo priversti palikti savo namus Ukrainoje, o per karo veiksmus žuvo daugiau nei 1000 civilių – tokią informaciją pateikė Jungtinės Tautos.

Atnaujinta 21.39

Rusijos pajėgos apšaudė evakuacijai skirtą traukinį kryptimi Kyjivas – Ivano Frankivskas, praneša „Ukrzaliznica“.

Buvo išdaužti traukinio langai, nukentėjusiųjų nėra.

Atnaujinta 21.34

Per mėnesį pasaulio valstybės Rusijai įvedė daugiau nei 4 tūkstančius skirtingų sankcijų paketų, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Jie manė, kad sankcijos bus simbolinės. Tačiau mums pavyko surengti niokojantį ekonominį smūgį. Per mėnesį visa tarptautinė bendruomenė įvedė daugiau nei 4 tūkst. sankcijų. Rusijos ekonomika grimzta“, – sakė D. Kuleba.

Atnaujinta 21.22

Rusų kariai pradeda griebtis ukrainiečių vaikų grobimo, praneša Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pranešama apie atvejus, kai Rusijos kariai Charkivo srityje grobė vaikus jų tėvams šantažuoti.

Atnaujinta 21.08

Nuo Rusijos invazijos pradžios Kyjivo mieste žuvo 75 civiliai, įskaitant 4 vaikus.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko tai pareiškė „Telegram“.

„Sostinėje žuvo 75 civiliai, tarp jų 4 vaikai. 307 civiliai ir 16 vaikų buvo sužeisti“, – sakė V. Klyčko.

Atnaujinta 20.56

Rusų pajėgos apšaudė Vyšhorodą. Apie tai „Facebook“ puslapyje pranešė Kyjivo srities policija.

„Kovo 24 dieną okupantai iš sunkiosios artilerijos apšaudė gyvenamąjį kvartalą Vyšhorodo pakraštyje. Dėl apšaudymo buvo apgadintas daugiaaukštis pastatas. Pirminiais duomenimis, aukų nebuvo“, – rašoma pranešime.

Įvykio vietoje dirba Vyšhorodo srities policijos pareigūnai ir fiksuoja apšaudymo pasekmes.

Atnaujinta 20.37

Melitopolyje padėtis gana sunki, miestui gresia humanitarinė katastrofa. Apie tai informacinio teletono eteryje pranešė miesto meras Ivanas Fiodorovas.

„Melitopolyje situacija gana sunki, nes mūsų miestui gresia humanitarinė katastrofa. Maistas baigiasi, vaistai baigiasi, jau nekalbu apie kurą, grynuosius...“, – sakė jis.

Atnaujinta 20.30

Mykolajivo srityje nuo karo pradžios rusų pajėgos apgadino beveik 1300 civilinių objektų. Apie tai „Facebook“ tinkle paskelbė Mykolajivo apygardos karinės administracijos spaudos tarnyba.

„Nuo Rusijos invazijos pradžios Mykolajivo srityje iš dalies arba visiškai sunaikinti 1299 civiliniai objektai, įskaitant 964 gyvenamuosius namus, 24 gydymo ir kultūros įstaigas, 30 švietimo įstaigų“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 20.24

Skelbiama, kad Kryme buvo palaidota 100 karių, kurie žuvo Rusijos sukeltame kare Ukrainoje.

Taip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje.

„Laikinai okupuotame Kryme, 126-osios atskiros pakrančių apsaugos brigados vietoje, vienu metu vyko atsisveikinimo su apie 100 žuvusiųjų iš dalinio ceremonija. Panašūs renginiai neseniai vyko ir miesto jūreivių klube Sevastopolyje“, – sakoma pareiškime.

Atnaujinta 20.14

Nuo karo pradžios Rusijos kariai Černihivo mieste nukovė beveik 200 civilių.

Tai interviu Liga.net sakė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Chausas.

„Černihivą nuolat apšaudo. Žmonės žūva. Jei prieš dvi ar tris dienas kalbėjau apie „Černihivo šimtuką“, tai dabar galiu pasakyti, kad mieste jau žuvo beveik 200 civilių“, – sakė V. Chausas.

Atnaujinta 20.12

JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad jo šalis reaguos, jei Rusija panaudos cheminius ginklus Ukrainoje. Tai JAV vadovas paskelbė spaudos konferencijos, įvykusios po NATO viršūnių susitikimo, metu.

„Atsakysime, jei jis jį panaudos. Atsakymo pobūdis priklausys nuo panaudojimo pobūdžio“, – sakė J. Bidenas.

„NATO dar niekada, niekada nebuvo tokia vieninga kaip šiandien. V. Putinas sulaukia visiškai priešingo rezultato, nei tikėjosi įžengdamas į Ukrainą“, – sakė J. Bidenas po susitikimo su NATO lyderiais.

Jis taip pat pridūrė, kad dės pastangas, kad Ukraina būtų įtrauktą į G20 viršūnių susitikimą.

JAV prezidentas J. Bidenas ketvirtadienį pritarė idėjai, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš Didžiojo dvidešimtuko (G20) didžiųjų ekonomikų grupės dėl Maskvos surengtos invazijos į Ukrainą.

„Iškėliau galimybę, jei to neįmanoma padaryti, jei Indonezija ir kiti nesutinka, tada, mano nuomone, turėtume prašyti, kad Ukraina taip pat dalyvautų susitikimuose“, – sakė J. Bidenas po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.

Atnaujinta 19.53

Johnsonas abejoja, ar pavyktų nusiųsti Ukrainai tankų ir lėktuvų

Jungtinė Karalystė apsvarstys galimybę nusiųsti Ukrainai tankų ir lėktuvų atsiliepiant į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio prašymą, bet tai bus labai sunku padaryti logistikos požiūriu.

Tai ketvirtadienį Briuselyje po NATO viršūnių susitikimo pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Jis (Zelenskis) kreipėsi dėl tankų ir lėktuvų. Tam yra priežastis: prezidentas Zelenskis mėgina palengvinti Mariupolio padėtį ir padėti tūkstančiams Ukrainos karių šiame mieste, todėl jam reikalinga ginkluotė. Mes pažiūrėsime, ką galime padaryti. Turiu pasakyti, kad dėl logistikos tai labai sunki užduotis“, – pabrėžė Jungtinės Karalystės Vyriausybės vadovas.

Atnaujinta 19.51

Mykolajivo regione Rusijos pajėgos apšaudė vietos kaimą. Pranešama, kad žuvo 3 ir buvo sužeista 13 žmonių.

„Šiandien dar viena juoda diena mūsų bendruomenei. Rusistai panaudojo „Smerch“, apšaudydami civilius gyventojus. Per priešo puolimą žuvo trys žmonės, 13 buvo sužeista, 1 asmuo kritinės būklės. Apgadinti mokyklos ir merijos pastatai, apgadintų privačių pastatų skaičius tikslinamas“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 19.45

Prancūzija ragina skubiai rengti apsirūpinimo maistu planą dėl karo Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino skubiai parengti tarptautinį aprūpinimo maistu planą, siekiant išvengti „bado“ pažeidžiamose šalyse dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Kalbėdamas po NATO ir Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimų Briuselyje, E. Macronas paragino Rusiją parodyti atsakomybę ir leisti gaminti žemės ūkio produkciją Ukrainoje, kuri yra svarbi grūdų eksportuotoja.

