Pasaulyje

2021.12.08 05:30

Nuo galimybių paso darželinukams iki 600 Eur baudų už nesiskiepijimą: kas Lietuvoje net nesiūloma, galioja svetur

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.12.08 05:30

Vienose Europos valstybėse galite nedėvėti kaukės viduje, jei nenorite, kitur galioja komendanto valanda ir draudžiama lankyti kitą šeimą ar švęsti vestuves. LRT.lt pagal 5 kriterijus palygino, kokie apribojimai šiuo metu galioja Europoje.

Kaukės

Švedija ir Norvegija yra vienintelės valstybės, kuriose kaukių dėvėjimas valstybės mastu šiuo metu dar neprivalomas.

Kitose valstybėse nurodymai, kada dėvėti kaukes, skiriasi, tačiau iš esmės visur Europoje būtina dėvėti kaukes vidaus patalpose, viešajame transporte.

Skandinavijos šalių valstybinės institucijos pabrėžia, kad kaukės tik rekomenduojamos ir prievartos nėra. Vis dėlto šiuo metu dauguma žmonių viešose vietose dėvi kaukes savanoriškai.

Norvegijoje neseniai keliavęs vilnietis Paulius pasakojo, kad šioje šalyje net neprireikia skiepų paso, išskyrus keliautojams.

„Kaukės ne privalomos viešose vietose, o rekomenduojamos, bet dauguma su jomis vaikšto, kol nevalgo ir negeria“, – pasakojo jis.

Tačiau augant susirgimų skaičiui ir šalyje užfiksavus kelis omikron atmainos atvejus jau kalbama apie šios taisyklės įvedimą. Praėjusią savaitę viename įmonės kalėdiniame vakarėlyje Osle buvo užfiksuotas didžiausias iki šiol omikron atmainos protrūkis už Pietų Afrikos Respublikos ribų – manoma, kad užsikrėtė per pusšimtį jo dalyvių.

Galimybių pasas

Visose Europos valstybėse yra galimybių pasas arba jo atitikmuo tiems, kurie keliauja, o daugelyje valstybių – ir norint gauti paslaugas.

Safepass, Coronapass, Pass Sanitaire, Basic Green Pass ir Super Green Pass, Covidcheck – tai tik kelios nacionalinės sistemos, kurių veikimas panašus į lietuviško galimybių paso, daug kur galioja europietiška žaliojo paso sistema.

Tiesa, Lietuvoje ši sistema veikia nuo pavasario, o Ispanijoje ir Norvegijoje taikoma ne visose vietose, kai kur tai naujovė, įvesta prieš kelias dienas. Pavyzdžiui, Barselonoje praėjusią savaitę susidarė ir pusę kilometro siekiančios spūstys prie skiepijimo centrų po to, kai ten įsigaliojo paso reikalavimas.

Skiriasi ir amžius, nuo kurio privaloma pateikti tokį dokumentą. Pavyzdžiui, Kipre galimybių pasą naudoja ir 6 metų vaikai.

Komendanto valanda

Rumunijoje ir Slovakijoje galioja komendanto valanda.

Pirmojoje itin griežti ribojimai galioja per naktį nuo 10-os vakaro, o antrojoje atvirkščiai – komendanto valanda prasideda 5-ą ryto ir tęsiasi iki kitos dienos 1-os nakties.

Rumunijoje apribojimai tokie griežti, kad negalima organizuoti vestuvių, krikštynų, kitų asmeninių švenčių, neveikia barai ir klubai. Slovakijoje reikia nešiotis darbdavio pažymą, nurodančią, kur ir kokiomis valandomis dirbate.

Austrijoje galioja švelnesnė priemonė – laikinas karantinas. Čia neveikia nebūtinų prekių parduotuvės, negalima lankytis grožio salonuose.

LRT RADIJO bendradarbė Austrijoje Daiva Trečiokaitė pasakojo, kad visuomenė pasidalijusi. Pasak jos, žiniasklaidoje itin daug informacijos apie čia vykstančius protestus prieš karantiną, pandemijos valdymo tvarką.

„Kita dalis žmonių gyvena gana ramiai, jaučiasi šiek tiek laisviau nei per pirmą ar antrą karantiną, nes tada buvo daugiau baimės. Dabar baimės kaip ir nėra. Nors oficialiai negalima susitikti, tarkime, šeima su šeima negali susitikti, tik vienas asmuo gali ateiti į svečius, per daug neviešinant tai vyksta. Žmonės, aišku, yra testavęsi, pasiskiepiję, persirgę, tam tikri saugumo reikalavimai vykdomi, tačiau kad visai nesusitiktų, taip nėra.

Galima slidinėti, kaip tik savaitgalį prasidėjo slidinėjimo sezonas. Nors žmonės neturi nei kur pavalgyti, nei pernakvoti, turi grįžti namo, mielai tuo naudojasi“, – pasakojo ji.

Austrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolita Skinulytė sako, kad laukiama sprendimo dėl karantino pratęsimo.

