Vladimiras Putinas vis garsiau reikalauja įgyvendinti Minsko susitarimus, toliau grasydamas ginklais ir kariais prie Ukrainos sienų. Panašią poziciją išsako ir Vakarai, tikindami, kad Minsko susitarimai yra viena išeičių iš keblios saugumo krizės. Kodėl Ukraina skeptiškai vertina anksčiau pasirašytus Minsko susitarimus ir ar primirštas dokumentas gali išspręsti saugumo krizę?
Pirmasis Minsko susitarimas
Minsko susitarimas simboliškai pavadintas Baltarusijos sostinės vardu. Dar 2014 metais Aliaksandras Lukašenka ėmėsi iniciatyvos, kad tuomet dar Minskui draugiška Ukraina ir Rusija diplomatinėmis priemonėmis bandytų spręsti įtemptą situaciją Rytų Ukrainoje.
Pirmuoju Minsko susitarimu, kuris buvo pasirašytas 2014 metų rugsėjo mėnesį, Ukraina ir Rusijos vadovaujami bei remiami separatistai Vakarų nepripažintose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose susitarė dėl 12 punktų paliaubų.
Susitarimo punktuose aprašyta, kad turėjo vykti apsikeitimas kaliniais, numatyta galimybė gabenti ir tiekti humanitarinę pagalbą, atsisakyti naudoti sunkiuosius ginklus.
Visa tai buvo paskelbta prabėgus vos penkiems mėnesiams po karo pradžios, o per tą laikotarpį žuvo 2,6 tūkstančio žmonių.
Visgi susitarimo punktų nebuvo laikomasi, o abi pusės pažeidinėjo jo sąlygas.
Antrasis Minsko susitarimas
Kitas susitarimas Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos organizuojamame Normandijos ketverto susitikime buvo pasirašytas 2015-ųjų metų vasarį.
Naujuoju susitarimu siekta įvesti taiką Ukrainos teritorijose, kurias prieš metus užėmė prorusiški separatistai. Tos sritys, esančios Ukrainos Donbaso srityje, tapo žinomos kaip Luhansko Liaudies Respublika (LPR) ir Donecko Liaudies Respublika (DPR), o Kijevas ir Vakarai nepripažįsta jų nepriklausomybės.
Rezultatą – antrąjį Minsko susitarimą – pasirašė Rusijos, Ukrainos, separatistų lyderių ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai. Vėliau jis buvo patvirtintas JT Saugumo Tarybos rezoliucija.
Kaip ir 2014 m. Minsko susitarime, taip ir šioje versijoje buvo kalbama apie paliaubas, sunkiųjų ginklų nenaudojimą, ESBO stebėjimą, keitimąsi kaliniais, amnestija kovose dalyvavusiems žmonėms.
Po derybų pranešta, kad pačios žiauriausios kovos nutrūko, o ESBO stebėtojai iki šiol patruliuoja fronto linijose ir praneša apie paliaubų pažeidimus pasienyje.
Susitarimo punktų nevykdymą kelia ir skirtingos Maskvos ir Kijevo interpretacijos.
Pavyzdžiui, Kijevas reikalauja Rusijos pirmiau perduoti separatistų kontroliuojamų regionų kontrolę ir tada surengti juose rinkimus, o štai Maskva pirmiau reikalauja rinkimų, o tik tuomet perduoti regionų kontrolę Ukrainai.
Ukrainoje yra 1,5 milijono šalies viduje dėl karo perkeltų žmonių, o per jį žuvo beveik 14 000 žmonių, rašo CNN.
Paktą vertina kritiškai
Apie tai, kad paktas yra įnirtingai ginčijamas ir ydingas, jo nuostatos gali būti prieštaringai interpretuojamos, rašo „Politico“.
Nuo 2015 m. Rusija atsisako užtikrinti pagrindines sąlygas, reikalingas jam įgyvendinti, o aukščiausi Ukrainos pareigūnai teigia, kad pats taikos susitarimas yra ginklas, kurį Maskva naudoja bandydama sunaikinti jų šalį.
Dėl viso to susitarimai, pavadinti Baltarusijos sostinės vardu, yra mažai tikėtina priemonė dabartinei krizei išspręsti – net jei pasaulio lyderiai ir tvirtina, kad kitos išeities nėra.
Antradienį Kijeve susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Minsko susitarimai yra „vienintelis kelias, leidžiantis mums sukurti taiką, kelias, leidžiantis sukurti perspektyvų politinį sprendimą“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę paskelbė panašius pareiškimus.
Jei Minsko susitarimai bus interpretuojami Maskvos naudai, tai gali būti būdas, kuriuo Rusija gali išlaikyti savo įtaką Ukrainoje, pasinaudodama prorusiškomis grupuotėmis ir separatistais Donecke.
Tai suteiktų Rusijai galimybę kontroliuoti teritoriją ir turėti įtakos Ukrainos nacionaliniams reikalams.
Dar labiau situaciją komplikuoja ir tai, kad Rusija šimtams tūkstančių Donbaso gyventojų išdavė pasus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Kijevas niekada negali priimti Rusijos pateiktos Minsko susitarimų versijos.
O. Danilovas teigė, kad tai būtų tolygu šalies „sunaikinimui“. Kijevo pareigūnų manymu, ilgalaikėje perspektyvoje Maskva gali įgyti nuolatinį svertą kontroliuoti Ukrainos politiką ir sužlugdyti šalies ambicijas prisijungti prie NATO ir ES.
„Mes esame toli iki plano įgyvendinimo, tą galima sakyti drąsiai“, – „Politico“ sakė vyresnysis RAND korporacijos politologas Samuelis Charapas, vyresnysis RAND korporacijos politologas.
„Šiuo metu nematau nė vienos pusės, kuri atsitrauktų nuo savo pozicijų“, – teigė S. Charapas.