Kitu atveju tam tikrose šalyse po 12–18 mėnesių kils „neišvengiamas badas“, o Egiptas ir Šiaurės Afrika susidurs su dideliu grūdų stygiumi, perspėjo prezidentas.

Atnaujinta 19.35

G7 perspėja Rusiją nenaudoti cheminių ginklų Ukrainoje

Didysis septynetas (G7), labiausiai išsivysčiusių pasaulio ekonomikų grupė, ketvirtadienį perspėjo nenaudoti prieš Ukrainą cheminių ginklų ir pažymėjo, kad Rusija privalo laikytis tarptautinių sutarčių.

„Perspėjame dėl bet kokio grasinimo panaudoti cheminius, biologinius ir branduolinius ginklus ar su jais susijusias medžiagas“, – pareiškė G7 po Briuselyje įvykusio neeilinio viršūnių susitikimo.

„Primename Rusijai jos įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, kurias ji yra pasirašiusi ir kurios saugo mus visus“, – nurodė grupės valstybės narės.

Atnaujinta 19.34

Japonija suteiks Ukrainai papildomą humanitarinę pagalbą už 100 mln. dolerių

Japonija papildomai skirs 100 mln. dolerių, už kuriuos bus teikiama humanitarinė pagalba Ukrainai ir kaimyninėms šalims, šios lėšos pirmiausia bus panaudotos sveikatos apsaugai ir maistui tiekti.

Tai ketvirtadienį Briuselyje po Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo žurnalistams pranešė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida.

„Susitikime aš informavau, kad mes teiksime papildomą pagalbą“, – sakė jis. Japonijos Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, jog G7 lyderiai susitarė ne tik griežtinti sankcijas Rusijai, bet ir daryti visa, kad Kremlius nerastų landų, kurios leistų jam apeiti taikomus ribojimus.

Naujienų agentūra „Kyodo“ praneša, jog viršūnių susitikime premjeras patikino kolegas, kad Rusijos sprendimas trauktis iš derybų su Japonija dėl taikos sutarties pasirašymo niekaip neatsilieps Tokijo pozicijai Ukrainos klausimu. „Rusijos sprendimas stabdyti derybas dėl taikos sutarties mums nebus atitraukiantis veiksnys, mes, kaip ir anksčiau, imsimės ryžtingų priemonių“, – cituoja F. Kishidą agentūra.

Atnaujinta 19.30

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė operatyvinę informaciją apie karinius veiksmus.

„Dvidešimt devintą dieną tęsiasi didvyriškas Ukrainos žmonių pasipriešinimas Rusijos karinei invazijai. Nepaisant didelių nuostolių ir demoralizuoto personalo, Rusijos Federacijos karinė-politinė vadovybė tęsia karą prieš Ukrainą. Priešas toliau naikina taikių Ukrainos miestų ir kaimų infrastruktūrą, šiurkščiai pažeisdamas taisykles ir nesilaikydamas tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimų“, – rašo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Atnaujinta 19.16

Ukrainos ir Kanados užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Melanie Joly derino tolesnius žingsnius, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn už karo veiksmus.
D. Kuleba tai parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Skambučio metu mano kolegė iš Kanados Melanie Joly ir aš koordinavome tolesnius veiksmus, kad Rusija būtų atsakinga už nusikaltimus Ukrainos žmonėms. Sutarėme, kad Rusijai reikia griežtesnių sankcijų, kad iš jos karo mašinos būtų atimti ištekliai tolesnei agresijai“, – rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras.

In our call, my Canadian counterpart @melaniejoly and I coordinated further steps to hold Russia accountable for its crimes against the Ukrainian people. We agreed that more sweeping sanctions on Russia are needed to deprive its war machine of resources for further aggression.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 24, 2022

Atnaujinta 19.14

Ukrainos ginkluotosios pajėgos informuoja apie Lukjanivkos rajono Kyjive išlaisvinimą

Priduriama, kad dėl kovų Kyjive srityje buvo nukauta apie 40 rusų karių, sugadintos 9 pėstininkų kovos mašinos ir 2 tankai, o vienas tankas buvo perimtas.

Atnaujinta 19.04

Rusijos pusė derybose su Ukraina pradėjo elgtis kitaip, keitė elgesio modelį. Tas pats vyksta ir su šios šalies politiniu elitu, radijo NV eteryje pareiškė Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas, Ukrainos delegacijos atstovas Mychailo Podoliakas.

„Prieš prasidedant vadinamajai „specialiajai operacijai“, arba pačioje karo pradžioje, jie labai vaizdžiai paaiškino, kodėl mus puls. (...) Dabar tai tęsiasi 29 dienas ir nėra jokios galimybės, kad jie kur nors nuvyks su savo tankais, išskyrus tas vietas, kur juos pakankamai stipriai apdegins Ukrainos kariuomenė“, – sakė jis.

Rusai, anot M. Podoliako, pradeda adekvačiau suvokti, „kad kažkas yra ne taip“.

„Jie pradeda kalbėti produktyviau“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 18.52

G7 sako esantis pasirengęs prireikus taikyti papildomas sankcijas Rusijai

Pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas vienijantis Didysis septynetas (G7) ketvirtadienį pareiškė, jog imsis veiksmų, kad neleistų Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems taikomos Vakarų sankcijos, jų išvengti, ir įspėjo, kad gali įvesti Maskvai griežtesnius embargus.

„Esame pasirengę prireikus taikyti papildomas priemones ir toliau veikti vieningai“, – sakoma G7 pareiškime, paskelbtame po Briuselyje įvykusio neeilinio viršūnių susitikimo.

Be to, G7 žada dėti visas pastangas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo šalininkai asmeniškai atsakytų už invaziją į Ukrainą.

„Mes dėsime visas pastangas, kad prezidentas Putinas, šios agresijos sumanytojai ir rėmėjai, įskaitant Lukašenkos režimą Baltarusijoje, atsakytų už savo veiksmus“, – nurodoma pareiškime.

„Todėl ir toliau dirbsime kartu su savo sąjungininkais ir partneriais visame pasaulyje“, – priduriama jame.

Atnaujinta 18.50

Ukranos teisėsaugos pareigūnai pranešė informaciją, kad užtikrino saugią žmonių evakuaciją iš apšaudytų Donecko srities miestų.

Ketvirtadienį daugiau nei 100 gyventojų buvo evakuoti į saugią vietą iš daugelio „karštų taškų“, įskaitant Avdijivka, Očeretynę ir Vuhledarą.

Šiandien iš Vuhledaro išgelbėtas 31 žmogus, iš jų 8 vaikai. Mieste tęsiasi aktyvūs karo veiksmai, yra sužeistųjų ir evakuotų asmenų.

Iš Očeretynės buvo perkelti 18 žmonių, įskaitant du vaikus, iš Novohrodivkos – 17 piliečių, iš jų penki vaikai, iš Avdijivkos – 37 žmonės, iš jų septyni vaikai.

Pranešama, kad evakuacija bus tęsiama.

Atnaujinta 18.43

Ukrainos kariai numušė Rusijos droną ir naikintuvą „Su-34“. Apie tai „Facebook“ puslapyje pranešė Oro pajėgų vadavietė „Vostok“.

„Ir vėl oro gynybai sėkminga diena Charkivo kryptimi! Priešas neteko drono ir dar vieno naikintuvo bombonešio „Su-34“, – sakoma žinutėje.

Atnaujinta 18.40

Pentagonas pranešė, kad per pastarąsias 7–10 dienų JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir karinio štabo viršininkas Markas Milley`is ne kartą bandė susisiekti su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu, tačiau Rusijos karinė vadovybė į skambučius nereaguoja.

Specialiai galimiems konfliktams oro erdvėje spręsti sukurta karštoji ryšio linija kol kas nebuvo panaudota pagal paskirtį.

Atnaujinta 18.30

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius pranešė, kad Rusijos puolamieji veiksmai yra „užšaldyti“, kadangi šios šalies kariai neturi išteklių ir resursų vykdyti atakų. Jis taip pat pridūrė, kad Iziumo, Marjinkos ir Chersono kryptimis Rusijos pajėgos bandyti atlikti į „puolimo veiksmus“ panašius manevrus.

Atnaujinta 18.17

JT Generalinė Asamblėja ragina „nedelsiant“ nutraukti karą Ukrainoje

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė naują neįpareigojančią rezoliuciją, kuria reikalaujama „nedelsiant“ sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje.

JT būstinėje Niujorke vykusiame balsavime 140 šalių pritarė rezoliucijai, 38 susilaikė ir penkios balsavo prieš. Ankstesnė kovo 2 d. rezoliucija taip pat reikalavo, kad Rusija nedelsiant nutrauktų jėgos naudojimą.

Atnaujinta 18.16

Pulkas „Azov“ paskelbė, kad Mariupolyje rusų kariai užgrobė vietos cerkvę ir iš ten vykdo atakas į kitus miesto objektus.

Taip pat skelbiama, kad „Azov“ Mariupolyje, šiuo metu užblokuotame rusų karių, sunaikino Rusijos transporto priemonę.

„Azov“ dirba. Mariupolio gatvėse sunaikintas dar vienas priešo šarvuotis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė pulko kovotojai.

Atnaujinta 18.05

Ukraina tikisi Izraelio veiksmingo tarpininko vaidmens užbaigiant karą, tai per pokalbį su Izraelio žiniasklaida pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos valstybė su Izraeliu palaiko labai šiltus, draugiškus ir ypatingus santykius.

„Esame nustebinti, kiek Izraelio pareigūnai, ypač ministras pirmininkas Naftali Bennetas, yra įsitraukę į šią situaciją. Ir mes tikime, kad jis tikrai pasiryžęs padaryti viską, kas būtina, kad mūsų žemėje būtų taika ir sustabdytas karas“, – sakė A. Jermakas.

Švedijos parlamentas pritarė pasiūlymui perduoti Ukrainai 5 tūkst. prieštankinių granatsvaidžių

Ketvirtadienį Švedijos parlamentas pritarė savo Finansų komiteto pasiūlymui leisti Vyriausybei perduoti Ukrainai išminavimo įrangos ir 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių granatsvaidžių už 205 mln. kronų (apie 20 mln. eurų).

Tai sakoma parlamento pranešime spaudai.

„Riksdagas nusprendė suteikti Vyriausybei teisę priimti sprendimą neatlyginamai perduoti Ukrainai karinės technikos už ne daugiau kaip 205 mln. Švedijos kronų. Ukrainai bus padovanota lauko įrangos išminavimo darbams ir iki 5 tūkst. granatsvaidžių“, – pažymima dokumente.

„Tai reiškia, kad asignavimai gynybai ir visuomenės pasirengimui nepaprastosioms situacijoms 2022 metų valstybės biudžete padidės 205 mln. Švedijos kronų“, – sakoma pranešime.

Anksčiau gynybos ministras Peteris Hultqvistas pareiškė, kad Švedija daugelį metų bendradarbiavo su Ukraina išminavimo srityje, švedų specialistai mokė ukrainiečius.

Vasario 27 d. Švedijos Vyriausybė pranešė, kad Ukrainai bus perduota 135 tūkst. maisto davinių, 5 tūkst. šalmų, 5 tūkst. neperšaunamųjų liemenių ir 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių granatsvaidžių „Pansarskott 86“. Tam buvo skirta 413,5 mln. kronų (apie 41 mln. eurų). Be to, į Ukrainos centrinio banko fondą papildomai pervesta 500 mln. kronų (apie 48 mln. eurų) šalies ginkluotosioms pajėgoms remti.

Atnaujinta 17.52

Skelbiama, kad Rusijos pajėgos atakavo humanitarinės pagalbos centrą Charkive.

Pranešama, kad raketų smūgiai taip pat pažeidė netoliese esančius namus ir juos apgriovė. Aukų skaičius kol kas nepranešamas.

Atnaujinta 17.40

Rusija tiekia ginklus ir įrangą į Baltarusiją ir Krymą puolimo operacijoms vykdyti, skelbia Ukrainos gynybos ministerijos atstovas.

„Rusijos karinė vadovybė, suprasdama, kad laikinai užimtoms teritorijoms išlaikyti ir karo veiksmams vykdyti turimų pajėgų ir priemonių neužtenka, karinę techniką ir ginkluotę iš kitų Rusijos karinių apygardų perdislokuoja į Baltarusiją ir laikinai okupuotą Krymą. Tikslas – pasistengti pasiruošti ir įvykdyti puolimą, siekiant apsupti Kijevą“, – per instruktažą sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianykas.

Danija iš pagalbos neturtingoms šalims fondo skyrė daugiau kaip 270 mln. eurų pabėgėliams iš Ukrainos priimti

Danijos Vyriausybė skyrė 2 mlrd. kronų (apie 273 mln. eurų) pabėgėliams iš Ukrainos priimti. Lėšos buvo paimtos iš pagalbos neturtingoms šalims fondo prognozuojant, kad į Daniją atvyks 20 tūkst. ukrainiečių.

Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ritzaus Bureau“.

Šalies savivaldybės pasiruošė priimti būtent tiek pabėgėlių iš Ukrainos. Bet Vyriausybė įspėja, kad iš tikrųjų pabėgėlių skaičius gali būti kur kas didesnis. Jeigu taip nutiks, lėšų jiems aprūpinti vėl bus paimta iš plėtros fondo, iš kurio teikiama pagalba tokioms šalims kaip Malis, Bangladešas, Burkina Fasas ir Sirija.

„Vyriausybės strategijos esmė – teikti pagalbą pabėgėliams jiems artimiausiuose rajonuose. Dabar, deja, atsitiko taip, kad Danija tapo Putino karo Ukrainoje kaimynine zona“, – pareiškė Danijos plėtros ministras Flemmingas Mølleris Mortensenas.

Atnaujinta 17.17

Ukrainos Aukščiausioji Rada įvedė baudžiamąją atsakomybę už informacijos apie Ukrainos karių judėjimą viešinimą.