„Žemių vadovai, Vyriausybė dabar diskutuoja, kaip bus išeinama iš karantino. Kol kas lyg ir garsesni balsai, kad, kaip ir žadėta, karantinas skiepytiems asmenims turėtų baigtis gruodžio 11–13 dienomis, neskiepytiems toliau bus taikomi ribojimai. Matyt, klausimas, kaip karantinas bus baigtas, ką, kokius sektorius, kiek, kokiam laikui atvers“, – sakė Austrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Vokietijoje nuo praėjusios savaitės galioja vadinamasis neskiepytųjų karantinas: daugelis viešųjų vietų ir paslaugų prieinamos tik pasiskiepijusiems ar persirgusiems asmenims (vadinamoji 2G taisyklė, kurį laiką galiojo ir 3G taisyklė, reiškianti laisvesnį gyvenimą ir tiems, kurie parodo neigiamą testo rezultatą).

Uždarytas verslas

LRT.lt pasidomėjo, kuriose Europos valstybėse šiuo metu galima nueiti į kiną, muziejų, grožio saloną arba ne pirmo būtinumo prekių parduotuvę.

Visose valstybėse šios vietos veikia, išskyrus jau minėtą Austriją, kurioje paskelbtas karantinas, ir Slovakiją, kurioje galioja komendanto valanda, – čia neveikia net bažnyčios. Daugelyje lankytinų vietų prireiks galimybių paso.

Tačiau, pavyzdžiui, Nyderlanduose visi kino teatrai baigia seansus iki 5 valandos, nes tik iki to laiko gali veikti kultūros įstaigos.

Skiriasi ir reikalavimai: Vengrijoje į parduotuves pateksite be galimybių paso, Danijoje kino teatre nebūtina dėvėti kaukės.

Tačiau labiausiai skiriasi reikalavimai verslininkams dėl to, kiek ploto turi užtikrinti vienam klientui. Pavyzdžiui, jei esate parduotuvės savininkas Islandijoje, pakanka užtikrinti 2 kvadratinių metrų plotą 1 lankytojui, o Latvijoje kai kur reikia užtikrinti net 25.

Privalomi skiepai

Europoje gausėja valstybių, kuriose skiepijimas, planuojama, bus privalomas, nors šią tvarką iš tikrųjų įgyvendinti ryžtasi nedaugelis. Daugelyje valstybių, kuriose privaloma skiepytis, tai galioja tik sveikatos srities darbuotojams, o kitos šalys, pavyzdžiui, Austrija ir Graikija, galvoja įvesti finansines baudas.

Suomijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, asmuo turi teisę neatskleisti savo skiepų istorijos, tačiau per pandemiją pasigirsta kaltinimų, esą nesiskiepiję slaugytojai užkrečia pagyvenusius pacientus, šie miršta, – policija yra išreiškusi nuomonę, kad tai gali būti prilyginta pasikėsinimui į sveikatą.

Austrija tikriausiai bus pirma Europos valstybė, įvedusi privalomus skiepus visiems gyventojams. Tokia tvarka įsigalios nuo vasario, kovo mėnesį Austrijos gyventojus pasiektų ir pirmosios baudos.

Nors įstatymas dar nepriimtas ir jame bus daug išimčių, pavyzdžiui, besilaukiančioms moterims, už nesiskiepijimą bus galima gauti baudą, siekiančią net 600 eurų, kas tris mėnesius. Siūloma, kad bauda galėtų būti mažesnė mažiau uždirbantiems asmenims.

„Žiūrima labai santūriai, nepaisant demonstracijų, kur sakoma labai aiškiai „ne“, nepaisant, kokios baudos ar pasekmės. <...> Iš principo didžioji dalis politikų pritaria, nepritaria nebent kai kuriems niuansams. Įdomu, kad diskutuojama ne tik politiniu ar medicininiu lygmeniu. Įtraukiamos ir religinės bendruomenės, jaunimo, moksleivių, studentų, senjorų atstovai. Stengiamasi įtraukti jautrias visuomenės grupes, kad nebūtų taip, jog vien medikai su politikais nusprendė“, – LRT.lt sakė LRT RADIJO bendradarbė Austrijoje D. Trečiokaitė.

Privalomo skiepijimo tikimasi ir Vokietijoje. Tokį planą palaiko ir kadenciją baigianti kanclerė Angela Merkel, ir būsimas kancleris Olafas Scholzas.

Bet kitose valstybėse piliečiai raminami, esą skiepai niekada nebus privalomi. Tai, pavyzdžiui, pažadėjo Ispanijos ministrė pirmininkė. O kad privalomas skiepijimas prieštarauja Konstitucijai, Slovėnijoje nusprendė teismas.

„Labai norėčiau, kad tai būtų kiekvieno asmeniškai priimtas sprendimas“, – praėjusią savaitę sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen.

Šioje šalyje gyvenantis Laurynas Dailidė sako, kad nepastebi didesnės įtampos dėl pandemijos valdymo, nekalbama apie privalomą skiepijimą, nors net ir čia atsiranda judėjimų, protestuojančių prieš karantino priemones.

„Danijos valdžia paprastai pasitiki gyventojų sąmoningumu. Nėra jokios įtampos ar suvaržymų. Visi grįžo prie kaukių dėvėjimo parduotuvėse, viešajame transporte ir panašiai. Aišku, pasitaiko nedėvinčiųjų, bet tai labiau išimtis nei taisyklė“, – sakė jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt