Ketvirtadienį Briuselyje vykstant Europos Vadovų Tarybai (EVT) prie Bendrijos lyderių prisijungė ir JAV prezidentas Joe Bidenas. Anot Europos Sąjungos (ES) pareigūnų, tai – pirmas kartas, kai Bendrijos viršūnių susitikime dalyvauja JAV prezidentas.
„Tai yra labai svarbu ir blogiausia žinia, kurią Vladimiras Putinas išgirs iš mūsų – jo pastangos nuėjo veltui“, – po susitikimo LRT.lt teigė prezidentas Gitanas Nausėda, paklaustas, ar Vladimirui Putinui rūpi stiprėjantys santykiai tarp JAV ir ES.
J. Bideno vizito EVT tikslas – pademonstruoti vienybę su Europa. Daug informacijos apie už uždarų durų vykusias diskusijas nėra, bet, anot Bendrijos, JAV prezidentas su ES lyderiais aptarė pagalbą Ukrainai ir atsaką karą sukėlusiai Rusijai.
„Mano esminė žinutė yra vienybė. Putino tikslas – sugriauti NATO, taip sakiau dar būdamas Jungtinių Valstijų viceprezidentu. Jis mieliau susidurtų su 30 nepriklausomų šalių. Manau, kad toks buvo jo tikslas nuo pat pradžių“, – atvykdamas į EVT sakė J. Bidenas.
Pasak G. Nausėdos, V. Putinas, prieš užpuldamas Ukrainą, galėjo nesitikėti, kad Vakarų pasaulis bus toks vieningas.
„Jeigu jis norėjo šia ataka prieš Ukrainą dar ir įnešti sumaištį vakaruose, jis pasiekė visiškai priešingo rezultato. Šiandien mes matome ne tik sutarimą ES viduje tarp 27 valstybių – kas tikrai nėra savaime suprantama ir ne visada atsitinka automatiškai, – bet ir su transatlantiniais partneriais“, – LRT.lt vėlų ketvirtadenio vakarą teigė prezidentas.
Dėl sankcijų sutarimo nėra
Nors ES kartoja, kad yra pasirengusi įvesti naujas sankcijas Rusijai, kol kas šio žingsnio nežengia. Savo tapatybės nenorėję įvardyti aukšti ES pareigūnai sako, kad nerandant visiško sutarimo tarp valstybių, kol kas nuspręsta nesiūlyti pritaikyti naujų sankcijų Kremliaus režimui.
Dalis Bendrijos narių – įskaitant ir Lietuvą – ragina imtis griežtų sankcijų prieš Rusijos energetikos sektorių, įskaitant gamtinių dujų ir naftos importo stabdymą. Tačiau kitos šalys atkerta, kad tai turėtų itin didelių finansinių pasekmių Europos Sąjungai.
„Mes nekariaujame su savimi ir nesiimsime sankcijų, kurios mus be priežasties susilpnins“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Belgijos premjeras Alexanderis de Croo.
„Visi to nori [atsisakyti rusiškų energijos išteklių – LRT.lt], bet trumpuoju laikotarpiu to neįmanoma padaryti“, – ketvirtadienį po EVT teigė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, pridurdamas, kad rusiškos naftos ar gamtinių dujų atsisakymas užtrunka labai ilgai.
„Žinoma, yra tas požiūris, kad sankcijų taikymas pirmiausia turi būti skausmingas tam, kas nusipelno tų sankcijų“, – sako G. Nausėda.
Tačiau, pasak jo, naivu tikėtis, kad sankcijos Rusijai nepalies ir ES ekonomikos: „Turbūt su šituo mes turime susitaikyti ir Lietuva yra ne kartą sakiusi, kad taip, skaudės ir mums. Bet mes esame pasirengę mokėti šią kainą nes šiuo metu Ukraina kaunasi už mūsų laisvę.“
Ketvirtadienį Bendrijos lyderiams EVT diskutuojant apie sankcijas, konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Dėl jų bus toliau deramasi ambasadorių lygmenyje.
„Lietuva yra pasirengusi dirbti be rusiškų gamtinių dujų arba iki minimumo sumažinti jų importą, be rusiškos naftos, taip pat ją pakeisdama nafta iš kitų valstybių. Diskusija sukosi aplink tai, kaip greitai galime atsisakyti rusiškų energetinių išteklių, nesukeldami maksimalaus pavojaus patys sau“, – LRT.lt teigė prezidentas.
Energetinę priklausomybę galėtų sumažinti JAV
Penktadienį J. Bidenui tęsiant vizitą Briuselyje, planuojamas susitikimas su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen. Neoficialiais duomenimis, vyksta intensyvios diskusijos dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutarties su JAV.
„Jeigu abi pusės turėtų tokį nuoširdų norą, manau, nebūtų jokių kliūčių“, – paklaustas, ar importas iš JAV galėtų padėti atsisakyti rusiškų gamtinių dujų, teigė prezidentas G. Nausėda.
ES yra įsipareigojusi ieškoti naujų energijos išteklių tiekėjų ir atsisakyti rusiškų gamtinių dujų iki 2027 m.
„Labai svarbu, kad tai būtų reguliarus importas, nes tai yra masto ekonomika. Viena yra pirkti atskiromis siuntomis, vienetiniu būdu, kitas dalykas – kai tiekimas yra sustyguotas ir vyksta ilgalaikių sutarčių pagrindu“, – LRT.lt teigė G. Nausėda.