Dabar tokiems asmenims grės iki 12 metų kalėjimo bausmė.

Atnaujinta 17.04

NATO organizacijoje Lenkijos pasiūlymas dislokuoti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje nesulaukė palaikymo.

Tai Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė per spaudos konferenciją po neeilinio Aljanso valstybių ir Vyriausybių vadovų susitikimo.

Jo buvo paklausta, ar Lenkija šiandien vyksiančiame viršūnių susitikime pasiūlė aptarti taikos palaikymo misijos siuntimą į Ukrainą.

„Aptarėme įvairius klausimus. Ir žinia yra ta, kad turime išlikti vieningi ir remti Ukrainą, tačiau kartu turime atsakomybę užtikrinti, kad tai netaptų plataus masto karu tarp NATO ir Rusijos. Ir būtent dėl ​​šios priežasties mes aiškiai pareiškėme, kad Ukrainoje karių sausumoje nedislokuosime, nes vienintelis būdas tai padaryti yra visapusiškai konfliktuoti su Rusijos pajėgomis“, – sakė J. Stoltenbergas.

Atnaujinta 16.58

Rusijos pajėgos bando įvesti rublį laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, pranešė Ukrainos kovos su dezinformacija centras.

Teigiama, kad Rusijos karių tikslas yra įtraukti teritorijas į „savo pinigų orbitą“.

Rublį bandoma įvesti šiais būdais:
▪️grivinų grynųjų pinigų importo apribojimu;
▪️sudaromas asmenų, gaunančių pensijas ir socialines pašalpas, sąrašas, siekiant šias išmokas konvertuoti į rublius;
▪️pervedimų skaičiavimas vykdant smulkią prekybą rubliu.

„Priešas neatsižvelgė į tokį aspektą – visuotinę šalies skaitmenizaciją, beveik visos pensijos ir socialinės išmokos mokamos negrynaisiais pinigais“, – rašo Ukrainos kovos su dezinformacija centras.

Atnaujinta 16.52

Anot Ukrainos Vyriausybės, Rusija neteko 15 800 karių nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į šalį vasario 24 dieną.

Ukraina taip pat tvirtino, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu prarado 1 597 šarvuočius, 124 sraigtasparnius ir 530 tankų.

Information on Russian invasion

Losses of the Russian armed forces in Ukraine, March 24 pic.twitter.com/8ESsEjxlCr

— MFA of Ukraine 🇺🇦 (@MFA_Ukraine) March 24, 2022

Šį mėnesį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukrainoje žuvo 498 jos kariai, o dar 1 597 buvo sužeisti.

Atnaujinta 16.35

Šiandien Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymu įvyko pirmasis visavertis apsikeitimas karo belaisviais, paskelbė šalies vicepremjerė Irina Vereščuk.

„Mainais už 10 paimtų okupantų, susigrąžinome 10 savo kariškių. Taip pat šiandien pas rusus išsiuntėme 11 rusų civilių jūreivių, kuriuos išgelbėjome iš nuskendusio laivo netoli Odesos. Dėl šių mainų 19 Ukrainos civilių jūreivių grįžta namo iš gelbėjimo laivo „Sapphire“, kurį okupantai užėmė bandydami paimti mūsų karius iš Gyvačių salos. Pagal mainų sąlygas pati gelbėjimosi valtis taip pat bus grąžinta į Ukrainą ir išsiųsta į Turkijos uostą“, – kalbėjo I. Vereščuk.

Atnaujinta 16.31

Suomija nusiųs Ukrainai antrą gynybos siuntą

Suomija pasiųs Ukrainai dar vieną gynybos siuntą, ketvirtadienį paskelbė Šiaurės šalis, jau pasiuntusi ginklų prieš tris savaites.

„Suomija nusiųs daugiau gynybinės materialinės pagalbos Ukrainai“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. „Siekiant užtikrinti, kad pagalba pasiektų paskirties vietą, detalesnė informacija apie pagalbos turinį, pristatymo būdą ar grafiką nebus teikiama“, – teigiama pranešime. Ministerijos patarėjas Miikka Pynnonenas atsisakė pasakyti naujienų agentūrai AFP, ar į pagalbą įeina ginklai.

Praėjus keturioms dienoms, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Suomija sulaužė savo ilgalaikį principą netiekti ginklų į karo zonas ir paskelbė, kad pasiųs į Kyjivą prieštankinių ginklų, automatinių šautuvų ir amunicijos. Kelios šalys, įskaitant Švediją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, šią savaitę paskelbė apie naujas siuntas Ukrainai, atsiliepusios į prezidento Volodymyro Zelenskio prašymus, kad ES ir NATO padidintų karinę pagalbą.

Rusijos invazija į Ukrainą it pavojaus varpai nuskambėjo Suomijoje, kuri daugiau nei 100 metų buvo Rusijos imperijos dalis, per pastarąjį šimtmetį kariavo du karus su Maskva ir turi 1340 km sausumos sieną su Rusija. Šaltojo karo metais Kremlius privertė Suomiją nebendradarbiauti su Vakarais gynybos srityje, nuo tada šalis kariniu požiūriu buvo neprisijungusi, bet 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą. Rusijai užpuolus Ukrainą Suomijos visuomenės parama narystei NATO pirmą kartą viršijo 50 proc., rodo daugybė naujausių apklausų.

Atnaujinta 16.29

NATO sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljansas steigs keturias naujas kovines grupes Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

„Mes ir toliau dėsime Rusijai precedento neturinčias išlaidas ir stiprinsime sąjungininkų atgrasymą, o gynybos lyderiai patvirtino keturias naujas mūsų kovines grupes Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje“.

J. Stoltenbergas sako, kad NATO suteiks daugiau sausumos pajėgų, prieštankinių sistemų, bepiločių orlaivių, karinių jūrų pajėgų ir reaktyvinių lėktuvų teritorijoms aplink Ukrainą.

Kalbėdamas apie kitas grėsmes, J. Stoltenbergas sakė: „Sutarėme padaryti daugiau, įskaitant kibernetinio saugumo pagalbą ir įrangą, padedančią Ukrainai apsisaugoti nuo biologinių, cheminių, biologinių ir branduolinių grėsmių“.

Atnaujinta 16.25

Čekijos parlamentas patvirtino 650 kariškių siuntimą į Slovakiją

Ketvirtadienį Čekijos parlamento Deputatų Rūmai (žemieji rūmai) patvirtino sprendimą nusiųsti į Slovakiją 650 kariškių, jie tarnaus NATO dalinyje, dislokuojamame šioje šalyje reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Tai pranešė naujienų agentūra ČTK.

Čekijos Vyriausybė kovo 9 d. pritarė pasiūlymui nusiųsti karių į Slovakiją. Senatas (parlamento aukštieji rūmai) patvirtino šį sprendimą kovo 17 d. Čekijos kariškiai atvyks į Slovakiją artimiausiomis savaitėmis. Numatoma, kad ten įsikurs 400 karių, o kiti 250 prisijungs prie jų, jeigu iškils operatyvinė būtinybė.

Čekijos kariškių mandatas Slovakijoje galios iki 2023 metų birželio 30 d. Pasak ČTK, Čekijos biudžetui misija atsieis 540 mln. kronų (apie 21 mln. eurų).

NATO daliniui Slovakijoje vadovaus Čekija. Jame taip pat tarnaus Vokietijos, Nyderlandų, Slovėnijos, JAV ir Lenkijos kariškiai. Panašias grupes Aljansas ketina dislokuoti Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

NATO dalinį Slovakijoje sudarys 2 100 kariškių. Jis bus dislokuotas netoli Zvoleno miesto centrinėje šalies dalyje.

Atnaujinta 16.07

Ukrainos ginkluotosios pajėgos visomis kryptimis toliau naikina Rusijos pajėgas.

Ketvirtadienį pranešta, kad Ukrainos kariai netoli Berdiansko nuskandino desantinį laivą „Orsk“. O neseniai iš Černihivo srities buvo pranešta apie dar vieną Rusijos pajėgų pralaimėjimą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusišką techniką ir privertė oponentus paniškai bėgti, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų būrys „Sever“.

Atnaujinta 15.58

NATO padidins karinę pagalbą Ukrainai ir suteiks jai papildomų ginklų sistemų, įskaitant oro gynybos sistemas, pranešė JAV prezidentas Joe Bidenas.

NATO viršūnių susitikimo metu taip pat paskelbė keletą svarbių pareiškimų:
▪️Aljansas teiks papildomą karinę pagalbą Ukrainai, reaguodamas į Volodymyro Zelenskio prašymą;
▪️NATO suteiks Ukrainai įrangą, skirtą apsisaugoti nuo cheminių, biologinių ir branduolinių ginklų, ir kibernetinės gynybos;
▪️iki birželio NATO parengs papildomų pajėgų ir išteklių dislokavimo Europoje planus;
▪️Aljansas pareikalavo, kad Baltarusija nustotų remti Rusijos karinę operaciją;
▪️NATO nedislokuos karių Ukrainoje, o nuolat didins karinį buvimą rytiniame flange, taip pat stiprins oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemas.

Atnaujinta 15.53

G-7 ragina tarptautines organizacijas peržiūrėti savo ryšius su Rusija

Pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas vienijantis Didysis septynetas (G-7) ragina tarptautines organizacijas peržiūrėti savo ryšius su Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Mes, G-7 nariai, vieningai teigiame, kad tarptautinės organizacijos ir daugiašaliai forumai nebeturėtų vykdyti savo veiklos su Rusija įprastu būdu“, – sakė pareigūnas žurnalistams Briuselyje, JAV prezidentui Joe Bidenui dalyvaujant Belgijos sostinėje vykstančiuose NATO, G-7 ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimuose.

Atnaujinta 15.51

Per daugiau nei mėnesį trunkantį Rusijos karą Ukrainoje buvo perkelta 4,3 mln. vaikų – daugiau nei pusė iš 7,5 mln. vaikų, pranešė organizacija UNICEF.

Daugiau nei 1,8 mln. vaikų persikėlė į kaimynines šalis kaip pabėgėliai. 2,5 milijono vaikų Ukrainoje tapo šalies viduje perkeltais asmenimis.

„Karas sukėlė vieną greičiausių masinių vaikų perkėlimų nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai niūrus įvykis, galintis turėti ilgalaikių pasekmių kitoms kartoms. Vaikų saugumui, gerovei ir pagrindinių paslaugų prieinamumui kyla pavojus“, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Katherine Russell.

Atnaujinta 15.44

JAV planuoja priimti iki 100 000 ukrainiečių, kurie bėga nuo karo. Ne visi Ukrainos piliečiai dalyvaus pabėgėlių programoje.

Tai praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Agentūros teigimu, ne visi priimti ukrainiečiai bus įtraukti į pabėgėlių programą, nes dalis atvyks šeimų kvietimu ar pasinaudodami kitokiomis procedūromis.

Atnaujinta 15.37

JAV teigia, kad su auksu susijusiems sandoriams, kuriuose dalyvauja Rusijos bankai, gali būti pritaikytos valdžios institucijų sankcijos, praneša „Sky News“.

Tolesnės sankcijos taip pat bus įvestos dešimtims Rusijos gynybos firmų ir 328 Rusijos Dūmos nariams.

Atnaujinta 14.44

Milijonai ukrainiečių daugiau kaip 10 Ukrainos miestų neturi laisvo priėjimo prie geriamojo vandens, nurodė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė.

Ukrainos pajėgos teigia toliau spaudžiančios Hostomelyje esančias rusų karines pajėgas, anot jų, rusų pajėgos traukiasi iš miesto. Ukrainiečiams pavyko išlaisvinti ir apie 80 proc. Irpinės miesto.

Atnaujinta 14.29

Ukrainos generalinis štabas nurodo, kad Rusija kaupia ginkluotę Baltarusijos teritorijoje ir aneksuotame Kryme ir galimai rengiasi vėl bandyti apsupti Kyjivą.

Štabo duomenimis, apie 20 Rusijos karo pramonės įmonių buvo priverstos visiškai arba iš dalies sustabdyti veiklą dėl komponentų trūkumo.

Rusijos karinė administracija esą taip pat ima suvokti, kad turimų išteklių nepakaks užimtų teritorijų kontrolei išlaikyti.

Atnaujinta 13.59

ES diplomatijos vadovas: Kremlius nesuinteresuotas paliaubomis

Rusijos valdžia nenori „susėsti ir dėl ko nors derėtis, bet nori izoliuoti Ukrainą nuo jūros“, Ispanijos televizijai TVE sakė Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Anot jo, Rusija paprasčiausiai nori okupuoti Ukrainos teritorijas ir visiškai atkirsti šalį nuo Azovo bei Juodosios jūros iki pat sienos su Moldova.

Atnaujinta 13.49

Į aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkę NATO vadovai perspėjo, kad Rusijos cheminio ginklo ataka Ukrainoje visiškai pakeistų karo prie rytinės Aljanso sienos pobūdį.

„Bet koks cheminio ginklo panaudojimas iš esmės pakeistų konflikto pobūdį – tai būtų šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, jis turėtų plataus masto ir sunkių padarinių“, – aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Visada yra užterštumo rizika... galime pamatyti cheminių medžiagų plitimą ir į NATO teritoriją“, – sakė jis.

J. Stoltenbergas nepasakė, kaip NATO reaguotų į tokį išpuolį, tačiau kiti NATO vadovai, įskaitant Belgijos ministrą pirmininką Alexanderį De Croo, teigė, kad tai turėtų „rimtų pasekmių“.

Atnaujinta 13.33

V. Zelenskis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipėsi į NATO viršūnių susitikime dalyvaujančius Aljanso narių vadovus. Anot jo, Ukraina yra patekusi „į kažkokią pilkąją zoną tarp Vakarų ir Rusijos“, nes nepriklauso Aljansui, bet gina bendras vertybes.

V. Zelenskis pabrėžė, kad jau „visą siaubingą tamsų naikinimo mėnesį“ ukrainiečiai narsiai ginasi, bet to kaina – „tūkstančiai gyvybių, sunaikinti miestai ir beveik 10 mln. perkeltų žmonių“.

V. Zelenskis prašė, kad Vakarai perduotų arba parduotų Ukrainai tankų, ir sakė, kad iki šiol negavo nė vieno lėktuvo, nors jų prašė.

„Ukraina nenori kariauti metų metus. Mes paprasčiausiai norime išlikti, išgelbėti savo žmones“, – sakė V. Zelenskis.

Jis nekaltino NATO, bet prašė perduoti papildomos amunicijos, kitos pagalbos.

„Vienintelis dalykas, kurio reikalauju iš jūsų po šio mėnesį trunkančio karo, prašau, niekada nesakykite mums, kad mūsų kariuomenė neatitinka NATO standartų“ – kalbėjo V. Zelenskis.

Atnaujinta 13.01

Rusija bando karą privesti prie „užtęstos fazės“, „Telegram“ soc. tinkle parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Anot jo, Rusija taip elgiasi dėl per didelių netekčių ir rusų karinėms pajėgoms negebant pasistūmėti jokia kryptimi. Dėl to esą Rusijos propaganda viešai bando kasdien pranešti apie mažesnes netektis, kad tai nešokiruotų, taip pat bandoma kurti humanitarines katastrofas ukrainiečių gyvenvietėse, kurios atsidūrė Rusijos kontroliuojamose zonose, vyksta okupacijai „besipriešinančių elementų valymai“.

Atnaujinta 12.36

Luhansko regiono vadovas Serhijus Haidajus patvirtino, kad Rusijos kariai įžengė į Rubižnę, kontroliuoja dalį miesto, taip pat pasiekė Popasnos miestą.

Ukrainos Aukščiausioji Rada skelbia, kad Rusijos pajėgos vėl per jėgą deportuoja Mariupolio gyventojus į Rusijos teritoriją, iš viso esą buvo išgabenta apie 15 tūkst. civilių. Anot Ukrainos parlamento, deportuoti žmonės pirmiausia patenka į specialias filtravimo stovyklas, vėliau skirstomi Rusijos miestams. Ukraina žada sukurti deportuotų asmenų duombazę ir dirbti, kad jie būtų sugrąžinti į šalį.

Ukrainos Aukščiausioji Rada turi duomenų, kad tokia filtracijos stovykla buvo įsteigta Dokučajevske Donecko regione, iš ten nusiųstų civilių atimami asmens tapatybės dokumentai, čia dirba FSB pareigūnai, jie stengiasi nustatyti Ukrainos policijos, kitų pajėgų pareigūnus. Ukrainiečiai daugiausia deportuojami į Taganrogą (Rostovo regione) ir Krasnodarą. Pranešama ir apie netinkamą elgesį su žmonėmis stovykloje, jie patiria sužeidimų.

Atnaujinta 11.48

JK paskelbė įvedanti papildomas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, iš viso 59 individams ir subjektams, dėl Maskvos vykdomo karo prieš Ukrainą. Sankcijos įvestos ir Rusijos samdinių kompanijai „Wagner“.

Rusijos ambasadorius Lenkijoje paskelbė, kad Varšuva įšaldė diplomatinės misijos banko sąskaitas.

Atnaujinta 11.18

Rusijos agentūra RIA praneša, kad Rusijos kariuomenė teigia užėmusi Iziumo miestą. Tačiau Ukraina tai paneigė ir CNN nurodė, kad mūšiai dėl miesto kontrolės tebevyksta. Iziumas yra kelyje tarp Charkivo ir Rusijos vadovaujamų bei remiamų separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko teritorijų.

Atnaujinta 10.59

Estijos premjerė: NATO turi sustabdyti karo nusikaltėlį Putiną

NATO turėtų „padvigubinti“ savo pastangas, kad būtų nutrauktas Rusijos karas Ukrainoje, pareiškė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas neeilinio gynybos aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje pradžioje.

„Manau, kad turime padvigubinti savo pastangas. Putinas negali laimėti šio karo“, – sakė K. Kallas, turėdama omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris pradėjo karą Ukrainoje lygiai prieš mėnesį.

Kremliaus vadovas imasi veiksmų, kad „įbaugintų mus“ ir „atgrasytų mus nuo tolesnės pagalbos Ukrainai ar papildomų veiksmų“.

„Mes tikrai neturėtume pakliūti į šiuos spąstus, turime sustabdyti karo nusikaltėlį“, – sakė ji.

Atnaujinta 10.15

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Europos Sąjungos šalis „priimti išmintingą ir atsakingą sprendimą“ dėl V. Putino reikalavimo už rusiškas dujas atsiskaityti tik rubliais.

„Jei kuri nors ES valstybė nusilenks Putino žeminantiems reikalavimams mokėti už naftą ir dujas rubliais, tai prilygs pagalbos Ukrainai teikimui viena ranka ir pagalba Rusijai žudyti ukrainiečius kita ranka“, – tviteryje parašė D. Kuleba.

If any EU country bows to Putin’s humiliating demands to pay for oil and gas in rubles, it will be like helping Ukraine with one hand and helping Russians kill Ukrainians with the other. I urge relevant countries to make a wise and responsible choice.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 24, 2022

Atnaujinta 09.53

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad, įsiverždamas į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė „didelę klaidą“.

„Pradėdamas karą prieš nepriklausomą suverenią valstybę, prezidentas V. Putinas padarė didelę klaidą. Jis nuvertino Ukrainos žmonių stiprybę, drąsą ir jų ginkluotąsias pajėgas“, – prieš NATO viršūnių susitikimą Briuselyje teigė J. Stoltenbergas.

Atnaujinta 09.29

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 128 vaikai, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak prokuratūros, sužeisti dar 172 vaikai. Daugiausia aukų užfiksuota Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Per bombardavimus ir apšaudymus taip pat jau apgadintos 556 švietimo įstaigos, iš jų 73 – visiškai sunaikintos. Šie duomenys nėra galutiniai.

Nuo Rusijos dalinių invazijos į Ukrainą prieš mėnesį per mūšius dėl Charkivo miesto šalies šiaurės rytuose, vietos policijos duomenimis, žuvo 294 civiliai. Tarp jų yra 15 vaikų, ketvirtadienį „Telegram“ žinių kanale pranešė antrojo pagal dydį Ukrainos miesto pareigūnai.

Žmonės praktiškai neišeina iš slėptuvių, kuriose saugosi nuo atakų. Gyvenamieji pastatai, mokyklos, ligoninės ir įmonės liepsnoja.

Prieš karą Charkive gyveno 1,5 mln. žmonių. Rusijos dalinių apsiaustas miestas vis atakuojamas iš oro, pranešė Ukrainos kariuomenė.

Atnaujinta 08.56

Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, jei šalį išprovokuos arba užpuls NATO, interviu „Sky News“ pareiškė Rusijos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

„Jei Rusiją išprovokuos NATO, jei Rusiją užpuls NATO, kodėl gi ne, mes branduolinė galia“, – kalbėjo diplomatas.

„Nemanau, kad tai reikėtų sakyti. Bet neteisinga grasyti Rusijai ir bandyti kištis. Tad kai tvarkaisi su branduoline galia, turi įvertinti visas savo elgesio pasekmes“, – aiškino D. Polianskis.

Atnaujinta 08.51

Rusijos pajėgų kontroliuojamame Berdianske nugriaudėjo sprogimai uosto teritorijoje. Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad buvo nuskandintas Rusijos laivas „Orsk“, dar du laivai veikiausiai buvo apgadinti, nes matomi iš jų kylantys dūmai. Kiti Rusijos desanto laivai paliko uostą. Per sprogimus, manoma, taip pat sunaikintos kuro ir šaudmenų atsargos.

Pranešama, kad gaisras kilo dideliame desanto laive „Saratov“, iš uosto skubiai išplaukė „Kunikov“ ir „Novočerkask“ desantiniai laivai, kurie taip pat buvo apgadinti, dalis juose buvusių karių žuvo.

Atnaujinta 08.18

Australija griežtai pasisako prieš V. Putino dalyvavimą G20 susitikime

Australija yra griežtai prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimą G20 viršūnių susitikime Indonezijos Balio saloje spalio pabaigoje. „Mintis sėdėti prie vieno stalo su Vladimiru Putinu, kurį Jungtinės Valstijos jau pasmerkė dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, – man tai yra per daug“, – ketvirtadienį Melburne sakė ministras pirmininkas Scottas Morrisonas. Apie savo abejones jis esą jau informavo Indonezijos Vyriausybę. Džakarta šiuo metu pirmininkauja G20 grupei.

Rusijos ambasadorė Indonezijoje Liudmila Vorobjova trečiadienį pareiškė, kad V. Putinas ketina dalyvauti susitikime. „Priklauso nuo padėties. Tačiau jis (Putinas) ketina vykti į G20 susitikimą“, – sakė diplomatė. Kremlius vėliau pranešė, kad dar per anksti apie tai kalbėti.

Atskiros Vakarų valstybės svarsto dėl Rusijos karo Ukrainoje pašalinti Maskvą iš organizacijos.

Atnaujinta 07.50

Vokietija išsiųs Ukrainai dar 2 000 prieštankinių ginklų

Vokietija išsiųs dar 2 000 prieštankinių ginklų Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas šaltinis parlamente.

Bundesveras, Vokietijos kariuomenė, jau yra perdavęs Ukrainos pajėgoms 1 000 prieštankinių ginklų ir 500 nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų kompleksų.

Be to, Vokietija perdavė ukrainiečiams apie 500 „žemė–oras“ tipo raketų „Strela“ iš 2 700 pažadėtų.

Parlamento šaltinis, pageidavęs, kad jo vardas nebūtų viešinamas, patvirtino, kad Ukrainai bus papildomai išsiųsta 2 000 prieštankinių ginklų. Šaltinis patvirtino Vokietijos žiniasklaidos anksčiau paskelbtą neoficialią informaciją.

„Esame vieni didžiausių ginkluotės tiekėjų Ukrainai, esant dabartinei padėčiai“, – trečiadienį parlamentui sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

„Nesididžiuojame tuo, bet būtent taip dabar privalome padėti Ukrainai“, – pridūrė ji.

Atnaujinta 07.32

Vaizdai iš Rusijos pajėgų apšaudymų suniokoto Mariupolio:

Atnaujinta 07.28

Uždaroje zonoje apie buvusią Černobylio atominę elektrinę užgesinti keli čia liepsnoję gaisrai. Ukrainos branduolinės energijos reguliavimo institucija informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad Černobylio miesto ugniagesiai užgesino keturis gaisrus, trečiadienio vakarą pranešė generalinis direktorius Rafaelis Grossis. Tačiau liepsnoja ir daugiau gaisrų.

Antradienį Ukrainos parlamentas pranešė, kad teritorijoje kilo septyni gaisrai ir kad dega daugiau kaip dviejų kvadratinių kilometrų plotas. Rusų daliniai prieš mėnesį į savo kontrolę perėmė jėgainės teritoriją. Čia 1986 metais įvyko didžiausia atominė katastrofa branduolinės energijos naudojimo civiliniams tikslams istorijoje.

Britų žvalgyba: Ukraina didina spaudimą rusų pajėgoms prie Kyjivo

Ukraina, pasak britų žvalgybos, didina spaudimą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms į šiaurės rytus nuo Kyjivo. Šios ten jau susiduria su didžiulėmis aprūpinimo ir kovos moralės problemomis, trečiadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybine informacija.

Ukrainos pajėgos, be to, sėkmingai kontratakuoja rusų pozicijas sostinės pakraščiuose ir galimai atsikovojo Makarivą ir Mošuną. Yra „reali galimybė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar gali apsupti rusų dalinius Bučoje ir Irpinėje“, – sakoma toliau pranešime.

Atnaujinta 07.20

Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas trečiadienį sakė, kad atrodo, jog Rusijos sausumos pajėgos stiprina gynybos pozicijas už 15–20 km nuo Kyjivo ir beveik nebemėgina judėti miesto centro link. Anot pareigūno, nebeatrodo, kad rusų pajėgos ketina pulti sostinę, o kai kuriose vietose į rytus nuo Kyjivo ukrainiečiams netgi pavyko atstumti jas tolyn.

Atrodo, kad Rusijos kariuomenė dabar susitelkusi į operacijas rytiniame Donbaso regione, ypač Luhansko ir Donecko srityse. Tikėtina, kad ji mėgins atkirsti Ukrainos dalinius ir neleisti jiems judėti į vakarus ginti kitų miestų, sakė amerikiečių pareigūnas. JAV taip pat pastebėjo padidėjusį Rusijos karinio laivyno aktyvumą Azovo jūroje, įskaitant desanto laivų pastangas atgabenti atsargų sausumos pajėgoms.

Atnaujinta 07.08

Charkive nuo karo pradžios Rusijos pajėgos sunaikino 998 gyvenamuosius ir 145 negyvenamuosius pastatus, sakė miesto meras.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariuomenė atremia Rusijos pajėgų veiksmus visomis kryptimis, tačiau rusų lėktuvai rengia smūgius iš oro – per pastarąsias 24 val. jie surengė 250 antskrydžių ir labiausiai taikosi į civilinę infrastruktūrą Kyjivo, Černihivo ir Charkivo regionuose.

Per pastarąją parą Ukrainos pajėgos pataikė į 11 taikinių ore (7 lėktuvus, 1 bepilotį orlaivį, 1 sraigtasparnį, 2 sparnuotąsias raketas).

Chersone dėl vykstančių gyventojų protestų prieš okupantus Rusijos pajėgos ėmėsi teroro, „Rosgvardijos“ daliniai dalyvauja represijose, teigia Ukrainos generalinis štabas.

Atnaujinta 07.02

NATO: Ukrainoje jau žuvo 7–15 tūkst. Rusijos karių

NATO trečiadienį paskelbė vertinimus, kad per keturias karo Ukrainoje savaites žuvo 7–15 tūkst. Rusijos karių, šalies gynėjų įnirtingam pasipriešinimui sužlugdžius Maskvos užmojus laimėti žaibišką pergalę.

Palyginkime – per 10 metų karo Afganistane tuometė Sovietų Sąjunga neteko apie 15 tūkst. karių.

Vienas aukšto rango NATO kariškis sakė, jog Aljanso vertinimas grindžiamas iš Ukrainos tarnybų gauta informacija, Rusijos tarnybų sąmoningai arba nesąmoningai paskelbtais duomenimis, taip pat duomenimis, surinktais iš viešai prieinamų šaltinių. Kariškis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kaip numato NATO taisyklės.

Ukraina iki šiol yra paskelbusi mažai informacijos apie savo kariuomenės nuostolius.

Atnaujinta 06.45

Pasak Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministro Ruslano Streleco, dauguma gaisrų Černobylio draudžiamojoje zonoje buvo sustabdyti, praneša „Kyiv Independent“.

Ketvirtadienį duodamas interviu televizijai R. Strelecas taip pat sakė, kad per pastarąsias dvi savaites šioje vietovėje užfiksuota daugiau nei 30 gaisrų.

Atnaujinta 06.17

Naujausiame įraše Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigia, tik vieningas politikų nusiteikimas ir pakankama karinė parama gali padėti stabdant Rusijos agresiją.

„Laukiame prasmingų žingsnių iš NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto. <...> Šiuose viršūnių susitikimuose pamatysime, kas yra draugas, kas partneris ir kas išduoda mus dėl pinigų. <...> Praėjo mėnuo. Atlaikėme šešis kartus ilgiau, nei planavo mūsų priešas.

Jie buvo įtikėję, kad Ukraina nėra valstybė, kad ukrainiečiai nėra tauta. Jie apsigavo. Bet mums jie nerūpi. Tai jų šalies savižudybė. O mes tik saugome savo gyvybes. Savo laisvę. Savo pačių valstybę. Savo vaikus, vadinasi, ir savo ateitį. Tai karas už nepriklausomybę. Ir mes turime laimėti“, – įraše kalba V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas paragino žmones visame pasaulyje ketvirtadienį, kovo 24 d., minint mėnesį nuo Rusijos invazijos pradžios, viešai protestuoti.

Atnaujinta 03.30

Ukrainos vicepremjeras Mychailas Fiodorovas teigia, kad Ukraina naudoja veido atpažinimo programinę įrangą, kad atpažintų per karą žuvusių Rusijos karių kūnus. Anot Fiodorovo, atpažinus mirusiuosius bandoma susisiekti ir apie netektį informuoti jų šeimas. Kalbėdamas agentūrai „Reuters“, M. Fiodorovas atsisakė nurodyti, kiek iš viso kūnų pavyko identifikuoti, tačiau pabrėžia, kad skaičius didelis.

Sulaikytų ir žuvusių rusų karių nuotraukos taip pat skelbiamos viename socialinio tinklo „Telegram“ kanale „Look Your Own“, taip kviečiant artimuosius juos atpažinti. Taip pat Ukrainos Vyriausybė turi internetinę formą, ją užpildę giminaičiai iš Rusijos gali pateikti prašymą pasiimti kūną.

A month ago, we all worked on FaceID and CRM systems to process calls for eServices. Now, we work on automatic identification of occupiers' corpses and autodial RU subscribers to tell the truth about the war. We have all changed. And we all do different things. Glory to Ukraine!

— Mykhailo Fedorov (@FedorovMykhailo) March 23, 2022

Atnaujinta 01.52

Jungtinė Karalystė praneša siunčianti dar 6000 raketų ukrainiečiams. Ketvirtadienį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime britų premjeras Borisas Johnsonas taip pat turėtų pristatyti 25 milijonų svarų sterlingų pagalbos paketą, kuris skirtas padėti išmokėti atlyginimus su Rusijos pajėgomis kovojantiems Ukrainos kariams ir pilotams.

Prieš savo vizitą Briuselyje Johnsonas paragino Vakarų sąjungininkus padėti išlaikyti gyvą laisvės liepsną Ukrainoje. Jo teigimu, dabar tarptautinė bendruomenė turi pasirinkti: arba padėti už laisvę kovojančiai šaliai, arba rizikuoti, kad laisvė „užges“ visoje Europoje ir pasaulyje.

Atnaujinta 00.42

Vėlyvas Nausėdos pokalbis su Zelenskiu: privalome didinti paramą Ukrainai

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio vakarą, NATO viršūnių susitikimo ir EVT posėdžio išvakarėse, kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė padėtį Mariupolyje ir kitose Rusijos puolamose Ukrainos teritorijose ir pagalbos Ukrainai priemones.

Ukrainos prezidentas Lietuvos vadovą informavo apie žiaurius Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje – atakas prieš taikius miestų gyventojus, brutalų Rusijos kareivių elgesį su civiliais, humanitarinių konvojų apšaudymo atvejus.

Šalies vadovas su Ukrainos prezidentu aptarė politinės, karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai poreikį, kurį galėtų patenkinti Lietuva ir kitos NATO šalys.

Atnaujinta 00.36

CNN atstovai Ukrainoje teigė užfiksavę „šūvių krušą“ vėlyvą trečiadienio vakarą šiaurės vakarų Kyjive.

Atnaujinta 00.32

Nepavyko priimti Rusijos JT rezoliucijos

JT Saugumo Taryba nepriėmė Rusijos parengtos rezoliucijos. Rezoliucijoje buvo raginama suteikti pagalbą Ukrainoje, tačiau nebuvo niekaip užsiminta apie Maskvos vaidmenį kare.

Rusija ir Kinija buvo vienintelės narės, kurios balsavo už, o likusios 13 narių susilaikė, skelbia BBC.

Artimiausiomis dienomis Generalinėje Asamblėjoje turėtų būti balsuojama dėl Ukrainos parengtos humanitarinės rezoliucijos.

Atnaujinta 00.15

Kovo 24-ąją V. Zelenskis ragina eiti protestuoti

Ukrainos prezidentas paragino žmones visame pasaulyje ketvirtadienį, kovo 24 d., minint mėnesį nuo Rusijos invazijos pradžios, viešai protestuoti.

„Rusijos karas – tai ne tik karas prieš Ukrainą. Jo prasmė daug platesnė“, – sakė Zelenskis, pirmą kartą tokiame vaizdo įraše kreipdamasis ir anglų kalba.

„Rusija pradėjo karą prieš laisvę, – tęsė jis ir pridūrė: – Tai tik pradžia Rusijai.“

„Rusija bando nugalėti visų žmonių Europoje, visų pasaulio žmonių laisvę. <...> Jie bandė parodyti, kad svarbu tik šiurkšti ir žiauri jėga“, – tęsė jis.

„Jau vienas mėnuo. Tiek laiko. Tai daužo mano, visų ukrainiečių ir kiekvieno laisvo žmogaus širdis visoje planetoje“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos lyderis ragina rengti demonstracijas gatvėse ir protestuotojus žygiuoti su Ukrainos simboliais.

„Ateikite į savo aikštes, savo gatves. Būkite matomi ir girdimi, – sakė jis. – Pasakykite, kad svarbu žmonės, svarbu laisvė, taika svarbu. Ukraina – svarbu.“